Kauno apylinkės teismo nutarimas

2017-10-31 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A13.-3154-1049/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-10-31
Bylos Nr.
A13.-3154-1049/2017
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01916-2017-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Audrius Meilutis
Pažeidėjas
A. K.
Nukentėjusysis
J. G., S. G.
Advokatai
Edita Marija Šlapikienė
Administracinio nusižengimo byla Nr. A18.-3154-1049/2017Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01916-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.1; 1.4.4; 1.5.1; 14.14; 21.9.10
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2017 m. spalio 31 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Audrius Meilutis,sekretoriaujant Rūtai Jankauskienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. K., jos įgaliotajai atstovei, advokatei Editai Marijai Šlapikienei,

nukentėjusiesiems J. G. ir S. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebausta, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 9 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Veikos aplinkybės

2017-09-16, laikotarpyje nuo 9.00 val., iki 19.30 val., A. K. priklausantis šuo – „Amerikiečių Stafordšyro terjeras“ Kaune, (duomenys neskelbtini), peršokęs tvorą, užpuolė ir sužalojo J. G. priklausančią „Europos trumpaplaukę“ katę, t. y. apžiojo ir sukando dešinę galinę koją, kurią teko amputuoti, atlikta chirurginė operacija, padaryta 332,85 eurų materialinė žala. Tokiais veiksmais A. K. pažeidė Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių II skyriaus 12 punkto reikalavimus, Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 6 skirsnio 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 9 dalyje.

II. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo – A. K. teismo posėdžio metu parodė, kad savo kaltės nepripažįsta, tą dieną kartu su šunimis buvo namie, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, taip pat buvo atėjusi draugė, kuri skynė avietes. Šunys visą laiką buvo kambaryje, išskyrus tuos atvejus, kai išleidžia palakstyti, tačiau tuo metu visą laiką buvo su jais. Apie 19.30 val. jokio triukšmo negirdėjo, ir nematė, kad jos šuo būtų ką nors užpuolęs. Turi du šunis, vieną taksą, kitą kovinį – „Amerikiečių Stafordšyro terjerą“. Su kaimynais nesutaria maždaug dešimt metų, nesutarimai prasidėjo su jos vyru V. K., kuris šiuo metu jau miręs. Apie tai, kad buvo sužalota kaimynų katė sužinojo tik policijoje. Tarp kaimynų yra apsauginė tvorelė ir neaukšta tinklo tvora, jos varteliai visuomet užrakinti, šunys niekur neišeina, o katinai laksto po visą kaimą. Prie kaimynų namo yra sumontuotos vaizdo kameros. Namuose gyvena tik ji viena.

III. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Nukentėjusioji J. G. teismo posėdžio metu parodė, kad visi šie įvykiai prasidėjo nuo to, kad birželio dvyliktą dieną jos turimas šuo – Jorkšyro kalytė susirgo, pas veterinarą nustatyta, kad šiuo buvo nunuodytas, o nuodus surinko ties kaimynės A. K. tvora. Dėl šio įvykio prie namo susimontavo vaizdo kameras. A. K. nuolatos šaiposi iš jų ir terorizuoja, niekina. Nukentėjusioji patikino, kad A. K. jai pati prisipažino, kad norėjo nunuodyti šunį, dėl šio įvykio į teisėsaugos institucijas nesikreipė. Po kelių mėnesių vyras kieme tvarkėsi, pjaustė trinkeles, o katė buvo kartu su vyru ir gulėjo šalia. Tuo tarpu A. K. šuo pradėjo draskytis prie tvoros, pačios A. K. kieme nebuvo. Vyras J. G. pasakojo, kad pavargęs nuo triukšmo vos tik pajudėjęs prie katės, kai kaimynės šuo tiesiog įgriuvo su visa tvora ir griebė katei už kojos, vyras čiupo ir ištraukė katę iš šuns nasrų. J. G. matė tik kaip vyras ją visą kruviną atnešė į namus. Mažametis sūnus nuo vaizdo pradėjo vemti. Katiną nuvežė į veterinarijos kliniką. A. K. nuolatos konfliktuoja, dėl to pas sūnų negali ateiti žaisti draugai, ji taip pat konfliktuoja ir su kitais kaimynais. Prie namo sumontuotos vaizdo kameros, kurios užfiksavo įvykį. Be vyro daugiau paties įvykio niekas nematė. Vaizdo kamerų įrašus išsaugojo. Šiuo metu katė neturi visos užpakalinės kojos, jos net neišeina protezuoti, nes išplėšyti audiniai. Veterinaras nustatė, kad tokias plėštines žaizdas gali padaryti tik dviejų rūšių koviniai šunys, viena iš jų ir yra A. K. laikomas šuo. Dėl katės gydymo padaryta turtinė žalą, kurią prašo priteisti. Katė priklauso Gudų šeimai, ją augina nuo kovo mėnesio, dokumentų neturi.

