Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-04-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-289-935/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-02-07Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-04-17Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-17
Bylos Nr.
1A-289-935/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-50252-2018-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Kazlauskienė, Stasys Lemežis, Ugnius Trumpulis
Nuteistasis
P. K.
Advokatai
Egidijus Milašius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-289-935/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50252-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.6.2; 1.2.25.4.2.6; 1.1.8.8; 1.1.8.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Kazlauskienės, Stasio Lemežio ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Giedrei Stankevičienei,dalyvaujant prokurorei Ievai Danylienei,nuteistojo gynėjui advokatui Egidijui Milašiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. K. gynėjo advokato apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. vasario 7 d. nuosprendžio, kuriuo P. K. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir P. K. paskirtas laisvės atėmimas keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir P. K. paskirtas laisvės atėmimas devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, P. K. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas dvejus metus naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš P. K. nuspręsta išieškoti automobilio VW Golf, v. n. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 200 Eur.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. P. K. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. spalio 18 d., apie 19.45 val., Švenčionių rajono savivaldybės Švenčionėlių miesto Žilvičių gatve vairavo automobilį VW Golf, v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo iškvepiamame ore buvo 3,03 promilės etilo alkoholio (duoti kraują tyrimui P. K. atsisakė). Tokiais savo veiksmais P. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. vasario 7 d. nuosprendį ir P. K. paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad P. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo gailisi, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo šią aplinkybę pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančia. Aplinkybės, kad nuteistasis automobilį vairavo neblaivus, nelaikytina atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nes neblaivumas šiuo atveju yra nusikalstamos veikos sudėties objektyviosios pusės požymis.

4. Nuteistojo gynėjas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas P. K. bausmę, netinkamai taikė BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, nuostatas, kadangi neatsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, neįvertino jos pobūdžio, nevertino BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, į kurias privalu atsižvelgti skiriant bausmę.

5. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog nuteistasis nuo 2018 m. gruodžio mėnesio dirba UAB „M.A.“, jo šeimoje auga du mažamečiai vaikai, o sugyventinė laukiasi.

6. Advokatas yra įsitikinęs, jog P. K., vadovaujantis BK 62 straipsnio nuostatomis, galėjo būti paskirta švelnesnė bausmė nei numatyta BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje. P. K. atliekant laisvės atėmimo bausmę nebus kam prižiūrėti šeimoje augančių mažamečių vaikų, šeima negaus pajamų.

7. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Nuteistojo P. K. gynėjo advokato apeliacinis skundas atmestinas

8. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. vasario 7 d. nuosprendžiu P. K. paskirta bausmė nelaikytina aiškiai per griežta nei savo rūšimi, nei dydžiu. Paskirtoji bausmė buvo tinkamai subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme.

9. Teismas, skirdamas asmeniui bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, privalo atsižvelgti į šios veikos pavojingumo laipsnį, asmens kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Skiriant bausmę taip pat privalu atsižvelgti į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertinti kiekvienos aplinkybės reikšmę. Įvertinus atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydis, skaičiuojant nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Individualizuojant bausmę, visoms paminėtoms aplinkybėms skiriama vienoda teisinė reikšmė, t. y. nė vienai iš šių aplinkybių nėra ir negali būti suteikiama išskirtinė reikšmė.

10. Nagrinėjamu atveju yra nustatyta ir dėl to jokių ginčų nekyla, jog P. K. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Šioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad P. K. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo neblaivumas dvigubai viršijo 1,5 promilės ribą, esant kuriai kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnio 7 dalį. Jam buvo nustatytas 3,03 promilės neblaivumas. Be to, P. K. vairavo automobilį, kuriame buvo keleivių, mieste. Taigi nekyla abejonių, kad nuteistasis savo neteisėtais veiksmais kėlė pavojų aplinkai (kitų asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui) bei sau pačiam. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog P. K., be jokios rimtesnės priežasties valdydamas automobilį neblaivus, visiškai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, jis veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis.

11. P. K. anksčiau yra teistas už nusikaltimus, kurios jis padarė būdamas neblaivus (t. 1, b. l. 96-100), naują nusikalstamą veiką, susijusią su apsvaigimu nuo alkoholio, padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, kai jam buvo uždrausta vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Jis vieną kartą buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pritaikius BK 38 straipsnio nuostatas, taip pat jam buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė, taikomas bausmės vykdymo atidėjimas (bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas, kadangi nuteistasis netinkamai vykdė savo pareigas). Be to, nuteistasis yra ne kartą baustas administracine tvarka (dauguma teisės pažeidimų yra susiję su alkoholio vartojimu), jis yra baustas ir už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (t. 1, b. l. 109-119). Aptartos aplinkybės leidžia tvirtinti, jog P. K. savo elgesio nekeičia, išvadų nedaro, yra linkęs daryti teisės pažeidimus.

