Kauno apygardos teismo nutartis

2018-05-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-409-397/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-18
Bylos Nr.
1S-409-397/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-06057-2018-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
Kaltinamasis
H. L.
Byla Nr. 1S-409-397/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06057-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.16.1.2.1.1.; 2.1.16.1.2.2.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei,dalyvaujant prokurorei Astai Chraminai,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo H. L. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria palikta galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 17 d. nutartis skirti kaltinamajam kardomąją priemonę – suėmimą ir nustatytas jos terminas 2 mėnesiams.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

H. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, išsiskyręs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas 4 kartus, kaltinamas padaręs BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. H. L. kaltinamas tuo, kad 2018 m. vasario 2 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pagrobė prie malkinės, esančios (duomenys neskelbtini), buvusią A. R. priklausančią betono maišyklę, kurios vertė 50 eurų,

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje įsibrovęs į sodo namelio rūsį pagrobė A. R. priklausančius, 3 vnt. metalinių kėdžių, kurių vertė 150 eurų, tuo padarydamas A. R. 200 eurų turtinę žalą, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Be to, H. L. kaltinamas tuo, kad 2018 m. vasario 1 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pagrobė prie sodo namelio, esančios (duomenys neskelbtini), buvusius R. V. V. priklausančius 11 vnt. 250 cm ilgio metalinių tvoros strypų bei 2 vnt. 300 cm ilgio metalinių vamzdžių, kurių vertė 260 eurų, tuo padarydamas R. V. V. 260 eurų turtinę žalą, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi kaltinamajam kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į suėmimą, paskelbta kaltinamojo paieška.Kaltinamasis H. L. buvo sulaikytas 2018 m. balandžio 25 d. Skundžiama Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartimi teismas paliko galioti Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi skirtą kardomąją priemonę suėmimą, nes nustatė, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti, slėptis nuo teismo, ir nustatė suėmimo terminą 2 mėnesiams.Skunde kaltinamasis prašo pakeisti jam skirtą kardomąją priemonę – suėmimą, į švelnesnę. Nurodo jog į teismą neatvyko dėl to, kad negavo šaukimų. 2018 m. balandžio 17 d. posėdį teigia praleidęs dėl to, kad per daug išgėrė raminamųjų ir negirdėjo pareigūnų beldimo į duris, teigia atsibudęs tik po dviejų parų. Vėliau nurodo visą savaitę dirbęs, o po darbo buvęs namuose ir jo niekas neieškojo. Tai gali patvirtinti kaimynai ir pareigūnai, kurie paskambino telefonu balandžio 25 d. ir su kuriais susitiko prie savo namų, po ko buvo sulaikytas ir pristatytas į areštinę. Skundo autoriaus teigimu, tai rodo, kad jis nesislapstė, tačiau į šiuos paaiškinimus nebuvo atsižvelgta. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė skundą atmesti. Kaltinamojo H. L. skundas atmetamas.Išanalizavus skundo argumentus, susipažinus su teismui pateikta medžiaga, išklausius proceso dalyvių paaiškinimus, daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Teismas, palikdamas galioti nutartį, kuria buvo skirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119, 121, 122 straipsnių nuostatų nepažeidė, todėl naikinti skundžiamą nutartį skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę – suėmimą, ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Nagrinėdamas skundą, aukštesnysis teismas tik patikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau kaltės klausimo nesprendžia. Kardomosios priemonės – suėmimo taikymui užtenka nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog asmuo galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir tokių duomenų, apygardos teismo vertinimu, byloje pakanka, ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Tai duomenys, užfiksuoti kaltinamojo, nukentėjusiųjų, liudytojų apklausos protokoluose ir kitoje rašytinėje bylos medžiagoje.Iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog kaltinamajam buvo taikoma švelnesnė kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, tačiau ji neužtikrinto baudžiamojo proceso tikslų – neužtikrino kaltinamojo dalyvavimo procese, nes kaltinamasis kviečiamas į teismo posėdį neatvyko, atvesdinti jo nepavyko, savo neatvykimą pateisinančių priežasčių nenurodė.Nors kaltinamasis teigia, jog į teismą neatvyko, nes jam nebuvo pranešta apie posėdžius, šaukimų jis negavo, tačiau tai prieštarauja byloje esantiems duomenims. Kaltinamasis nurodė, kad niekur nesislapstė, buvo namuose, o jo pašto dėžutė tvarkinga, nepaisant to, bylos duomenys patvirtinta, kad teismo šaukimas, kviečiantis kaltinamąjį į 2018 m. kovo 29 d. posėdį, grįžo neįteiktas, kaltinamasis neatsiėmė šaukimo pašte. 