- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-17
- Bylos Nr.
- 2A-886-622/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audrius Saulėnas (pirm.), Rimvida Zubernienė, Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- UAB „Hostilia“
- Ieškovas
- Z. S. Š.
- Advokatai
- Galina Morozova, Rūta Šimkienė
- Kategorijos
- 11.7.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Audrius Saulėnas Civilinė byla Nr. 2A-886-622/2009
Teisėja Kristina Domarkienė Procesinio sprendimo kategorijos
11.7.2.; 16.1.; 121.21.
2009 m. gruodžio 17 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Audriaus Saulėno, kolegijos teisėjų Rimvidos Zubernienės, Erikos Misiūnienės, sekretoriaujant Tomui Dryžui, dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Galinai Morozovai, atsakovo atstovei advokatei Rūtai Šimkienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo UAB „Hostilia“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Z. S. Š. ieškinį atsakovui UAB „Hostilia“ dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo ir atsakovės UAB „Hostilia“ priešieškinį Z. Š. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Hostilia“ 8 723,28 Lt nesumokėtą darbo užmokestį, darbo užmokestį už kasmetines atostogas ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Prašė priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą uždelstą atsiskaityti laiką – po 60,37 Lt per dieną ar po 985,96 Lt per mėnesį nuo 2008-02-01 iki visiško atsiskaitymo.
Atsakovas priešieškiniu prašė iš ieškovės Z. S. Š. priteisti 7 080 Lt žalą, atsiradusią dėl ieškovės netinkamai vykdytų darbo funkcijų.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. kovo 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo ieškovei 2 980,55 Lt darbo užmokestį, 1 444,30 Lt darbo užmokestį už kasmetines atostogas, 15 157 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Nustatė, kad ieškovė nuo 1998-11-05 dirbo pas atsakovą vyriausiąja finansininke, nuo 2007-11-01 buhaltere. Darbo sutartis nutraukta 2008-01-31 pagal Darbo kodekso 127 straipsnį. Atsakovas be ieškovės sutikimo ir pažeisdamas įstatymus 2007-11-01 sumažino jos darbo užmokesčio dydį iki 600 Lt, todėl teismas laikė, kad ieškovės atlyginimas yra 2 200 Lt. Dėl darbo užmokesčio už kasmetines atostogas ginčo nekilo. Kompensacija už nepanaudotas atostogas paskaičiuota už laikotarpį nuo 2000-11-05 iki atleidimo iš darbo dienos pagal 106,89 Lt vidutinį ieškovės darbo dienos užmokestį už 141,8 darbo dienas. Paskutinę ieškovės darbo dieną 2008-01-31 atsakovas jai suteikė nemokamų atostogų dieną, tačiau nedarbo dienos suteikimo procedūra buvo pažeista, todėl už ją priteistas 100 Lt darbo užmokestis. Ieškinio reikalavimas dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo atmestas kaip nepagrįstas, nes atsakovas neišmokėtą darbo užmokestį deponavo, o ieškovė nepateikė teismui įrodymų, jog kreipėsi dėl darbo užmokesčio išmokėjimo. Atsakovo priešieškinis dėl žalos atlyginimo – 7 080 Lt atsakovės išlaidų UAB „Mokesčių ekspertų biuras“ už buhalterinės apskaitos tvarkymą už 2006 metus – atmestas nenustačius ieškovės kaltės, t. y. nenustačius visų ieškovės materialinės atsakomybės sąlygų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Hostilia“ prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės 2009 m. kovo 12 d. teismo dalį ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovės ieškovei 600 Lt darbo užmokesčio už 2007 m. lapkričio mėnesį, 1 602,19 Lt darbo užmokestį už kasmetines atostogas ir atlyginimą už 2007 m. gruodžio mėnesį, 9 835,52 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas, patenkinti priešieškinį ir priteisti iš ieškovės atsakovei 7 080 Lt žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai viršijo ieškinio reikalavimus, be to darbo sąlygų pakeitimui taikytinas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas, kuris baigėsi 2008-08-03. Ieškovė dirbo pas atsakovę vyriausiąja buhaltere ir turėjo žinoti buhalterinę apskaitą reglamentuojančius teisės aktus bei jų laikytis. Dėl ieškovės netinkamai vykdomų pareigų buhalterinė apskaita už 2006 m. iš esmės turėjo būti sudaryta iš naujo. Ieškovės kaltė pasireiškė netiesiogine tyčia, todėl jei teismas manė, kad nebuvo pagrindo taikyti visišką materialinę atsakomybę pagal Darbo kodekso 255 straipsnį, galėjo taikyti ribotą materialinę atsakomybę pagal Darbo kodekso 254 straipsnį, nes atsakovas įrodė visas ieškovės materialinei atsakomybei taikymui būtinas sąlygas.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 12 d. sprendimo prašo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas turi tikrinti tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą. Ieškovė pirmosios instancijos teismo sprendimo neginčija, todėl apeliacijos ribas šiuo atveju sudaro tik tos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo dalies patikrinimas, kuria apeliantas – darbdavys – ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą apskaičiuojant ieškovei neišmokėtas su darbo santykiais susijusias išmokas. Taip pat ta sprendimo dalis, kuria atmestas atsakovo reikalavimas priteisti iš ieškovės žalą.
