Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-03-23 · Administracinė byla Nr. A-248-309-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-03-23
Bylos Nr.
A-248-309-07
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Birutė Janavičiūtė (pran.), Gintaras Kryževičius
Pareiškėjas
G. K.
Atsakovas
Vilniaus
Trečiasis asmuo
Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Kategorijos
  • 11.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.A2 - 309/2007Procesinio sprendimo kategorija 11.4.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. kovo 23 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Gintaro Kryževičiaus,

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,dalyvaujant pareiškėjų atstovams P. K., A. Š., R. L.,trečiojo suinteresuotojo asmens atstovui Robertui Dumbliauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų G. K. ir G. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų G. K. ir G. K. skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai, dalyvaujant trečiajam suinteresuotajam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjos skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė: 1) pripažinti, kad į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. birželio 23 d. įsakymu Nr.30-1058 „Dėl sklypo Eišiškių pl.119 ribų ir ploto nustatymo“ nustatytas namų valdos, esančios Eišiškių pl.119, žemės sklypo ribas nepatenka namų valdos žemės sklypo žemės plotas, kurį užima sodas, kiti sodybos želdiniai ir sodyboje nuolat daržui naudojama žemė; 2) įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių dėl H. K. (po mirties) ir R. P. K. (po mirties) grąžinamo natūra papildomo namų valdos žemės sklypo, esančio Eišiškių pl.119, ploto, kurį užima sodas, kiti sodybos želdiniai ir sodyboje nuolat daržui naudojama žemė, nustatymo.

Pareiškėjos nurodė, kad jų mirusieji sutuoktiniai turi teisę atkurti nuosavybės teises kiekvienas į trečdalį 5,45 ha žemės, kurią jų tėvas J. K. valdė Dilgynės (buvusiame Krapivnicos) kaime (šiuo metu - Vilniaus mieste). Jie dar 1995 metais prašė sugrąžinti kiekvienam po 0,2 ha ploto žemės ties gyvenamuoju namu Eišiškių pl.119, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. birželio 23 d. įsakymu Nr.30-1058 prie gyvenamojo namo Eišiškių pl.119 buvo suformuotas tik 0,1055 ha ploto žemės sklypas. Pareiškėjos nurodė, kad suformuoto žemės sklypo plotas yra per mažas. Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turto atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą teritorijų planavimo dokumentuose turi būti nustatytas ne bet koks žemės sklypo plotas, o būtent tas, kuris yra naudojamas.

Atsiliepimas

Atsakovas su pareiškėjų skundu nesutiko.

Atsakovas nurodė, kad jis kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl pareiškėjų pageidaujamo papildomo žemės sklypo ploto suformavimo, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2005 m. rugpjūčio 16 d. raštu Nr.A51-9757-(2.5-MPD-0) informavo atsakovą, jog papildomai žemės sklypas nuosavybės teisių atkūrimui ir grąžinimui natūra nebus formuojamas. Atsakovas nurodė, kad jo kompetencijai priskirtus veiksmus jis atliko laiku ir tinkamai. Nėra teisinio pagrindo vykdyti pareiškėjų prašymą ir pakartotinai kreiptis dėl namų valdos žemės sklypo Eišiškių pl.119, Vilniuje suformavimo.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo su pareiškėjų skundu nesutiko.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo nurodė, kad remdamasis nekilnojamojo turto, esančio ginčo sklype, teisinio registravimo dokumentų bei namų valdos žemės sklypo ribų plano kopijomis bei vadovaudamasis Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr.1057 „Dėl Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2004 m. birželio 23 d. įsakymu Nr.30-1058 nustatė Eišiškių pl.119 esančios individualios namų valdos 1055 kv. m ploto žemės sklypo ribas bei patvirtino šio sklypo naudojimo teisės apribojimus. Šis įsakymas nebuvo nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka ir šiuo metu galioja, todėl jis yra privalomas. Trečiasis suinteresuotasis asmuo nurodė, kad pareiškėjų teiginiai, jog ginčo namų valdos žemės sklypas neatitinka sklypo, kuris buvo suteiktas šiai namų valdai, ir jog namų valdos ribos ir plotas turi atitikti faktiškai pareiškėjų šiuo metu naudojamą žemės plotą, yra nepagrįsti.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

