Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Antanavičiaus, Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algerdo Urbšio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. P. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2016 m. spalio 3 d. priimtą nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. P. bausmę atlieka pagal Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 27 d. nuosprendį, pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. sausio 14 d. nuosprendžiu, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį 260 straipsnio 3 dalį, 266 straipsnio 1 dalį, ir nuteistas 11 metų laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su bausmėmis, paskirtomis Kauno apygardos teismo 2004 m. birželio 21 d. nuosprendžiu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. rugsėjo 24 d. nutartimi, ir jis nuteistas galutine 12 metų laisvės atėmimo bausme (laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2018-10-11).

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. spalio 3 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė nuteistajam R. P. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 24 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo R. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nenustatęs nuteistojo pažangos, kuri leistų tikėtis, jog paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nuteistojo R. P. skunde prašoma panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2016 m. spalio 3 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skundo autorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra diskriminacinė, priešinga oficialiai teismų praktikai, konstitucinei doktrinai, įstatymų leidėjo valiai ir Europos Sąjungos teisės aktams, todėl privalo būti panaikinta.

Skunde pažymėta, kad BVK 157 straipsnis nagrinėjant lygtinio paleidimo klausimą nustato vienintelį vertinamąjį kriterijų – pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal aprobuotą „OASys“ metodiką. Pagal šį vertinimą R. P. rizikos vertinimas yra 35 balai, kas yra žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, be to, ankstesnis jo vertinimas – 37 balai, taigi vertinimo balas yra sumažėjęs 2 balais. Prašymą taikyti lygtinį paleidimą R. P. yra pateikęs, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones yra įvykdęs, taigi jis atitinka visas BVK 157 straipsnio l dalyje numatytas sąlygas, kurioms esant asmenims taikomas lygtinis paleidimas. Be to, Kauno apygardos teismas analogiškoje byloje Nr. 1S-1210-383/2013 suformulavo aktualų teisės aiškinimą: „Apeliacinės instancijos teismas pažymi tai, kad esant lygtinio paleidimo Komisijos nutarimui taikyti lygtinį nuteistojo paleidimą ir prokuroro pritarimą tokiam nutarimui, apylinkės teismai nepagrįstai atsisako tvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos nutarimą paleisti nuteistąjį iš pataisos namų. Tik esant Komisijos priimto nutarimo procedūriniams pažeidimams ar kai lygtinis paleidimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, – tik toks apylinkės teismo sprendimas netvirtinti Komisijos nutarimo būtų pagrįstas. Nuteistojo vertinimu, šiuo atveju jokių procedūrinių pažeidimų, kurie galėtų lemti Komisijos nutarimo negaliojimą, nenustatyta, ir skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nėra jokių argumentų, jog apelianto lygtinis paleidimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Be to, prokuroras neprieštaravo Komisijos nutarimo taikymui.

Skunde taip pat nesutinkama su tuo, kad teismo nutartyje buvo įvertintos nuteistajam pataisos įstaigoje skirtos nuobaudos. BVK 143 straipsnio 9 dalies nuostatos imperatyviai nustato, kad jeigu nuteistajam per vienerius metus nuo nuobaudos atlikimo dienos nepaskiriama nauja nuobauda, jis laikomas neturinčiu nuobaudų. Įstatymu apibrėžtos sąvokos baigiamuosiuose teismo aktuose negali būti vartojamos kitokiomis prasmėmis. Taigi, nuteistojo nuomone, jis nuobaudų neturi. Priešingai, yra daug kartų paskatintas. Todėl teismas, motyvavęs skundžiamą nutartį teiginiu, kad jis anksčiau yra turėjęs nuobaudų, ne tik vartojo sąvokas priešingai įstatyme apibrėžtai jų prasmei, bet ir nusižengė minėtam teisės principui non bis in idem.

Nuteistasis R. P. skunde taip pat nesutinka su teismo motyvais dėl to, kad Komisija nėra tinkamai įvertinusi jo asmenybės ir padaryto nusikaltimo pobūdžio. Nuteistojo nuomone, tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pobūdį, sunkumą ir pavojingumą visuomenei vertina nuosprendį baudžiamojoje byloje priimantis teismas, nes skirdamas bausmę, teismas įvertina ir tą aplinkybę, kad dalį skirtos bausmės jis galės atlikti lygtinio paleidimo sąlygomis. Nuteistasis skunde pažymi ir tai, kad padaryto nusikaltimo pobūdis, sunkumas ir pavojingumas visuomenei yra nekintančiomis aplinkybės ir neišnyksta net ir atlikus bausmę. Todėl pakartotinis minėtų kriterijų vertinimas bausmės atlikimo metu sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo yra nesuderinamas su minėtu konstituciniu teisės principu non bis in idem ir iš esmės paneigia BVK 157 straipsnyje įtvirtintą įstatymo leidėjo valią.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. P. skundas atmestinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. P. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą. Taip pat nustatyta, kad R. P. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal „OASys“ metodiką mažėjo – 2016 m. balandžio 18 d. atlikto nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas yra 37 balai, 2016 m. rugsėjo 23 d. – 35 balai. Nors nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir ši rizika paskutinio vertinimo metu yra sumažėjusi 2 balais, tačiau įvertinus tai, kad iš minėtų 35 balų 10 balų yra kintantys (priklausomai nuo bausmę atliekančio asmens pastangų taisytis), minėtas 2 balų pokytis yra labai minimalus. Todėl šie duomenys, atsižvelgiant į socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes dėl nuteistojo nepavyzdingo elgesio bausmės atlikimo metu, nesudaro pagrindo daryti vienareikšmiškos išvados, jog jo elgesyje yra pakankama pažanga, sudaranti pagrindą manyti, jog lygtinio paleidimo atveju jis laikysis ir nenusikals.

Apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159, 15.2 punktas).

Šiuo aspektu vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką labai svarbu tai, kad socialinio tyrimo išvadoje R. P., nors ir dalyvaujančiam visose privalomose socialinės reabilitacijos programose, vis dar nustatomi kriminogeniniai veiksniai, susiję su ankstesniais teisės pažeidimais (teistas už analogiškas su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis susijusias nusikalstamas veikas, yra pažeidęs jam taikyto lygtinio paleidimo sąlygas) ir gyvenimo stiliumi bei draugais (nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje). Teisėjų kolegija pripažįsta, kad nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai, susiję su ankstesniu jo gyvenimo būdu, yra gana statiški, tačiau korekciją šiuo aspektu galėtų atspindėti nepriekaištingas jo elgesys bausmės atlikimo metu. Visgi bylos duomenys patvirtina, kad R. P., nors ir yra skatinamas, nepasižymi išskirtinai pozityviu elgesiu – bausmės atlikimo metu už nustatytos tvarkos nesilaikymą jis buvo 8 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis. Nors sutiktina su nuteistojo skundo argumentais, kad jam skirtos drausminės nuobaudos šiuo metu negalioja ir pagal įstatymą jis laikomas nebaustu asmeniu, tačiau tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir neleidžia teismui spręsti apie esminius jo elgesio pokyčius bei pažangą, mažinant su tuo susijusią nusikalstamo elgesio riziką, ypač įvertinant aplinkybes, kad paskutinį kartą R. P. nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos dar šiais metais – 2016 m. balandžio 21 d. ir net 4 kartus buvo baustas už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą, kai jis pats neigia turintis dėl to problemų. Priešingai nei teigia nuteistasis, šių aplinkybių įvertinimas nelaikytinas teisės principo non bis in idem (draudimo antrą kartą bausti už tą pačią nusikalstamą veiką) pažeidimu.

Kaip ir apylinkės teismas teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nei Komisijos nutarime, nei socialinio tyrimo išvadoje nėra atskleistas nuteistojo R. P. požiūris į darbą. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis mokosi Kaišiadorių technologijos ir verslo mokykloje, tačiau duomenų apie tai, kad jis būtų išreiškęs norą įsidarbinti ar dirbti visuomeniniais pagrindais pataisos įstaigoje, teismui nėra pateikta. Apygardos teismo vertinimu, svarstant R. P. lygtinio paleidimo klausimą šios aplinkybės itin reikšmingos, nes nuteistasis bausmę atlieka už savanaudiško pobūdžio nusikaltimą, susijusį su piniginių lėšų gavimu iš neteisėtos veikos, tuo tarpu patikimų garantijų dėl nuteistojo galimybės įsidarbinti laisvėje nėra. Taip pat svarbu pažymėti ir tai, kad nuteistasis, siekdamas pašalinti nusikaltimu padarytą žalą (2968,84 Eur) ir anksčiau laiko išeiti iš bausmės atlikimo vietos, turėtų būti suinteresuotas kuo greičiau įsidarbinti, gauti pajamų ir vykdyti finansinius įsipareigojimus.

Dėl R. P. skunde minimos Kauno apygardos teismo nutarties byloje Nr. 1S-1210-383/2013 pastebėtina, kad ji priimta galiojant ankstesnėms BVK 157 straipsnio, reglamentuojančio lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymą, nuostatoms, todėl joje suformuota teisės taikymo praktika nėra aktuali nagrinėjamam klausimui. Be to, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, apylinkės teismas, nagrinėdamas klausimą dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ne tik patikrina, ar Komisijos nutarimas priimtas nepadarius procedūrinių pažeidimų, bet ir įvertina, ar nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar buvo tinkamai taikytos BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalis). Taigi šiuo atveju, apylinkės teismas pagrįstai vertino nuteistojo daromą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir sprendė, ar ši pažanga sudaro pagrindą manyti, kad R. P. laikysis įstatymų ir nenusikals, kaip tai ir numatyta BVK 157 straipsnio 1 dalyje.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas išdėstytas aplinkybes, sutinka su apylinkės teismo išvada, kad nuteistasis R. P. neatitinka Bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos. Šiuo metu nuteistojo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nesudaro pagrindo tikėtis, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir savo tikslų sieks tik teisėtais būdais. Todėl skundžiama Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti Komisijos 2016 m. spalio 3 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam, paliekama galioti kaip teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo R. P. skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.