Nukentėjusysis S. G. teismo posėdžio metu parodė, kad kada Gudai nusipirko namą, tai buvo 2007 metais, su kaimynu V. K. palaikė gerus ir draugiškus santykius, ir tai tęsėsi iki tol, kol atsirado A. K., kuri apkaltino, kad Gudai sudegino jos šiltnamį, nors taip nebuvo. Nuo to prasidėjo konfliktai, susipyko, kaimynė prie tvoros statydavo visą dieną gergždžiančias radijas, važinėjo policija, kol S. G. pasiūlė susitaikyti. V. K. ir A. K. sutiko, nuo to laiko apie du metus vėl santykiai buvo geri, bet po to vėl kažkas kažkur atsitiko ir vėl prasidėjo konfliktai, net nežino dėl ko. Po V. K. mirties konfliktai tik suintensyvėjo. Liudytojas patikino, kad įvykio dieną pas A. K. nebuvo atėjusi jokia draugė, ir ji pati buvo maždaug dvi valandas išėjusi pas draugę. A. K. iš pačio ryto barškina metaline balėja prie tvoros, ant Gudų kieme augančios eglės kažką užpylė, kaltina turint meilužius, taigi, santykiai konfliktiški. 2017-09-16, apie 18.30 val., kieme pjaustė trinkeles, katė gulėjo šalia, o kaimynės šuo draskėsi prie tvoros. S. G. nutarė katę nunešti į kambarį ir vos tik norėjo taip padaryti, kai kaimynės šuo peršoko tvorą, griebė katę, kelis kartus kando, o S. G. išplėšė katę iš šuns nasrų. Įvykį užfiksavo prie namo esančios vaizdo kameros, vaizdo įrašus pateiks. Įraše matyti kaip nueina katė, o S. G. ją vėliau neša sudraskytą, turinę žalą patyrė kartu su žmona. Jei kaimynė duotų leidimą statyti tvorą, ją statytų bendromis lėšomis. Kiti kaimynų šunys net negalėjo taip sužaloti katės, nes vienas jų yra be dantų, senas, o kitas uždarytas voljere.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens – A. K. įgaliotoji atstovė pateikė 2017-10-20 pažymą Nr. KA_PZ1-13926, apie asmeniui išmokėtas išmokas, iš kurios matyti A. K. gaunamas našlių ir senatvės pensijų dydis (b. l. 25).

Nukentėjusieji pateikė savo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, vaizdo kamerų įrašus (b. l. 27).

Nukentėjusieji pateikė UAB „Siaurio šnauceris“ išduotus kvitus 6,00 eur., 20,00 eur., bei 20,00 eur., sumai už suteiktas veterinarijos paslaugas, bei išrašus iš ligos istorijos (b. l. 28, 29–31).

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos dr. L. K. smulkiųjų gyvūnų klinika 2017-10-27 raštu nurodė, jog J. G. gyvūnui dešinės kojos odoje buvo kelios gilios, neplėštinės žaizdos. Dešinės galinės kojos oda atkelta nuo raumenų. Konstatuotas dešinės galinės kojos šlaunikaulio skeveldrinis skersinis lūžis ties diafize, tokias kaulinės struktūros bei minkštųjų audinių traumas gali sukelti kito didesnio gyvūno įkandimo jėga (b. l. 38–39).