Teismas nurodė, kad šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog atsakovas neatliko Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr.1057 patvirtintos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punktu jo kompetencijai priskirtų veiksmų nuosavybės teisių atkūrimo procese. Tai, kad atsakovas atliko veiksmus pagal savo kompetenciją, patvirtina jo 2004 m. vasario 12 d. raštas Nr.31/04/17-484, 2004 m. kovo 4 d. raštas Nr.31/04/177-44, 2005 m. birželio 3 d. raštas Nr.31/04/17-1914, kuriais Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus buvo prašyta suformuoti žemės sklypo ribas, per mėnesį organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus ir parengti žemės sklypo planą, pasiūlyti žemės sklypo specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, pasiūlyti architektūrinius - urbanistinius apribojimus ir sąlygas, nustatyti žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, apskaičiuoti žemės sklypo vertę ir pateikti siūlymą dėl žemės servitutų nustatymo. Suformuoti žemės sklypus, organizuoti jų kadastrinius matavimus, atlikti kitus nustatytus veiksmus pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punktą pavesta savivaldybės administracijos direktoriui. Taigi, pareiškėjoms iš esmės neigiamas pasekmes sukėlė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. birželio 23 d. įsakymas Nr. 30-1058 „Dėl sklypo Eišiškių pl.119 ribų ir ploto nustatymo“, o ne Vilniaus apskrities viršininko administracijos veiksmai nuosavybės teisių atkūrimo procese. Minėtu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo suformuotas pareiškėjų netenkinantis žemės sklypo Eišiškių pl.119, Vilniuje plotas. Šis įsakymas yra galiojantis ir pareiškėjų teisės aktų nustatyta tvarka nenuginčytas. Teisės aktai nenumato, kad tuo atveju, kai savivaldybės administracijos direktorius atsisako formuoti papildomą žemės sklypą, apskrities viršininko administracijai iš naujo kyla pareiga kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių dėl papildomo žemės sklypo ploto nustatymo. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimą įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių dėl papildomo namų valdos žemės sklypo ploto nustatymo. Teismas nurodė, kad taip pat negali būti tenkinamas ir kitas pareiškėjų skundo reikalavimas. Skundo reikalavimu yra formuluojamas asmens prašymas teismui priimti patvarkymą, tiesiogiai paveiksiantį tarp ginčo šalių esantį materialinį teisinį santykį. Skundo reikalavimu yra formuluojamas asmens prašymas panaikinti administracinį aktą, įpareigoti administracinę instituciją atlikti tam tikrus veiksmus ir pan.. Tuo tarpu pareiškėjų reikalavimo dėl pripažinimo pagrindu nėra galimybės priimti teismo patvarkymą dėl ginčo santykio.

III.

Apeliaciniu skundu pareiškėjos prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jų skundą patenkinti.