Apeliantas nepagrįstai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės viršyti ieškovės ieškiniu pareikštus reikalavimų. Darbo bylą nagrinėjančiam teismui įstatymas suteikia teisę atsižvelgus į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes viršyti pareikštus reikalavimus – patenkinti reikalavimų daugiau nei pareikšta, priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu, ar taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų darbuotojo teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 417–418 straipsniai).
Nustatyta, kad šalių 1998-11-05 darbo sutarties 2007-11-01 pakeitimu ieškovės darbo užmokestis sumažintas iki 600 Lt per mėnesį (t. 1, b. l. 38–39). Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų raštiškai informuota apie darbo apmokėjimo sąlygų pakeitimą, po darbo sutarties 2007-11-01 pakeitimu yra tik darbdavio parašas. Darbo kodekso 120 straipsnio 3 dalis nustato, kad keisti darbo apmokėjimo sąlygas sumažinant darbo užmokestį be darbuotojo raštiško sutikimo draudžiama. Imperatyvioms įstatymo sąlygoms negaliojančios sutarčių sąlygos yra niekinės ir negalioja nuo jų sudarymo momento, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo šalių darbo sutarties sąlygų neteisėtu 2007-11-01 pakeitimu ir su darbo santykiais susijusias išmokas skaičiavo vadovaudamasis 1998-11-05 darbo sutartyje nuo 2004-11-18 nustatytu ieškovės 2 200 Lt atlyginimu. Dėl šios priežasties teismo priteistą darbo užmokestį už 2007 m. lapkričio mėnesį, darbo užmokestį už kasmetines atostogas ir atlyginimą už 2007 m. gruodžio mėnesį bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas perskaičiuoti ar keisti nėra pagrindo. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad ieškovės reikalavimas dėl sutarties sąlygos pakeisti darbo užmokestį atmestinas dėl praleisto vieno mėnesio ieškinio senaties termino, nes šis Darbo kodekso 297 straipsnio 1 dalyje nustatytas sutrumpintas ieškinio senaties terminas taikytinas reikalavimas dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų – darbo vietos ar darbo funkcijų – pakeitimo, todėl nagrinėjamam reikalavimui dėl darbo užmokesčio netaikytinas (DK 95 straipsnio 1 dalis).
Darbo kodekso 245 straipsnis nustato, kad materialinės atsakomybės atsiradimo pagrindas yra teisės pažeidimas, kuriuo vienas darbo subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. Darbo kodekso 246 straipsnyje yra nustatytos būtinos darbuotojo materialinės atsakomybės atsiradimui sąlygos: žala, neteisėta veika, jų priežastinis ryšys, pažeidėjo kaltė, pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu darbo santykiai, su darbo veikla susijęs žalos atsiradimas. Atsakovė pateikė UAB „Mokesčių ekspertų biuras“ 2008-08-05 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą 7 080 Lt sumai už 2006 m. buhalterinės apskaitos suvedimą, tačiau byloje nėra duomenų, ar tokia apskaita buvo sudaryta (t. 1, b. l. 83). Apelianto prašoma priteisti žala – 7 080 Lt yra sumokėta už paslaugas trečiajam asmeniui ir kaip tiesioginiai nuostoliai atsirado tik bylos nagrinėjimo metu. Ieškovės – darbuotojo – veiksmų, kurie būtų sukėlę atsakovei žalą netinkamai atliekant darbo pareigas tuo metu, kai šalys buvo susiję darbo santykiais, atsakovas nenurodo. Byloje nėra duomenų, kad šalių darbo santykių metu būtų padaryta žala, susijusi su darbo veikla. Teismas nelaiko, kad minėtos išlaidos gali būti traktuojamos kaip ieškovės padaryta žala atsakovei. Nenustačius žalos, kaip būtinosios materialinės atsakomybės sąlygos, taikyti materialinę atsakomybę nėra pagrindo, todėl atsakovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo iš ieškovės atmestas pagrįstai (CPK 178 straipsnis).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais keisti ar naikinti teisėtą bei pagrįstą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 12 d. sprendimą nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.