Nukentėjusieji pateikė 2017-04-28 išrašą iš ligos istorijos, iš kurio metyti, kad jų augintinei katei 2017-04-28, 19.37 val., buvo nustatytos vietomis matomos kastinės žaizdos.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo – A. K., pateikė pranešimą Nr. 17/10-02, išduotą gyvūnų registravimo centro, iš kurio matyti, kad VšĮ „Gyvūnų registravimo centras“ duomenimis 2013-03-25 V. K., gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaunas, užregistravo ir suženklino (mikroschema) Amerikiečių stafordšyro tejero mišrūną, patelę, tigrinės su balta spalvos, vardu Dora, gimimo data 2007-06-01, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini). Mirus aukščiau minėtam piliečiui, šuo 2017-01-26 buvo perregistruotas pilietei A. K., gyvenančiai Šunskų g. 24. Aukščiau minėtas gyvūnas yra ženklintas (mikroschema), vakcinuotas ir užregistruotas Gyvūnų augintinių registre.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo – A. K., pateikė fotonuotrauką, kurioje matyti jos ir S. bei J. G. sklypus skiriančios tinklo tvoros fragmentas.

Motyvuojamoji dalis

Nors A. K. administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu savo kaltės nepripažino, tačiau ji laikytina pilnai įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma. Liudytojas S. G. parodė, kad 2017-09-16, apie 18.30 val., jam būnant kieme kaimynės A. K. kovinis šuo peršoko tvorą ir kelis kartus dantimis griebė šalia jo buvusia katei už užpakalinės kojos, o jis ištraukė gyvūną iš šuns nasrų. Apie tai, kad matė į namus S. G. atneštą sužalotą katę paliudijo ir nukentėjusioji J. G., kuri taip pat patvirtino, jog tuo metu kaimynės kieme matė jos kovinį šunį. Tokie liudytojų parodymai iš esmės atitinka byloje nustatytas aplinkybes ir yra pagrįsti surinktais įrodymais, todėl jais netikėti nėra jokio objektyvaus pagrindo. Įvykio faktines aplinkybes iš dalies pavirtina ir J. G. bei S. G. pateiktas namo, adresu Šunskų g. 22, Kaunas, vaizdo kamerų įrašas, visiškai patvirtina pateikta veterinarijos gydytojų dokumentacija, iš kurios matyti, kad dar tą pačią dieną, t. y. 2017-09-16, 21.57 val., Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Veterinarijos akademijos Dr. L. K. smulkiųjų gyvūnų klinikoje apsilankiusi J. G. veterinarijos gydytojui nurodė, jog katę užpuolė kaimynų Stafordšyro terjerų veislės šuo. Apžiūros metu dešinėje galinėje kojoje fiksuotos daugybinės dantų žymės, koja velkama, krepitacija ties šlaunikaulio sritimi. Apčiuopiant jaučiamas dislokuotas šlaunikaulio lūžis (b. l. 8). Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos dr. L. K. smulkiųjų gyvūnų klinika Kauno apylinkės teismui 2017-10-27 raštu nurodė, jog J. G. gyvūnui dešinės kojos odoje buvo kelios gilios, neplėštinės žaizdos. Dešinės galinės kojos oda atkelta nuo raumenų. Konstatuotas dešinės galinės kojos šlaunikaulio skeveldrinis skersinis lūžis ties diafize, tokias kaulinės struktūros bei minkštųjų audinių traumas gali sukelti kito didesnio gyvūno įkandimo jėga. Šios aplinkybės neginčijamai liudija, jog katės patirtas sužalojimas yra smurtinio pobūdžio ir atsirado kitam, didesniam gyvūnui, kandant kojos sritį (daugybinės dantų žymės), kas nulėmė atitinkamas pasekmes – t. y. kojos amputaciją. Kaip matyti iš S. G. ir J. G. pateiktų vaizdo įrašų, nurodomoje įvykio vietoje tvora, skirianti sklypus, adresu (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), Kaune, yra neaukšta, taigi, visiškai tikėtina, kad kovinis šuo galėjo ją peršokti, ar per ją iš dalies perlipti bei pagriebti šalia buvusį gyvūną - katę. Įvertinus gyvūno patirtos traumos laiką, kurį nurodė ir veterinarijos gydytojas – 2017-09-16, nukentėjusiųjų pateiktus namo, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, to laikotarpio vaizdo įrašus, liudytojų S. G. ir J. G. paaiškinimus, darytina išvada, kad J. G. ir S. G. priklausiančią katę sužalojo ne kas kitas, o A. K. laikomas kovinis šuo. Nors nukentėjusiųjų pateiktame vaizdo įraše nematyti gyvūno užpuolimo fakto, tačiau jis vienareikšmiškai patvirtinta, kad 2017-09-16, dar apie 18.50 val., S. G. ir J. G. priklausanti katė buvo sveika ir laisvai vaikščiojo po kiemą visomis keturiomis kojomis, kai tuo tarpu iš byloje esančio aukščiau šiame nutarime aprašyto išrašo (b. l. 8), matyti, kad tą pačią dieną, 21.57 val., šis gyvūnas jau buvo apžiūrėtas veterinarijos klinikoje ir turėjo kastinius sužalojimus dešinėje galinėje kojoje, todėl įvertinus ir visas kitas aukščiau aptartas bylos aplinkybes faktiškai neįtikėtina, kad per tokį trumpą laiko tarpą katė galėjo būti sužalota kokiomis kitomis nei nustatyta aplinkybėmis.

