Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Plučas, rašytinio proceso tvarka spręsdamas ieškovo VSDFV Šiaulių skyriaus ieškinio atsakovams D. Š. ir L. K. priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas Kauno apylinkės teisme reiškia atsakovams ieškinį dėl motinystės (tėvystės) permokos išieškojimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinį atsisakytina priimti.

Gavęs kiekvieną ieškinį teismas privalo patikrinti ar ieškinys teritoriškai yra teismingas tam teismui, kuriame yra reiškiamas. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis- vienas iš pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybą. Jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Jeigu civilinė byla neteisminga tam teismui, kuriame yra reiškiamas ieškinys, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Dėl nurodytų priežasčių sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą svarbu nustatyti, ar nėra pažeidžiamos teismingumo taisyklės.

Ieškinys dėl piniginių sumų iš atsakovo priteisimo, kai atsakovas yra fizinis asmuo, turi būti paduodamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 29 straipsnis), išskyrus atvejus kai šalys rašytiniu tarpusavio susitarimu yra pakeitusios teritorinį bylos teismingumą (CPK 32 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo (nuo 2016-01-01 galiojanti redakcija) 4 straipsnį visi Lietuvos Respublikoje gyvenantys asmenys privalo šiame įstatyme nustatytomis sąlygomis ir tvarka deklaruoti savo gyvenamąją vietą, išskyrus įstatymo 8 straipsnyje nustatytas išlygas, arba būti įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Pagal Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį gyvenamosios vietos deklaravimas yra gyvenamosios vietos adresą sudarančių ir kitų šiame įstatyme nustatytų duomenų pateikimas gyvenamosios vietos deklaravimo įstaigai. Pagal Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalį gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys yra sudedamoji informacijos apie Lietuvos Respublikoje gyvenančius asmenis dalis. Pagal Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 11 straipsnį deklaravimo duomenys gali būti taisomi, keičiami ir naikinami, tiktais esant šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 18 straipsnį asmenys, pažeidę šį įstatymą, gyvenamosios vietos deklaravimo tvarką ar pateikę melagingus deklaravimo duomenis, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 straipsnio l dalies l punktą kiekvienas asmuo, išvykstantys iš Lietuvos Respublikos ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui, privalo deklaruoti savo išvykimą iš Lietuvos Respublikos. O pagal Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 straipsnio 6 dalį, užsienio valstybėse gyvenantys asmenys, kurie iš Lietuvos Respublikos išvyko trumpesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui, tačiau liko užsienio valstybėje ilgiau negu šešis mėnesius, apie gyvenamosios vietos pakeitimą privalo deklaruoti Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose užsienio valstybėse. Pagal Civilinio kodekso 4.262 straipsnį įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka.

Patikrinus Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad atsakovė D. Š. 2015-07-08 deklaravo savo išvykimą į Jungtinę Karalystę, o atsakovas L. K. savo nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka yra deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu pagal oficialius Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis, kuriais teismas pagal Civilinio kodekso 4.262 straipsnį privalo vadovautis, nei Kauno mieste, nei Kauno rajone nėra nei vieno iš atsakovų nuolatinės gyvenamosios vietos. Duomenys, kad šalys rašytiniu tarpusavio susitarimu yra sutarusios, jog tarp jų kilsiantys ginčai bus nagrinėjami Kauno apylinkės teisme, kartu su ieškiniu nėra pateikti. Todėl ieškinys Kauno apylinkės teismui nėra teismingas ir jį atsisakytina priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti ieškovo VSDFV Šiaulių skyriaus ieškinį atsakovams D. Š. ir L. K. dėl motinystės (tėvystės) permokos išieškojimo.

Gražinti ieškovui ieškinio priedus.

Išaiškinti ieškovui, kad ieškinys dėl motinystės (tėvystės) permokos išieškojimo iš atsakovų šiuo atveju turi būti reiškiamas Klaipėdos miesto apylinkės teisme.

Siųsti ieškovui nutarties patvirtintą kopiją.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.