- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-04
- Bylos Nr.
- 1S-535-485/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Valdas Vitunskas, Algirdas Remeika
- Nuteistasis
- G. P.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. P. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2017 m. gegužės 3 d. nutarimą taikyti nuteistajam G. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
G. P. nuteistas Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu jam paskirta galutinė bausmė 11 metų laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2006 m. gruodžio 15 d., bausmės pabaiga – 2017 m. gruodžio 15 d. 2017 m. gegužės 3 d. Komisija nutarimu nutarė taikyti nuteistajam G. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, neatlikus 7 mėnesių 12 dienų laisvės atėmimo bausmės.Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 29 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2017 m. gegužės 3 d. nutarimą taikyti nuteistajam G. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos motyvuojant tuo, kad šiuo atveju taikant lygtinį paleidimą būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas, nebus įgyvendinta bausmės paskirtis bei nepasiekti individualizuotos bausmės tikslai.Skunde nuteistasis G. P. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistojo atžvilgiu.Skunde nurodo, kad nuteistasis lygtinio paleidimo formalųjį pagrindą pilnai atitinka. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (54 balai), tačiau ji nuolat pažangiai mažėja ir tai reiškia, kad nuteistasis atitinka ir materialųjį pagrindą. Be to, nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, 7 kartus skatintas, palaiko ryšius su šeima, laisvėje turi gyvenamąją vietą, darbinių planų. Jo nuomone, šios teigiamai charakterizuojančios nuteistąjį aplinkybės leidžia spręsti apie jo gerus socialinius įgūdžius bei aukštą socialinės integracijos lygį, o kartu ir apie polinkio į pakartotinį nusikalstamumą nebuvimą.Nuteistasis skunde nesutinka su teismo motyvais dėl nusikaltimo padarymo sunkumo, nes už tai jau yra nubaustas atitinkamo dydžio bausme ir atlikęs privalomą tokios bausmės dalį. Taigi toks trukdis lygtinio paleidimo taikymui yra ne tik nepagrįstas, bet ir prieštaraujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio nuostatoms bei Konstitucijos 31 straipsniui, kur pasakyta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą.Taip pat skunde nesutinka su skundžiamoje nutartyje nurodytu motyvu, jog bausmės atlikimo metu nesiekė įsidarbinimo, nes byloje yra duomenys, jog kreipėsi dėl darbo, tačiau prašymas nebuvo tenkintas. Be to, pagal BVK 143 straipsnio 9 dalį jei per vienerius metus nuteistasis nepadaro nusižengimo, jis laikomas nebaustu, todėl teismo motyvas, kad buvau baustas 16 kartų yra neteisingas to konstatavimas. Nuteistojo skundas atmetamas. Išnagrinėjusi skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai vertino, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis G. P. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir taisomas probacijos.Nuteistasis nurodo, jog jis atitinka BVK 157 straipsnyje numatytus pagrindus, tačiau formaliųjų kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.Teismui pateikta medžiaga nustatyta, kad pataisos namuose nuteistasis nesimoko ir nedirba. BVK 111 straipsnyje yra nustatyta, kad laisvės atėmimo režimas, nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės. Šiomis priemonėmis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo integruotis į visuomenę. Pareiškėjas kreipėsi su prašymu dėl darbo, bet jo netenkino, tačiau kitų priemonių (mokymosi ar pan.) bei iniciatyvos ir aktyvumo vėl teirautis pakartotinai darbo prasme nebuvo imtasi. Nuteistasis nurodo savo planus darbiniu aspektu laisvėje, tačiau iš skundo argumentų bei bylos medžiagos spręstina, jog jie paremti ne tik vien jo iniciatyva pradėti aktyviai to imtis, bet ir tikėjimu, jog jam bus suteikta pagalba iš žmonos pusės bei jo draugų ir gerų pažįstamų.Taip pat pažymėtina, kad G. P. pakartotinio nusikalstamumo rizika pagal OAsys metodiką yra 54 balai – vidutinė. BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog lygtinai iš pataisos įstaigų gali būti paleidžiami nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai pažymėjo, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai. Analizuojant šio vertinimo atlikimui reikšmingus duomenis neginčytina, jog G. P. priklauso vidutinei nusikalstamumo rizikai, o tai, kad turi būti nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga ją mažinant, vertinama, kad šiuo atveju nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamumo elgesio riziką yra nepakankama. Toks teismo vertinimas grindžiamas nustatytais nuteistojo atžvilgiu kriminogeniniais veiksniais, kurie kalba apie ankstesnius G. P. teisės pažeidimus, išsilavinimą, mokymąsi ir galimybę įsidarbinti. Jų kontekste aktualu jo gyvenimo stilius bei draugai, nusikaltimai padaryti su bendrininkais, bendravimas su