K. kaltę padarius ANK 346 straipsnio 9 dalyje numatytą administracinį nusižengimą įrodo ir byloje surinkta rašytinė medžiaga: administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių nusižengimų aplinkybės, A. K. paaiškino, kad 2017-09-19, nuo 19.00 val. iki 20.00 val., buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, ir šiuo laiku nei kaimynų kieme, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, nei savo kieme jokio triukšmo negirdėjo, kad jos šuo „Amerikiečių Stafordšyro terjeras“, kuris lakstė aptvertame kieme, būtų užpuolęs kaimynų katę, nematė, kaimynai atėję nebuvo ir nieko jai apie tai nesakė, jei šios aplinkybės bus įrodytos, ji neprieštarauja kaimynams atlyginti visą padarytą žalą, neprieštarauja, kad kaimynai atsitvertų nuo jos sklypo aukščiausia tvora (b. l. 1); J. G. pareiškimas, iš kurio nustatyta, kad 2017-09-19, nuo 19.00 iki 19.30 val., į jų kiemą, peršokęs tvorą, pateko kaimynės iš 24 namo kovinis šuo - stafordšyro terjeras, kuris puolė draskyti jų katę, įtraukė ją į kaimynų kiemą, katę iš šuns nasrų išlupo jos vyras ir kraujuojančią leisgyvę parnešė namo, visa tai matė jų devynerių metų sūnus, katę nugabeno į veterinarijos kliniką, kur jai buvo suteikta pirminė pagalba, kitą dieną pervežė į „Šnaucerio“ kliniką, kur katei buvo amputuota koja, nori, kad būtų atlyginta visa žala – šiai dienai už katės gydymą vienoje veterinarijos klinikoje sumokėta 102,85 eurai, kitoje – 230,00 eurai, gydymas ir reabilitacija tęsiama, todėl patirs ir daugiau finansinių nuostolių, reikalauja, kad šuo iš kaimynų būtų atimtas arba užmigdytas, kadangi jie nesijaučia saugūs net savo kieme, bijo dėl savo mažamečio sūnaus, kokia buvo patirta moralinė žala nurodys vėliau, kai specialistai nustatys sūnaus patirtą psichologinę traumą dėl jo augintinio žiauraus sužalojimo, šiai dienai jų patirta žala – 332,85 eurai (b. l. 4); policijos informacinėje sistemoje užfiksuotas pranešimas apie įvykį (b. l. 5 , 6); nutarimas pripažinti J. G. nukentėjusiąja (b. l. 7); išrašas iš ligos istorijos (b. l. 8); kvitai dėl sumokėtų 102,58 eurų ir 230,00 eurų už veterinarijos paslaugas (b. l. 9, 10); leidimas laikyti agresyvų šunį (b. l. 11); šuns - „Amerikiečių Stafordšyro terjero“ registracijos duomenys (b. l. 12-17); A. K. sutikimas (b. l. 18); asmens duomenys (b. l. 19-20, 22); administracinių nusižengimų registro duomenys, iš kurių nustatyta, kad A. K. nebuvo bausta administracine tvarka (b. l. 21); kita bylos medžiaga.

