- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-05
- Bylos Nr.
- 2S-836-275/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-08013-2010-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė, Danutė Kutrienė, Henrichas Jaglinskis
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Piliuona“
- Ieškovas
- P. M. H., C. A. H.
- Kategorijos
- 99.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Henricho Jaglinskio, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Piliuona“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria atmestas prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, civilinėje byloje pagal ieškovų P. M. H. ir C. A. H. ieškinį atsakovui UAB „Piliuona“ dėl nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Atsakovas UAB „Piliuona“ pateikė teismui apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų P. M. H. ir C. A. H. ieškinį atsakovui UAB „Piliuona“ dėl nuostolių priteisimo. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovas pateikė teismui prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Atsakovas nurodė, kad šiuo metu bendrovės finansinė padėtis yra itin bloga dėl bendrosios ekonominės situacijos valstybėje.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 30 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo atmetė. Nustatė atsakovui UAB „Piliuona“ procesinį terminą iki 2010 m. gruodžio 16 d. sumokėti 653 Lt žyminį mokestį bei pateikti teismui žyminio mokesčio mokėjimo kvito originalą. Teismas, įvertinęs atsakovo prašyme nurodytas aplinkybes bei atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas, prašydamas teismo žyminio mokesčio sumokėjimą atidėti iki sprendimo (nutarties) šioje civilinėje byloje priėmimo, pateikė teismui 2010 m. kovo 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą bei 2010 m. kovo 31 d. balansą, sprendė, kad šių įrodymų nepakanka patvirtinti atsakovo sunkią finansinę padėtį. Teismas konstatavo, kad pateikti įrodymai nepatvirtina to fakto, kad atsakovas yra nemokus ir kad įmonės veikla yra nuostolinga, nes pateikta ataskaita ir balansas neįrodo aplinkybės, kad atsakovo finansinė padėtis yra sunki. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis yra pakankama žyminiam mokesčiui sumokėti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovas UAB „Piliuona“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - žyminio mokesčio sumos sumokėjimą atidėti iki bus išnagrinėtas UAB „Piliuona“ apeliacinis skundas ir bus priimtas sprendimas (nutartis) civilinėje byloje. Nurodo, kad kartu su prašymu atsakovas pateikė balansą ir pelno-nuostolio ataskaitą už 2010 m. pirmą ketvirtį. UAB „Piliuona“ pagrindinės veiklos kryptys - nekilnojamojo turto vystymas ir valdymas, dalyvavimas finansuojant ir administruojant nekilnojamojo turto investicinius projektus. UAB „Piliuona“ nuosavybės teise valdo nekilnojamojo turto portfelį, kurį sudaro komercinės paskirties patalpos, gyvenamosios paskirties patalpos (butai) ir komercinės paskirties žemės sklypai. Dėl įtemptos makroekonominės šalies padėties ir sudėtingos situacijos nekilnojamojo turto bei finansų rinkoje, taip pat sustojusio komercinių bankų finansavimo, bet kokius atsiskaitymus su rangovais bei tiekėjais apeliantui UAB „Piliuona“ tenka finansuoti nuosavomis lėšomis. Dalis UAB „Piliuona“ turto yra įkeista kreditoriui (Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius), kuris finansavo nekilnojamojo turto projekto „Burbiškiu kalva“, esančio Eišiškių pl. 43 ir 45, Vilniuje, vystymą. Šiuo metu trumpalaikiai UAB „Piliuona“ įsipareigojimai, t.y. per vienerius metus mokėtinos sumos, kreditoriams, įskaitant ir didžiausią kreditorių Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, siekia 8 179 093 Lt. Lietuvą ir visą pasaulį paveikus finansų krizei tai ženkliai atsiliepė nekilnojamojo turto rinkai, kurioje veikia ir atsakovas, todėl bet kokie išoriniai kreditavimo šaltiniai tapo sunkiau prieinami. Nors atsakovo pateikiamoje 2010-03-31 pelno-nuostolių ataskaitoje yra nurodoma 25 695 Lt pelno, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas yra nekilnojamojo turto sektoriuje veikiantis subjektas, todėl bendrovės nuostolį ar pelną dažniausiai lemia valdomo nekilnojamojo turto ar statybų savikainos perkainojimas pagal rinkos sąlygas. Jau po to, kai atsakovas pateikė savo prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, paaiškėjo naujų aplinkybių, kurios aiškiai paveikė atsakovo galimybę sumokėti žyminį mokestį, t.y. UAB „Piliuona“ banko sąskaitose esančios piniginės lėšos buvo areštuotos. Pagal antstolio Valdo Čegliko patvarkymus areštuota suma siekia 108 633 Lt. Šių atsakovui priklausančių piniginių lėšų areštas laikinai blogina atsakovo turtinę padėtį, nes atsakovas negali disponuoti areštuota suma bei naudoti šių lėšų savo atsiskaitymams. Atsakovas prašo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą ir neprašo visiškai atleisti jo nuo žyminio mokesčio. Žyminio mokesčio atidėjimo atveju pareiga sumokėti žyminį mokestį neišnyksta, t.y. asmuo privalo sumokėti žyminį mokestį teismui išnagrinėjus pateiktą skundą ir byloje įsiteisėjus sprendimui. Žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimui, skirtingai nei atleidimui nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, būtina pagrįsti dvi būtinąsias sąlygas: 1) sunkią asmens turtinę padėtį, dėl kurios jis ieškinio pateikimo teismui metu neturi galimybės sumokėti nustatyto žyminio mokesčio; 2) aplinkybę, kad asmuo turės galimybę atidėtą žyminį mokestį sumokėti ateityje. Atsakovo nuomone, šiuo atveju yra tenkinamos abi sąlygos. Atsakovas su aukščiau minimais patvarkymais dėl piniginių lėšų arešto nesutinka ir šiuo metu kaip tik rengia procesinius dokumentus, jog pastarieji areštai būtų panaikinti ar pakeisti kito turto areštu. Išsprendus šį klausimą bei įsiteisėjus teismo sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-12410-599/2010, atsakovas turės galimybę sumokėti žyminį mokestį ir tai nedelsdamas padarys.