teisės pažeidimus darančiais asmenimis. Nuteistasis neneigia šių aplinkybių ir nurodo, kad sukūrus naują šeimą, kas galimai jam darys teigiamos įtakos, su tokiais asmenimis nebendraus. Taip pat nurodytos ir nuostatos, kurios grįstos nuteistųjų tarpe vyraujančių taisyklių tiek, kiek nuteistojo manymu reikia neapsunkinti gyvenimo pataisos namuose, laikymusi, nuobaudų už bausmės atlikimo metu įtvirtintų taisyklių nesilaikymą turėjimu. Šiuo aspektu pažymima, kad apylinkės teismas vertinant visumą reikšmingų duomenų šio klausimo pagrįstumui patikrinti ir duomenis dėl turėtų drausminių nuobaudų, vertino visumoj sprendžiant bei formuojant išvadą dėl nuteistojo elgesio modelio tinkamumo. Tai, kad nuteistasis skunde šias aplinkybes vertina savaip ir mano, jog teismas galimai pažeidė BVK 143 straipsnio nuostatas, atmestini. Skundžiamos nutarties turinys ir jo analizė neduoda pagrindo sutikti su tokia skundo argumentacija, nes teismas, grįsdamas savo teisinę išvadą bylos duomenimis, nustatė, kad atsižvelgiant į padarytus drausminius nusižengimus bausmės atlikimo metu, formuojamas manymas ar G. P. yra patyręs jau tinkamus suvaržymus ir padaręs atitinkamas išvadas dėl savo neteisėto elgesio, kad paleistas lygtinai vėl nebūtų linkęs nusikalsti. Todėl ir aukštesnysis teismas vertinant šiuo aspektu jo elgesį bei tai, kad be jo skirtinų paskatinimų yra net 16 kartų baustas drausmine tvarka, nuobaudos nors ir negaliojančios, tačiau toks elgesys, kuris nėra išimtinai teigiamas, neduoda pagrindo manyti, kad nuteistasis daro teigiamas išvadas savo elgesio atžvilgiu.Teismui pagrįstai manyti, kad jau yra tinkamas laikas, kuomet nuteistasis jau gali būti paleistas ir prižiūrimas probacijos tarnybos, nėra pagrindo, nes be nustatytų kriminogeninių veiksnių, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos tyrimas ir vertinimo rezultatas atitinka vidutinę, o ne žemą bei pažanga mažinant elgesio neteisėtumo veiksnį, nėra pakankamai neabejotina visų reikšmingų šiam instituto taikymui duomenų visumoje. Nuteistasis mano, kad yra visi tiek formalieji, tiek materialieji lygtinio paleidimo BVK 157 straipsnio kontekste, pagrindai jį paleisti, tačiau su tokia jo išreikšta pozicija nesutiktina aukščiau nurodytų motyvais. Kritikuotinas skundžiamos teismo nutarties aspektas dėl teismo vertinimo padarytų veikų sunkumo yra ne trukdis priimti procesinį sprendimą dėl lygtinio paleidimo patvirtinimo ar nepatvirtinimo. Nagrinėjamu atveju, teismas spręsdamas Komisijos nutarimu taikyto lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrįstumo ir teisėtumą pagrindus, nuteistojo padarytų nusikaltimų sunkumą vertino tik ta dalimi, kuri formuoja teismo pagrįstą manymą dėl daromos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, atsižvelgiant į padarytus nusikalstamus veiksmus ir jų sunkumą, bet jokiu būdu nevertina to iš naujo, nes kaip jau nuteistasis nurodė, tai padarė teismas, kuris už tai jį nuteisė ir paskyrė teisingą bausmę. Teismo nuomone, apylinkės teismas savo išvadą grindė motyvais, kurie vertinti tik dėl elgesio modelio formavimo ir iš jo atitinkamos elgsenos, siejant ją su materialiuoju lygtinio paleidimo instituto taikymo pagrindu. Taigi, šiame kontekste teismas, atsižvelgęs į padarytų nusikaltimų kategoriją ir spręsdamas tokio elgesio išraišką, nepažeidė Konstitucijos 31 straipsnio nuostatų ir jokiu būdu nenubaudė nuteistojo antrą kartą, nes bausmė jam paskirta tik vieną kartą, kurią nuteistasis ir atlikinėja. Skunde nuteistasis nurodo eilę jį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, jo siekius dirbti, būti pozityviu piliečiu, laikytis įstatymų ir daugiau nenusikalsti, tačiau atsižvelgus į bylos duomenis, elgesį atliekant paskirtą bausmę pataisos namuose, teismas daro išvadą, jog nepakanka duomenų, kad būtų priimtas kitoks procesinis sprendimas nei priėmė Alytaus rajono apylinkės teismas. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į išanalizuotus nuteistojo elgesio pokyčius, tiek teigiamus, tiek neigiamus ir teisingai vertindamas bei pagrįsdamas savo sprendimą nesutiko su Komisijos priimtu nutarimu nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Šiai pirmosios instancijos pozicijai neprieštarauja ir skundą nagrinėjantis teismas.Kauno apygardos teismo nuomone, teismas tinkamai sprendė lygtinio paleidimo klausimą, o nuteistojo nurodyti argumentai, kurių pagrindu, jo nuomone, turi būti panaikinta skundžiama nutartis, nėra absoliutūs ir nesudarantys pagrindo manyti, jog nuteistasis nenusikals ir laikysis įstatymų, gyvendamas visuomenėje pagal nustatytas taisykles. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistajam likus mažiau nei metai paskirtos bausmės dalies, jo elgesio modelis bei įvertintas lygtinio paleidimo materialus pagrindas suponuoja išvadą, kad jis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutartis paliktina nepakeista, o skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo G. P. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.