12. Anksčiau aptarti faktai taip pat leidžia daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas P. K. paskyrė tinkamos rūšies bausmę, kuri yra numatyta BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo manyti, kad paskyrus nuteistajam švelnesnę bausmę bus įgyvendinti bausmių tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje. Nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis yra šiek tiek mažesnis nei baudžiamajame įstatyme numatytas šios bausmės vidurkis, be to, ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, dar buvo sumažinta vienu trečdaliu. Taigi nėra pagrindo tvirtinti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė P. K. parinktos laisvės atėmimo bausmės dydį.

13. Kaip jau buvo minėta anksčiau, pirmosios instancijos teismas bendrindamas nuteistajam skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes BK nuostatų nepažeidė. Bendrinant skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme buvo taikomas nuteistajam palankesnis dalinis bausmių sudėjimo būdas. Taigi P. K. paskirta galutinė bausmė taip pat nelaikytina neteisinga bei aiškiai per griežta.

14. Aplinkybės, kad P. K. turi šeimą, kurioje auga du mažamečiai vaikai, jo sugyventinė laukiasi trečio vaiko, jis nuo 2018 m. gruodžio mėnesio dirba, įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindas taikyti BK 62 straipsnio nuostatas ar kitu būdu dar labiau švelninti paskirtą bausmę. Pažymėtina, jog konstatavus, kad P. K. buvo paskirta tinkamos rūšies bausmė, nėra logiška svarstyti apie galimybę nuteistajam skirti švelnesnę nei įstatyme numatyta bausmės rūšį, tuo labiau, kad BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje yra numatyta ne tik laisvės atėmimo bausmė, bet ir alternatyvios bausmės, t. y. bauda, kuri yra viena iš švelniausių BK numatytų bausmių rūšių, bei areštas.

15. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi – konstatuojama tuomet, kai nustatomos abi jos sudedamosios dalys, t. y. ir prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, ir nuoširdus gailėjimasis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal teismų praktiką įprastai yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tuomet, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Nuoširdus kaltininko gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tuomet, kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalą ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamose bylose 2K-140-511/2018, 2K-479/2014 ir kt.). Taigi atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, yra nustatoma tuomet, kai kaltininkas veikia aktyviai, laisva valia bendradarbiauja su konkrečius faktus tiriančiais teisėsaugos institucijų atstovais bei teismu. Tokie kaltininko veiksmai, vertinant juos kartu su kitais faktais, rodo ir jo santykį su padaryta veika, t. y., ar jis dėl savo nusikalstamų veiksmų nuoširdžiai gailisi.

16. Nuteistasis P. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu (t. 1, b. l. 78, 192). Nuteistasis baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog dėl savo nusikalstamų veiksmų gailisi. Vis tik, teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju, įvertinus 10 bei 11 šio procesinio sprendimo pastraipose aptartus faktus, kurie rodo, jog nuteistojo nusikalstami veiksmai nėra atsitiktiniai, jie yra jo gyvenimo būdo, kurio jis nekeičia, pasekmė, P. K. gailėjimasis dėl savo nusikalstamų veiksmų vertintinas kaip deklaratyvus. Taigi nėra pagrindo konstatuoti, jog nuteistojo atsakomybę lengvina aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

17. Apeliaciniame skunde yra aiškinama, jog atsakomybę sunkinančia aplinkybe negali būti pripažinta aplinkybė, kad P. K. nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, kadangi neblaivumas yra padaryto nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymis. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su tokiu nuteistojo gynėjo teiginiu, taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas tokios nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir nenustatė, o tuo pačiu ir nevertino.

18. Teisėjų kolegija pastebi, kad skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje yra nurodoma, jog „P. K. kaltinamas tuo, kad vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilių alkoholio, o būtent“ ir toliau dėstomos įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, kurių visuma atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, objektyviuosius požymius, taip pat daroma išvada, kad P. K. nustatytais veiksmais padarė minėtą nusikaltimą. Pažymėtina, jog kaltinimo, dėl kurio byla buvo perduota nagrinėti teisme, esmė yra dėstoma tik išteisinamojo nuosprendžio priėmimo atveju (BPK 305 straipsnio 3 dalies 1 punktas), o apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo atveju aprašomojoje dalyje yra išdėstomos įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šiuo atveju aplinkybių dėstymas, nurodant, kad P. K. buvo kaltinamas tuo, jog vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilių alkoholio, yra vertinamas kaip perteklinis ir klaidinantis, tačiau neturintis įtakos skundžiamo nuosprendžio teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teiginiai, susiję su tuo, kuo buvo kaltinamas nuteistasis, iš aprašomosios dalies šalinami nekeičiant skundžiamo nuosprendžio.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo P. K. gynėjo advokato apeliacinį skundą atmesti.

Iš Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. vasario 7 d. nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti sakinio dalį „...kaltinamas tuo, kad...“.

Teisėjai Daiva KazlauskienėStasys LemežisUgnius Trumpulis