Pareiškėjos nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas 2006 m. balandžio 19 d. nutartimi neteisėtai pašalino iš atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (pareiškėjos šią instituciją atsakovu buvo nurodžiusios savo pirminiame skunde) ir įtraukė ją į procesą trečiuoju suinteresuotuoju asmeniu. Tai buvo padaryta be pareiškėjų sutikimo pažeidžiant Administracinių bylų teisenos įstatymo 54 straipsnį. Pareiškėjos nurodo, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 10 straipsnį teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti įgyvendinti jų procesines teises. Tačiau pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nepasiūlė pareiškėjoms dar kartą patikslinti skundą ir Vilniaus miesto savivaldybės administraciją vėl įtraukti į bylą atsakovu. Pareiškėjos nurodo, kad pirmosios instancijos teismui pašalinus iš atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir įtraukus ją procese trečiuoju suinteresuotuoju asmeniu pareiškėjos negalėjo prašyti teismo įpareigoti trečiąjį suinteresuotąjį asmenį atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus. Todėl ir buvo nutarta vietoje pirmosios instancijos teismo nutartimi atsisakyto priimti pareiškėjų skundo reikalavimo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. birželio 23 d. įsakymą Nr.30-1058 „Dėl sklypo Eišiškių pl.119 ribų ir ploto nustatymo“ pateikti reikalavimą dėl pripažinimo, kad į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. birželio 23 d. įsakymu Nr.30-1058 nustatytas namų valdos, esančios Eišiškių pl.119, žemės sklypo ribas nepatenka namų valdos žemės sklypo žemės plotas, kurį užima sodas, kiti sodybos želdiniai ir sodyboje nuolat daržui naudojama žemė. Tokia skundo reikalavimo formuluotė atitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punkte numatytą teismo sprendimo rūšį. Pareiškėjos nurodo, kad pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą tiek rėžiniuose, tiek ir nerėžiniuose kaimuose nuosavybės teisės atkuriamos grąžinant natūra turėtoje vietoje piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą. Pagal šią nuostatą teritorijų planavimo dokumentuose turi būti nustatytas ne bet koks sklypo plotas, o būtent toks, kuris yra naudojamas. Taigi, reikia teisingai nustatyti piliečio naudojamo žemės sklypo ribas. Pagal Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalį paprastai grąžinamas natūra žemės sklypas turi būti sodybos teritorijoje, atitikti sodybos (namų valdos) reikalavimus ir turi būti nustatytas teritorijų planavimo dokumentuose, t. y. detaliajame plane ar nustatyta tvarka parengtame žemės sklypo plane. Pareiškėjos nurodo, kad gyvenamojo namo ir jo priklausinių techninės apskaitos byloje ar nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje esantis sklypo planas, nėra teritorijų planavimo dokumentas. Todėl nustatant piliečiui jo naudojamos žemės prie gyvenamojo namo ribas negalima imperatyviai vadovautis nekilnojamojo daikto kadastro byloje esančiu sklypo planu. Kad šį planą galima naudoti tik kaip informacinę medžiagą, matyti iš Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr.260 patvirtintų Taisyklių 15 punkto normos, nurodančios, kad savivaldybės administracijos direktorius parduodamo žemės sklypo planą parengia vadovaudamasis detaliuoju planu ar nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje esančių žemės sklypo planu, jeigu nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nurodytos žemės sklypo ribos atitinka namų valdos eksploatavimo reikalavimus. Taigi, jeigu kadastro duomenų byloje esančiame žemės sklypo plane nurodytos žemės sklypo ribos neatitinka namų valdos eksploatavimo reikalavimų, namų valdos žemės sklypo planas rengiamas taip, kad sodybos (namų valdos) žemės sklypo ribose būtų sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas. Pareiškėjų atveju nustatant žemės sklypo ribas šių reikalavimų nebuvo laikytasi ir tai patvirtina byloje surinkti įrodymai.