Taigi, nagrinėjamoje byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad A. K. pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo, ir kitų gyvūnų, šiuo atveju – pavojingo šuns laikymo taisyklių reikalavimus, dėl ko atsirado žala kito asmens turtui, t. y. laikomo gyvūno sveikatai, tokiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje, todėl yra baustina.

IV. Veikos kvalifikavimas ir administracinės nuobaudos parinkimas bei skyrimas

Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 20 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato bendrą gyvūnų savininkų pareigą užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. K., būdama rūpestinga ir apdairi savininkė visais atvejais privalėjo imtis visų reikiamų apsaugos priemonių kontroliuoti savo gyvūno elgesį. Ši pareiga reiškia, kad šuns savininkas turi tinkamai vertinti savo gyvūno galimą elgesį ir imtis tokių konkrečioje situacijoje būtinų veiksmų, kad nebūtų galimybių, jog jo gyvūnas sukeltų grėsmę žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. Konstatuotina kad savo veiksmais A. K. pažeidė Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių II skyriaus 12 punkto reikalavimus, Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 6 skirsnio 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 9 dalyje, kuris kvalifikuotas teisingai.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl administracinio poveikio priemonių ir skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į nusižengimų pobūdį, pažeidėjos asmenybę, jos atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas byloje nustatytas faktines aplinkybes.

K. administracine tvarka nebausta, jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, pensininkė.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, A. K. skirtina administracinė nuobauda, numatyta ANK 346 straipsnio 9 dalies sankcijoje – bauda, nustatant jos dydį artimą minimaliam.

Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių II skyriaus 12 punkte nustatyta, kad gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo garantuoti, kad gyvūno auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų. Gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo atlygina įstatymų nustatyta tvarka visas išlaidas, susijusias su jiems priklausančių gyvūnų padaryta žala.

Iš byloje nustatytų aplinkybių ir ištirtų įrodymų matyti, kad pakanka duomenų tiek apie nukentėjusiosios J. G. patirtą turtinę žalą, tiek apie konkretų jos dydį, kuris yra pagrįstas pateiktais dokumentais (paslaugų apmokėjimo kvitais, išrašais iš ligos istorijos), todėl vadovaujantis ANK 665 straipsnio 1 dalimi nukentėjusiajai priteistinas žalos atlyginimas ir A. K. įpareigotina atlyginti nukentėjusiajai J. G. patirtą viso 378,85 eurų turtinę žalą (ANK 636 straipsnio 4 dalis)

ANK 346 straipsnio 20 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad už šio straipsnio 9 dalyje numatytą nusižengimą gali būti skiriamas gyvūno konfiskavimas. Teismo vertinimu ši administracinio poveikio priemonė neskirtina, atsižvelgtina į tai, kad padarytas nusižengimas netyčinis, A. K. pateikė visus dokumentus, pagrindžiančius V. K. išduotą leidimą adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, laikyti agresyvų šunį, gyvūno registravimo ir identifikavimo dokumentus, taip pat ir A. K. vardu, žymų apie atliktus skiepus išrašą, sutiko, kad tarp jos ir kaimynų J. G. bei S. G. sklypų būtų užtverta tvora.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 346 straipsnio 9 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, 665 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 9 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą - 230 (dviejų šimtų trisdešimties) eurų baudą, be gyvūno konfiskavimo.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 17073187423.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Priteisti iš A. K. 378,85 eurų turtinės žalos atlyginimą nukentėjusiosios J. G. naudai.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Audrius Meilutis