- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-01-19
- Bylos Nr.
- eI-474-386/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01710-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“
- Atsakovas
- A. A. D.
- Kategorijos
- 1.2.5Atliekų tvarkymo organizavimas ir planavimas
- 1.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.38Kitos bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
- 3.21Teismo sprendimas
2016 m. sausio 14 d. teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovei A. A. D. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėjas UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiškėjas) prašo priteisti iš atsakovės A. A. D. (toliau – ir atsakovė) 244,12 Eur vietinę rinkliavą už nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2010 m. III ketvirčio iki 2014-12-31 bei 36,30 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Paaiškina, kad remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdo atsakovė. Dėl pareiškėjui nežinomų priežasčių atsakovė nėra sumokėjusi 370,82 Eur vietinės rinkliavos už 2008-2014 metus. Įvertinus Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnio 1 dalies nustatas, jog mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos, prašo priteisti vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2010 m. III ketvirčio iki 2014-12-31
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimuose į skundą nurodė, jog nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), už kurį pareiškėjas prašo priteisti vietinę rinkliavą, paveldėjo 1995 m. Name iki 2006 m. gyveno Telšių savivaldybės įkelti asmenys, po jų išsikėlimo namas “užkonsevuotas”, jos prašymu AB Lesto atjungė elektrą, name nėra kanalizacijos. Niekas name negyvenama ir jokių šiukšlių nėra. Ji gyvena (duomenys neskelbtini) ir vietinę rinkliavą moka Tauragės regiono atliekų tvarkymo centrui. Ji iš pareiškėjo jokių pranešimų dėl vietinės rinkliavos mokėjimo nėra gavusi, todėl neturėjo galimybės kreiptis dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo.
Pareiškėjo atstovas ir atsakovė į teismo posėdį neatvyko, jiems apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta.
Prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo negauta, byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės pareiškėjo atstovui ir atsakovei nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktą komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sąvartynų įrengimas ir eksploatavimas yra viena iš savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų) savivaldybių funkcijų. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą. Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali numatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.
Rinkliavų įstatymas (toliau – ir Įstatymas) reglamentuoja rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę (Įstatymo 1 straipsnis). Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas ir už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Įstatymo 12 straipsnio 1-4 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą, tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, nustato lengvatas vietinių rinkliavų mokėtojams, nustato vietinės rinkliavos grąžinimo atvejus.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr., pvz., 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.
LVAT yra pažymėjęs, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemos tikslas yra ne paslaugų atliekų turėtojams teikimas, bet bendrai atliekų surinkimo, vežimo, apdorojimo, atliekų šalinimo vietų steigimo, priežiūros (įskaitant priežiūra po jų uždarymo) veikla, siekiant užtikrinti, jog atliekos nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai (Atliekų tvarkymo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 12 ir 21 dalys, 5, 25, 28 ir 30 straipsniai) (LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-471/2010, Administracinė jurisprudencija. 2010, 19). Todėl nustatyta vietinė rinkliava iš esmės yra solidari prievolė finansuoti atliekų surinkimo ir tvarkymo organizavimą ir nėra vertinama kiek šioje atliekų šalinimo sistemoje dalyvaujantis vietinės rinkliavos mokėtojas per ją yra pašalinęs atliekų ir pan.
Nagrinėjamai bylai taip pat yra reikšminga LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, kurioje išplėstinė teisėjų kolegija sprendė klausimus, susijusius su vietinės rinkliavos mokėjimu inter alia ir dėl vietinės rinkliavos mokėtojo (Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis, ABTĮ 13 straipsnis). LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartyje, aiškindamas teisę dėl „atliekų turėtojo“ sąvokos, konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.
Taigi savivaldybės, atsižvelgdamos į atitinkamus komunalinių atliekų tvarkymo ypatumus savivaldybės teritorijoje, teisės aktuose nustatytose ribose, pačios sprendžia dėl tinkamiausio šios sistemos organizavimo modelio.