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotasis asmuo prašo apeliacinį skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo nurodo, kad Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 5 punktas aiškiai įtvirtina miestuose prie individualių gyvenamųjų namų ir kitų pastatų naudojamo žemės sklypo sąvoką, pagal kurią tokiu sklypu pripažįstamas namų valdos ar kitų pastatų techninės apskaitos byloje iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pažymėtas žemės sklypas. Grąžinamų natūra namų valdų žemės sklypų formavimo tvarką nustato Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr.260 patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, pagal kurių 5 punktą miestuose ir iki 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtose teritorijose parduodami namų valdų žemės sklypai, kurie pažymėti namų valdos nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose ir kurių ribos nustatytos detaliuosiuose planuose arba nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylų žemės sklypų planuose, tačiau šie sklypai negali būti didesni kaip 0,2 ha Vilniuje. Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmenims prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų plotų ir ribų žemės sklypai; kai pagal įstatymus atskiros sodybos (namų valdos) naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti ir nėra parengtų techninės apskaitos bylų, parduodama atskiros sodybos (namų valdos) žemė, kurią užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas. Trečiasis suinteresuotasis asmuo nurodo, kad remdamasis teisinės registracijos dokumentais bei vadovaudamasis Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr.1057 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2004 m. birželio 23 d. įsakymu Nr.30-1058 nustatė Eišiškių pl.119 esančios individualios namų valdos 1055 kv. m ploto žemės sklypo ribas bei patvirtino šio sklypo naudojimo teisės apribojimus. Šis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas nebuvo nuginčytas ir galioja. Todėl reikalavimas pripažinti, kad į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. birželio 23 d. įsakymu Nr.30-1058 nustatytas namų valdos Eišiškių pl.119 žemės sklypo ribas nepatenka namų valdos žemės sklypo plotas, kurį užima sodas, kiti sodybos želdiniai ir sodyboje nuolat daržui naudojama žemė, yra nepagrįstas. Pripažinus tokį faktą būtų netiesiogiai konstatuota, kad minėtas įsakymas yra neteisėtas, nors reikalavimas dėl šio įsakymo panaikinimo nebuvo priimtas nagrinėti teisme.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje pareiškėjų atstovai pateikė naujus įrodymus: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. gruodžio 28 d. įsakymą Nr.30-2534, kuriuo nustatyti suformuoto sklypo Nr.1 prie Eišiškių plento duomenys, šio sklypo planą, ištrauką iš suvestinio skaitmeninio Vilniaus miesto plano, pareiškėjų prašymą atsakovui pradėti nuosavybės teisių į šį sklypą atkūrimo procesą ir atsakovo 2007 m. kovo 2 d. atsakymą į šį prašymą. Paaiškino, kad 2006 m. gruodžio 28 d. įsakymu suformuotas toks sklypas, kokio suformavimo pareiškėjai ir siekė. Todėl reikalavimas įpareigoti atsakovą kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl žemės sklypo suformavimo nebeteko reikšmės. Šiuo metu turėtų būti nagrinėjamas reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo atkurti nuosavybės teises pareiškėjoms į minėtą sklypą, kadangi atsakovas tai padaryti atsisako. Prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo patenkinti pareiškėjų apeliacinės instancijos teismo posėdyje suformuluotus reikalavimus arba bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsiliepimas

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti, remdamasis tais pačiais argumentais kaip ir atsiliepime į apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

apeliacinis skundas atmestinas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 130 straipsnio 5 dalis nustato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštais reikalavimais. Tokie reikalavimai negali būti keliami ir apeliacinės instancijos posėdžio metu. Pareiškėjų apeliacinėje instancijoje pareikštas reikalavimas įpareigoti atsakovą atkurti nuosavybės teises į naujai suformuotą žemės sklypą nėra neatsiejamai susijęs su jau pareikštais reikalavimais, jis gali būti nagrinėjamas atskirai, todėl kolegija bylą nagrinėja ta apimtimi, kokia ją nagrinėjo pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgdama į pareiškėjų atstovo prašymą spręsti ir reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo atkurti nuosavybės teises į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr.30-2534 suformuotą žemės sklypą Nr.1.

Apeliaciniame skunde kaip pagrindas panaikinti skundžiamą teismo sprendimą nurodomas procesinis pažeidimas- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išbraukimas iš atsakovų nesant pareiškėjų sutikimo, kaip to reikalauja Administracinių bylų teisenos įstatymo 54 straipsnis. Šiame straipsnyje numatyta, jog tais atvejais, kai teismas, nagrinėdamas bylą nustato, kad skundas (prašymas) paduotas netinkamam atsakovui, teismas turi teisę pareiškėjo sutikimu jį pakeisti tinkamu atsakovu. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 48 straipsnio 2 dalį atsakovu pripažįstama institucija, įstaiga, tarnyba, tarnautojas, kurių aktai ar veiksmai skundžiami. Šiuo atveju skundas (reikalavimas, kuris priimtas nagrinėti) pareikštas tinkamam atstovui– Vilniaus apskrities viršininko administracijai ir atsakovas keičiamas nebuvo. Teismas 2006 m. balandžio 19 d. nutartimi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nutarė nelaikyti atsakovu, kadangi buvo atsisakyta priimti pareiškėjų reikalavimą, pagal kurį atsakovu buvo Vilniaus miesto savivaldybės administracija (panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. birželio 23 d. įsakymą Nr.30-1058).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino reikalavimo pripažinti, kad į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. birželio 23 d. įsakymu Nr.30-1058 „Dėl sklypo Eišiškių pl.119 ribų ir ploto nustatymo“ nustatytas namų valdos, esančios Eišiškių pl.119, žemės sklypo ribas nepatenka namų valdos žemės sklypo žemės plotas, kurį užima sodas, kiti sodybos želdiniai ir sodyboje nuolat daržui naudojama žemė, pobūdį, nurodydamas, kad pareiškėjo prašomas situacijos pripažinimas negali būti laikomas teismo patvarkymu dėl ginčo santykio. Patenkinus tokį reikalavimą pareiškėjų teisės nebūtų apgintos. Kadangi reikalavimai, kuriais prašoma konstatuoti tam tikrą padėtį, administraciniuose teismuose nenagrinėtini, šį reikalavimą turėjo būti atsisakyta priimti, o priėmus- byla dėl jo nutraukta (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 dalies 1 punktas, 101 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadangi pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą atmetė, teismo sprendimo dalis, kuria minėtas reikalavimas atmestas, naikintina ir byla dėl šio reikalavimo nutrauktina (Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs reikalavimą įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių dėl H. K. (po mirties) ir R. P. K. (po mirties) grąžinamo natūra papildomo namų valdos žemės sklypo, esančio Eišiškių pl.119, ploto, kurį užima sodas, kiti sodybos želdiniai ir sodyboje nuolat daržui naudojama žemė, nustatymo, pripažino, kad atsakovas atliko veiksmus, priskirtus jo kompetencijai Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr.1057 patvirtintos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkte. Ši teismo išvada išsamiai motyvuota. Kolegija sutinka su teismo išvada ir jos argumentacija. Pareiškėjos apeliaciniame skunde nors ir prašo panaikinti teismo sprendimą dėl šio reikalavimo, tačiau nepateikia jokių argumentų, pagrindžiančių tokį prašymą. Pareiškėjų teikiami argumentai ir įrodymai (antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo faktas, liudytojos M. K. parodymai) susiję su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsisakymu formuoti pareiškėjų prašomą žemės sklypą, tačiau šioje byloje toks ginčas nesprendžiamas, todėl minėti argumentai ir įrodymai nėra reikšmingi.

Išdėstytų argumentų pagrindu kolegija pripažįsta, kad tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą pakeisti: teismo sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas pripažinti, kad į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. birželio 23 d. įsakymu Nr.30-1058 „Dėl sklypo Eišiškių pl.119 ribų ir ploto nustatymo“ nustatytas namų valdos, esančios Eišiškių pl.119, žemės sklypo ribas nepatenka namų valdos žemės sklypo žemės plotas, kurį užima sodas, kiti sodybos želdiniai ir sodyboje nuolat daržui naudojama žemė, panaikinti ir bylą dėl šio reikalavimo nutraukti.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Birutė JanavičiūtėRomanas KlišauskasGintaras Kryževičius