Ieškovai P. M. H. ir C. A. H. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad iš atsakovo teismui pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovas turi pakankamai turto, kad galėtų sumokėti 653 Lt žyminio mokesčio valstybei už apeliacinio skundo priėmimą. Atsakovo nurodomi piniginių lėšų sąskaitose areštai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad atsakovo yra bloga turtinė padėtis ar kad šie įrodymai pagrindžia žyminio mokesčio atidėjimo būtinybę. Ieškovų nuomone, atsakovas tyčia vilkina teismo procesą, tuo siekdamas išvengti pareigos vykdyti teisėtą ir pagrįstą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą. Tokie atsakovo veiksmai, kaip apeliacinio skundo padavimas paskutinę termino dieną, bei akivaizdžiai nepagrįsto atskirojo skundo padavimas dėl 653 Lt žyminio mokesčio valstybei sumokėjimo atidėjimo rodo atsakovo nesąžiningumą, į ką taip pat turi būti atsižvelgta vertinant prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą pagrįstumo klausimą. Asmuo civilinėmis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai ir vengti savo veiksmais tyčia vilkinti procesą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, ir Civilinio proceso kodekso 5 straipsnis, garantuojantis kiekvienam suinteresuotam asmeniui teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą įstatymo nustatyta tvarka. Įstatymas gina abi proceso šalis – ieškovą ir atsakovą, todėl žyminis mokestis, atlikdamas prevencinę funkciją, saugo asmenis nuo nepagrįstų reikalavimų reiškimo teisme. Žyminis mokestis yra įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus atliekamus procesinius veiksmus (CPK 80 str.).
Remiantis Civilinio proceso kodekso 84 straipsniu, teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį bei motyvuotame prašyme išdėstytus argumentus, turi teisę atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos. Šios nuostatos tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį tam tikram terminui atidėjimas, kuris yra reikalingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminį mokestį kreipimosi į teismą dieną, tačiau pagal byloje esančias aplinkybes yra pagrindo manyti, kad asmuo gali sumokėti žyminį mokestį per ilgesnį laikotarpį. Tokiu būdu asmeniui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo sukaupti reikiamą sumokėti sumą. Iš to darytina išvada, kad, atidedant žyminio mokesčio sumokėjimą, turi būti vertinama turtinė asmens padėtis, esanti jo kreipimosi į teismą momentu. Įrodinėjimo pareiga tenka asmeniui, prašančiam atidėti šio mokesčio mokėjimą (CPK 12, 178 str.). Sprendžiant dėl tokio prašymo pagrįstumo, būtina ne tik nustatyti asmens sunkią turtinę padėtį, kaip atleidimo iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo atveju, bet ir nustatyti, ar pakanka duomenų pagrįsti prielaidai, kad asmens sunki turtinė padėtis iš esmės pagerės per ilgesnį laikotarpį, lyginant ją su ta, kuri yra procesinio dokumento pateikimo teismui metu. Sprendžiant, ar asmens turtinė padėtis ateityje gali pagerėti tiek, kad jis bus pajėgus sumokėti bylinėjimosi išlaidas bylos pralaimėjimo atveju, turi būti nagrinėjami atsakovo pateikti duomenys, pagrindžiantys įmonės veiklos perspektyvas ir galimą pelningumą. Tai gali būti finansinės atskaitomybės dokumentai, kreditorių ir debitorių sąrašai, verslo planai, kiti dokumentai.
Bylos duomenimis, apeliantas, kreipdamasis į teismą su prašymu dėl žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo atidėjimo iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo, pateikė įmonės balansą bei pelno-nuostolio ataskaitą 2010-03-31 dienai. Kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, šie įrodymai nėra pakankami, kad galėtų patvirtinti prastą bendrovės finansinę padėtį bei būtinybę atidėti žyminio mokesčio mokėjimą (CPK 185 str.). Bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė teigia, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 str.), tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, nei su prašymu atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, nei su atskiruoju skundu atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių blogą įmonės turtinę padėtį. Asmens turtinė padėtis yra sunki tuomet, kai jis neturi pakankamai turto, kurį realizavus galėtų įgyti piniginių lėšų žyminiam mokesčiui sumokėti. Iš atsakovo atskirajame skunde dėstomų motyvų matyti, jog jis teigia, kad turi pakankamai turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vadinasi, jo yra pakankamai ir tam, kad jo dalis būtų realizuota ir sumokėtas žyminis mokestis. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atsakovas yra ne fizinis asmuo, kurio turtinė padėtis dėl objektyvių priežasčių yra bloga, o privatus, veikiantis, pelno siekiantis juridinis asmuo, todėl iš savo veiklos jis gali turėti pajamų (bent jau tiek, kiek reikia žyminio mokesčio sumokėjimui).
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą yra pagrįsta ir teisėta. Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 329, 330 straipsniuose, dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nėra.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.