- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-07
- Bylos Nr.
- 2S-416-460/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07009-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Ieškovas
- UAB „VILIBALDA“
- Atsakovas
- UAB „VOJAVA“
- Kategorijos
- 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-416-460/2012
NUTARTIS
2012 m. vasario 7 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės (apeliantės) UAB „VILIBALDA“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-8744-889/2011 pagal ieškovės UAB „VILIBALDA“ ieškinį atsakovei UAB „VOJAVA“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu priteisti iš atsakovės 49 560 Lt už baldų pagaminimą, pristatymą ir sumontavimą, 3 568,32 Lt delspinigių, 8,05 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistinos skolos iki ieškinio padavimo iki visiško sprendimo įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-09-02 nutartimi ieškovės prašymu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas atsakovės UAB „VOJAVA“ nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, o jo nesant ar nepakankant, areštuotas atsakovei priklausančios piniginės lėšos ar turtinės teisės, neviršijant 53 128,32 Lt sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitoje esančių piniginių lėšų atsakovei buvo leista atlikti pinigines operacijas, susijusias su privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės ir savivaldybės biudžetams bei atsiskaityti su ieškove UAB „VILIBALDA“.
2011-09-29 teisme gautas atsakovo UAB „VOJAVA“ prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų pasaugos priemonių taikymo, užtikrinimo – 20 000 Lt užstato į teismo depozitą įmokėjimo arba banko garantijos šiai sumai sumokėjimo. Nurodo, kad areštuoti atsakovės sąskaitoje esantys pinigai apsunkina atsiskaitymą su tiekėjais ir kitomis įstaigoms.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-10-03 nutartimi nutarė: tenkinti atsakovės UAB „VOJAVA“ prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo; nustatyti ieškovei UAB „VILIBALDA“ terminą iki 2011-10-17 įmokėti į Klaipėdos miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 20 000 Lt užstatą, kuris užtikrintų ieškovės UAB „VOJAVA“ nuostolių, galinčių atsirasti dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimą, arba pateikti tokios pat sumos banko garantiją. Padarė išvadą, jog iš atsakovės nurodytų aplinkybių bei pateiktų įrodymų yra apsunkinta atsakovės galimybė atsiskaityti su tiekėjais ir kitomis įstaigomis.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu apeliantė prašo panaikinti 2011-10-03 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti reikalavimą iki 2011-10-17 įmokėti į Klaipėdos miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 20 000 Lt užstatą arba pateikti tokios pat sumos banko garantiją. Nurodė, jog jei atsakovei yra apsunkinta galimybė atsiskaityti su tiekėjais ar mokėti privalomas įmokas valstybės ar savivaldybės biudžetams, atsakovė turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Atsakovė privalėjo pateikti įrodymus, kad iš tikrųjų sąskaitoje yra pinigų ir į sąskaitą įplaukia pinigai, privalėjo pateikti įrodymus apie galimus nuostolius ir toks prašymas galėjo būti tenkintas tik įvertinus tokius įrodymus ir esant būtinybei siekiant apginti viešąjį interesą ar tuo atveju, kai nesiėmus šios priemonės būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Pažymi, jog teismas savo nutartį privalėjo motyvuoti.
Atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija (CPK 146 straipsnio 1 dalis). Kol nėra teismo sprendimo, kuriuo byla išspręsta iš esmės ir padaryta galutinė teisinė išvada dėl ieškinio pagrįstumo, galimybė pareikalauti, kad ieškovas pateiktų atsakovo nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo garantijas, lemia būtinybę įvertinti šių nuostolių atsiradimo tikimybę, kuri siejama su objektyvaus pobūdžio prielaidomis apie galimų nuostolių atsiradimo realumą. Teismas, taikydamas nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą, kiekvienu atveju turi išsiaiškinti, ar iš tikrųjų egzistuoja objektyvi tikimybė, kad atsakovas dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galės patirti nuostolių, koks gali būti jų pobūdis ir preliminarus dydis, o vertindamas šias aplinkybes – vadovautis juos pagrindžiančiais įrodymais. Paprastai teismas nustato atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra realiai prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas (nuostoliai yra ar bus dideli, ieškovas yra finansiškai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan.), atsakovui, prašančiam galinčių atsirasti jo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pateikus duomenis apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų skaičiavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 5 d. nutartis, priimta byloje Nr. 2-402/2008, 2008 m. birželio 5 d. nutartis, priimta byloje Nr. 2-695/2008; 2009 m. liepos 2 d. nutartis, priimta byloje Nr. 2-730/2009, ir kt.).
Teismas sutinka, jog atsakovė pirmosios instancijos teismui pateikė įrodymus, kad yra areštuotos jos lėšos – 53 533,32 Lt suma (b. l. 36–39). Tačiau vien tai, kad sprendžiant šį klausimą vertinama nuostolių dėl pritaikytų apsaugos priemonių atsiradimo galimybė (tikimybė), neatleidžia atsakovę nuo pareigos įrodyti tokios galimybės realumą ir pateikti prašomų užtikrinti galimų nuostolių preliminaraus dydžio pagrindimą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Atsakovė prašyme nurodė, jog įmonė patiria nuostolius, nes trūksta apyvartinių lėšų, todėl yra priversta skolintis (b. l. 23). Teismas pabrėžia, jog atsakovė nepateikė jokių įrodymų arba duomenų, kad atsakovė skolinosi lėšų iš kreditavimo šaltinių, atsakovė nepateikė ir jokių preliminarių skaičiavimų apie galimų nuostolių dydį, dar daugiau, esmė yra ta, kad neįrodyta, jog egzistuoja objektyvi atsakovės galimų patirti nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimo tikimybė. Teismas primena, kad visi byloje dalyvaujantys asmenys turi pareigą sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis proceso teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai bei atsikirtimai (CPK 7 str.).
Atkreiptinas dėmesys, jog norėdama išvengti konkrečių procesinių veiksmų vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovė gali pasinaudoti teisinės gynybos priemonėmis, numatytomis CPK 148 straipsnyje, ir taip pašalinti nuostolių ar kitokių nepatogumų atsiradimo tikimybę.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas laiko pagrįstais ir įrodytais apeliantės atskirojo skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas priėjo neteisingos išvados, kad egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atsakovo nurodytų nuostolių atsiradimo grėsmės (CPK 12 ir 178 str.), todėl nenustačius tiesioginio priežastinio ryšio tarp šioje byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovės nuostolių atsiradimo, nėra pagrindo tenkinti atsakovės prašymo dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo (CPK 146 str.).
Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs ieškovės UAB „VILIBALDA“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 3 d. nutarties, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atsiradimo grėsmę, dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje turi būti tenkinamas atsakovės prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas. Todėl ieškovės UAB „VILIBALDA“ atskirasis skundas tenkinamas, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 3 d. nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – netenkinamas atsakovės UAB „VOJAVA“ prašymas dėl atsakovės 20 000 Lt nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 3 d. nutartį panaikinti.
Atmesti atsakovės UAB „VOJAVA“ prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.