Telšių rajone nuo 2008 m. sausio 1 d. yra įsigaliojusi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą. Telšių rajono savivaldybės taryba 2013-05-30 sprendimu Nr. T1-236 „Dėl Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ patvirtino naujus Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai). Pagal Nuostatų 59 punktą per nustatytą laikotarpį nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) išieškojimą (pagal bendrovės valdybos patvirtintą tvarką) iš rinkliavos mokėtojų vykdo UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“.
Nuostatų 6 punkte nustatyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai - tai komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Iš esmės analogiškai buvo nustatyta ir ankstesnės redakcijos Nuostatuose.
Pagal VĮ Registrų centro 2014-12-05 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą (registro Nr. 80/26307) nustatyta, kad atsakovei A. A. D. nuosavybės teise nuo 1995-10-11 priklauso gyvenamasis namas esantis (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-07-09 įsakymu Nr. AI-1296 žemės sklypo ir pastato adresas iš (duomenys neskelbtini) pakeistas į (duomenys neskelbtini). Telšių rajono savivaldybės administracija 2015-12-18 raštu Nr. R7-2478 informavo teismą, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) nėra išbrauktas iš vietine rinkliava apmokestinamų pastatų sąrašo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į aukščiau išanalizuotą teisinį reglamentavimą, konstatuojama, jog pareiškėjo nurodytu laikotarpiu atsakovė buvo vietinės rinkliavos mokėtoja ir privalėjo ją mokėti.
Nuostatai numato galimybę pasinaudoti lengvata (tai buvo numatyta ir ankstesnės redakcijos Nuostatuose). Iš Telšių rajono savivaldybės administracijos 2015-11-27 atsakymo Nr. R8-02-D-2345 atsakovei A. A. D. matyti, kad ji pasinaudojo viena iš lengvatų sumažinti 70 procentų 2015 m. vietinės rinkliavos mokestį už komunalinių atliekų surinkimą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo prašymas priteisti iš atsakovės 244,12 Eur dydžio nesumokėtą vietinę rinkliavą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktu, tenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Pareiškėjas prašo priteisti 36,30 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti turėtas išlaidas (ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis). Administracinėse bylose atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.
Pareiškėjas pateikė įrodymus dėl turėtų 36,30 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti dėl prašymo teismui paruošimo. Nors pareiškėjo prašoma priteisti 36,30 Eur suma neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte numatyto maksimalaus dydžio, teismas įvertinęs kriterijus, kad byla yra šabloninė, nesudėtinga, nereikalavo teisinių paslaugų kompleksiškumo, iškelta ir vedama per LITEKO viešųjų elektroninių paslaugų EPP posistemį, konstatuoja, jog pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas dalinai, iš atsakovės priteistinas 14 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
Dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85¹ straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso normomis.
Pagal Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
SoDra pateiktais duomenimis nustatyta, jog atsakovė gauna 270,33 Eur senatvės pensiją ir 58,00 Eur nukentėjusių asmenų valstybinę pensiją, 2015 m. keturis kartus gavo kompensuojamas išmokas po 43,90 Eur. Iš nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad atsakovės turtinė padėtis sunki, todėl teismo sprendimo įvykdymas dėl vietinės rinkliavos sumokėjimo išdėstytinas 10 mėnesių laikotarpiui. Pažymėtina, jog atsakovė turi teisę priteistiną vietinę rinkliavą sumokėti ir per trumpesnį laikotarpį ar vienu metu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45 straipsniais, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu,
nusprendžia:
tenkinti pareiškėjo prašymą ir priteisti UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (juridinio asmens kodas 171780190) iš atsakovės A. A. D., gim. (duomenys neskelbtini), 244,12 Eur (du šimtus keturiasdešimt keturis eurus 12 euro centų) vietinės rinkliavos įsiskolinimus už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2010 m. III ketvirčio iki 2014-12-31 už nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini).
Teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti 10 mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį mokant po 24 Eur, o paskutinį mėnesį – 4,12 Eur.
Dalinai tenkinti pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir priteisti pareiškėjui UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ iš atsakovės A. A. D. 14,00 € (keturiolika eurų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.