2018 m. kovo 29 d. buvo nutarta kaltinamąjį atvesdinti į sekantį posėdį, kuris turėjo vykti 2018 m. balandžio 17 d., tačiau į šį posėdį nuteistasis taip pat nebuvo atvesdintas. Iš pareigūnų pranešimo teismui apie H. L. atvesdinimą, matyti, jog posėdžio išvakarėse, 2018 m. balandžio 16 d., su kaltinamuoju buvo susisiekta telefonu, jis buvo informuotas apie posėdį 2018 m. balandžio 17 d. 13 val., jam buvo išaiškinta neplanuoti jokių darbų, kaltinamasis, anot pranešimo, žadėjo pareigūnų laukti namuose 12 val., tačiau atvykus pareigūnams, durų niekas neatidarė, į daugkartinius telefono skambučius neatsakinėjo. Dėl šių priežasčių kaltinamasis į posėdį nebuvo atvesdintas. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis, būdamas įspėtas apie posėdį ir jo laiką ir žinodamas, kad reikės vykti į posėdį, tai daryti akivaizdžiai vengė. Nors skunde kaltinamasis teigia, kad pavartojo per daug raminamųjų, todėl negirdėjo pareigūnų beldimo ir skambučių, tačiau tokių teiginių nepatvirtina jokie patikimi bylos duomenys, nėra jokio išrašo apie kaltinamojo išblaivinimą ar paskirtus raminamuosius. Tad, esant šioms aplinkybėms, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog kaltinamasis vengė atvykti į teismą, taip trukdė baudžiamosios bylos nagrinėjimui, todėl pati griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas jam paskirta pagrįstai.Vadovaujantis BPK 121 straipsnio 4 dalimi, prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo (kaltinamojo) asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo (kaltinamojo) amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės. Apylinkės teismas, spręsdamas dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ir termino nustatymo šių nuostatų nepažeidė, atsižvelgė į visas paminėtas aplinkybes ir tinkamai jas įvertino.H. L. kaltinamas padaręs du baigtus tyčinius nusikaltimus, vienas kurių (BK 178 straipsnio 1 dalis) priskiriamas nesunkių, kitas (BK 178 straipsnio 2 dalis) apysunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikalstamų veikų paskatos savanaudiškos, nusikaltimai padaryti siekiant pasipelnyti, siekiant turtinės naudos. Vertindamas asmenybę teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas 4 kartus ir beveik visos veikos yra turtiniai nusikaltimai. Be to, naujus tyčinius turtinius nusikaltimus, kurių padarymu kaltinamas šioje byloje, H. L. galimai padarė neišnykus ankstesniam teistumui, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, kas neigimai charakterizuoja kaltinamąjį ir apibūdina jį kaip asmenį, linkusį nusikalsti. Be to, pagrįstai atsižvelgta ir įvertinta ir tai, kad kaltinamasis nevedęs, gyvena vienas, nedirba, neturi jokio legalus pastovaus pragyvenimo šaltinio, laisvės atėmimo bausmė neatlikta, duomenų, kad turėtų išlaikytinių, byloje nėra. Visa tai leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad jis nėra saistomas stipriais socialiniais, šeimyniniais ryšiais. Nagrinėjamu atveju taip pat teismas pagrįstai atsižvelgė ir įvertintino tai, kad šioje byloje taikyta kita švelnesnė kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti nebuvo pakankama užtikrinti baudžiamojo proceso tikslus, nes kaltinamasis vengė atvykti į teismą ir pasislėpė nuo teismo, dėl ko buvo paskelbta jo paieška. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas manyti, jog kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir paliko galioti nutartį, kuria buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas bei pagrįstai nustatė jos terminą 2 mėnesiams.Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgus į ankščiau nutartyje paminėtas aplinkybes – kaltinimų kiekį, pobūdį, gresiančią atsakomybę, į tai, kad kaltinamasis nesaistomas tvirtais socialiniais ir šeiminiais ryšiais, pažeidė anksčiau jam taikytą kardomąją priemonę ir vengė teismo, darytina išvada, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai negali būti pasiekti taikant švelnesnes kardomąsias priemones. Kardomosios priemonės, kurios susietų kaltinamąjį su namų aplinka (namų areštas ar intensyvi priežiūra) nagrinėjamu atveju taip pat nebūtų veiksmingos, nes, kaip jau aptarta anksčiau, kaltinamojo buvimas namuose neužtikrino nei jo savarankiško atvykimo, nei priverstinio atvesdinimo į teismą. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog suėmimas yra adekvati priemonė kaltinamojo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui bei viešojo intereso ištirti visuomenei pavojingą nusikalstamą veiką ir nubausti kaltus asmenis užtikrinimui ir jos termino nustatymas 2 mėnesiams BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo nepažeis.Apibendrinant darytina išvada, jog skundo argumentai nekelia abejonių nutarties teisėtumu ir pagrįstumu, todėl skundas atmetamas, nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

kaltinamojo H. L. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 27 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Jūratė JakubonienėAlgirdas RemeikaGytis Večerskas