Tauragės apylinkės teismo nutarimas

2018-02-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-130-999/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-02-22
Bylos Nr.
A5.-130-999/2018
Teisminio proceso Nr.
4-42-3-00028-2018-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Daina Dyburienė
Pažeidėjas
T. B.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-130-999/2018Teisminio proceso Nr. 4-42-3-00028-2018-4
Registro Nr. ROIK: 18077376277
Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1; 21.9.10. (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. vasario 22 d.Šilalė
Šilalės rajono apylinkės teismo teisėja Daina Dyburienė,sekretoriaujant Irenai Dambrauskienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „Pasaulio bamba“ direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. B., būdamas UAB „Pasaulio bamba“, į. k. 303239777, direktoriumi, t. y. darbdaviu, neužtikrino, kad įmonėje dirbantys asmenys būtų įdarbinami įstatymo nustatyta tvarka, leido K. J., gim. 1995-12-22, 2017 m. gruodžio 2 d. nelegaliai dirbti pagalbinės darbininkės pareigose, įmonės valdomoje picerijoje „Bamba pica“, adresu Dariaus ir Girėno g. 42A, Šilalė. K. J., paklusdama įmonėje nustatytai darbo tvarkai, susitarusi su darbdaviu bei tiesiogiai jam paklusdama, dirbo pagalbinės darbininkės darbus, t. y. K. J. picerijoje plovė indus, į stiklinę tarą pylė alų, palaikė tvarką bare ir virtuvėje, sukurdama bendrovei naudą - savo veiksmais prisidėjo prie įmonės veiklos, bendro produkto kūrimo, siekiant gauti pelno. T. B. teisės aktų nustatyta tvarka nesudarė rašytinės darbo sutarties bei nustatyta tvarka nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie darbuotojos K. J. įdarbinimą vieną dieną iki darbo pradžios ir tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 punktus, ir pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 punkto nuostatas.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. B. kaltu prisipažino visiškai, sutiko su administracinio nusižengimo protokole išdėstytomis aplinkybėmis. Paaiškino, kad dėl K. J. buvo vedamos derybos dėl jos įdarbinimo įmonėje. Jis, norėdamas pamatyti K. J. sugebėjimus, leido jai neatlygintinai padirbėti picerijoje. Su K. J. darbo sutartis turėjo būti sudaryta 2017 m. gruodžio 4 d. Dėl padaryto nusižengimo nuoširdžiai gailisi. Prašo skirti mažesnę baudą negu numatyta įstatyme, kadangi už panašaus pobūdžio administracinį nusižengimą anksčiau nėra buvęs baustas, jo darbo užmokestis į rankas yra apie 550 Eur, sutuoktinės – apie 500 Eur. Jų šeima augina du mažamečius vaikus – 7 ir 2 metų, turi namo įsigijimui pasiėmę kreditą, už kurį kiekvieną mėnesį moka po 150 Eur įmoką, taip pat padeda mamai, kuri yra pensininkė ir kuri gyvena netoliese, tai yra Biržų Lauko k., Šilalės r. Prašo teismo atsižvelgti į visas šias aplinkybes ir švelninti bausmę arba paskirti švelnesnę nuobaudą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad T. B. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo T. B. paaiškinimų matyti, kad nusižengimo fakto jis neginčija, nurodo, kad nusižengimas padarytas dėl nesusipratimo.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir ANK) 95 straipsnio 1 dalies pažeidimo faktą ir T. B. kaltę įrodo: administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės, iš kurio matyti, kad dėl nusižengimo jis prisipažįsta; VSDFV užklausos rezultatų išrašai, iš kurių matyti, kad K. J. įdarbinta UAB „Pasaulio bamba“ nebuvo; K. J. paaiškinimo, kuriame užfiksuota, kad 2017 m. gruodžio 1 d. apie 10 val. atėjo į piceriją „Bamba pica“, kur susitiko su vadovu T. B., su kuriuo tarėsi dėl būsimo darbo picerijoje. T. B. jai leido padirbėti prie baro ir virtuvėje. Iš picerijos išėjo 2017 m. gruodžio 1 d., apie 24 val. T. B. sakė, kad ji galinti ateiti į piceriją 2017 m. gruodžio 2 d. Atėjus 2017 m. gruodžio 2 d., apie 10 val., gavo firminę palaidinę ir prijuostę, dirbo prie baro, padėjo plauti indus, pylė alų, su grynais pinigais nedirbo. Darbo sutartį su vadovu turėjo pasirašyti pirmadienį, nes dar turėjo pasitikrinti sveikatą. Koks jai būtų mokamas darbo užmokestis, nežinojo; nelegalaus darbo tyrimo aktas, operatyvaus patikrinimo pažyma, kita bylos medžiaga.

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nelegaliu darbu laikoma, kai fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiam kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nelegaliu darbu laikytina ir tai, jeigu darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią.

Darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį ir įteikus jam antrą sutarties egzempliorių, o darbo sutartis laikytina sudaryta, kada darbdavys yra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios (DK 42 straipsnis).

Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad T. B. vykdydamas darbdavio funkcijas leido dirbti nelegaliai K. J. ne vėliau kaip prieš darbo pradžią su ja nesudaręs rašytinės darbo sutarties, neįteikęs antro darbo sutarties egzemplioriaus ir apie priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento neinformavęs VSDFV teritorinio skyriaus. Tarp darbdavio ir darbuotojo buvo visi darbo sutarties požymiai: susitarta dėl darbo vietos, darbo funkcijų (profesijos, specialybės ir tam tikrų pareigų), kurias darbuotojas vykdė darbo metu, tokiais veiksmais T. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, todėl yra baustinas.

ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ANK 32 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. T. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 36 straipsnis).

Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir T. B. skirti mažesnę baudą, nei sankcijose numatyta minimali. Teismo nuomone, net ir minimalios ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos nuobaudos skyrimas T. B. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, šiuo atveju bus pasiekti T. B. pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskyrus mažesnę baudą, nei numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje minimali bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

T. B. pripažinti kaltu padarius nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, paskirti 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Baudą sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB Luminor bank, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas – 1001, paskirtis ROIK: 18077376277, ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Nesumokėjus baudos laiku, nutarimas skirti baudą bus pateikiamas vykdyti priverstine tvarka.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių administravimo įstatymų nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.

Teisėja Daina Dyburienė