Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Artūras Dilys, susipažinęs su pareiškėjų K. O. ir F. O. pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo ir įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – Panevėžio apskrities viršininko administracijos Rokiškio rajono žemėtvarkos skyrius, Rokiškio rajono 1-ojo notaro biuro notarė Rita Šabanskienė, Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjai pateikė pareiškimą nustatyti juridinę reikšmė turtinį faktą, kad K. O. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)nuosavybės teise iki 1940 m. nacionalizacijos valdė 9,8328 ha žemės, taip pat prašė atnaujinti jiems terminą palikimui priimti. Nurodė, kad jų senelis K. O., gim. (duomenys neskelbtini) metais, iki 1940 metų nacionalizacijos valdė 15,2950 ha žemės, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k. Pareiškėjai su senelio K. O. sūnumi, savo tėvu, niekada nebuvo artimi, mažai bendravo, apie turtus, paveldėjimą nekalbėjo. K. O. dukra, N. V., pareiškėjo netikėtai užklausė apie tai, ar turėjo jų šeima žemių, turto. Bežiūrint televiziją, kur buvo laida apie žemės grąžinimus, K. O. dukrai N. prasitarė, kad galėjo susigrąžinti žemę. Dukra labai nustebo, nes tėvas niekada apie tai nekalbėjo. Paklaustas, kodėl nesirūpino susigrąžinti turėtą žemę, paaiškino, kad negalvojo, jog tai įmanoma. F. O. visą gyvenimą piktnaudžiavo alkoholiu, turėjo galvos traumų, su juo sudėtinga bendrauti bet kokia tema. Išaiškėjus faktui, kad yra galimybė susigrąžinti giminei priklausiusius turtus, pareiškėjai ėmėsi iniciatyvos nedelsiant. Minėtos aplinkybės liudija, kad įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Praleisto termino atnaujinimas bei papildomų dokumentų pateikimas nepakenks trečiųjų asmenų interesams ir nesukels kitokių neigiamų pasekmių, nes kitų pretendentų į reikalaujamą grąžinti žemę, nėra.

Atsisakytina priimti pareiškimą, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

(duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, kad teismas nagrinėja bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Civilinio proceso teisena dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo turi specialią paskirtį ir gali būti naudojama tik esant tam tikroms įstatyminėms prielaidoms. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t.y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme ((duomenys neskelbtini), 445 straipsniai).

Iš pateikto prašymo, pareiškėjų nurodomų aplinkybių darytina išvada, kad jie siekia susigrąžinti savo senelio K. O. iki nacionalizacijos turėtą žemę. Sprendžiant žemės valdymo nuosavybės teise juridinio fakto nustatymo klausimą, kai šis faktas reikalingas nuosavybės teisėms į iki nacionalizacijos valdytą žemę atkurti, turi būti taikomos ne tik CPK nustatytos bylų dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo taisyklės, bet ir specialiosios normos – Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas ir jo įgyvendinamieji teisės aktai.

Nuosavybės teisių atkūrimą nuo 1991 m. rugpjūčio 1 d. reglamentavo Įstatymas dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų, o nuo 1997 m. liepos 9 d. jį pakeitė Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – Atkūrimo įstatymas). Abu teisės aktai, jų 10 straipsniai, nustatė, kad asmuo, siekiantis atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, privalo pateikti prašymą ir dokumentus, patvirtinančius jo, kaip pretendento, tinkamumą bei nuosavybės teisę. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad nuosavybės teisės atkūrimas yra subjektinės teisės įgyvendinimas; asmuo, siekiantis šią teisę įgyvendinti, visų pirma turi būti pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises bei pateikęs pilietybę, giminystės ryšį ir nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, kaip to reikalauja nurodyti nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojantys teisės aktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2008; 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-385/2010). Nuosavybės teisių atkūrimo prielaidų įgyvendinimo teisė apibrėžta atitinkamais terminais: prašymo atitinkamai institucijai padavimo terminas nustatytas iki 2001 m. gruodžio 31 d., nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų pateikimo terminas – iki 2003 m. gruodžio 31 d. (Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1, 4 dalys). Nuo 2004 m. spalio 26 d. numatyta galimybė teismine tvarka šiuos abu įstatymo nustatytus terminus atnaujinti. Piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (atkūrimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalis). Taigi pagal nustatytą teisinį reglamentavimą pilietis turi būti kreipęsis su prašymu atkurti nuosavybės teises į atitinkamą valstybės instituciją.

Pareiškėjai K. O. ir F. O. duomenų, kad jų tėvas ar jie patys būtų kreipęsi į atitinkamą instituciją dėl nuosavybės teisės atkūrimo nepateikė, o Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyriaus 2016 m. gegužės 16 d. rašte Nr. 25SD-2248-(14.25-104) nurodyta, kad skyriuje prašymų atkurti nuosavybės teises į K. O. turėtą žemę nebuvo gauta, nėra užvestos nuosavybės teisių atkūrimo bylos. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad nuosavybės teisių atkūrimas vykdomas specialių teisės aktų pagrindų, laikytina, nesant pareiškėjų įgaliotai viešo administravimo institucijai pateikto pareiškėjų prašymo atkurti nuosavybės teises, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas norimų pasekmių pareiškėjams nesukels, nuosavybės teisės į jų senelio turėtą žemę jie neįgys, todėl pateiktą pareiškimą atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Pareiškėjams išaiškintina, kad siekdami atkurti nuosavybės teises į jų senelio turėtą žemę, su prašymu jie turi kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnio 1 dalis), Rokiškio skyriaus adresas – Rokiškis, Respublikos g. 94. Tuo atveju, jei tarnyba pareiškėjų prašymo atkurti nuosavybės teises netenkintų, turi teisę paduoti skundą (prašymą) apygardos administraciniam teismui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 20 straipsnis) dėl įstatyme nustatyto termino atnaujinimo, nes bendrosios kompetencijos teisme toks ginčas nenagrinėtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2008; Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti nutartys: 2004 m. spalio 22 d. nutartis, priimta byloje I. Č. v. Kauno apskrities viršininko administracija; 2004 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta byloje A. K. v. V. C, Vilniaus apskrities viršininko administracija; 2005 m. nutartis, priimta byloje I. M. M. v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kiti; 2007 m. birželio 14 d. nutartis priimta byloje K. J. v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt.). Tik tuo atveju, kai pareiškėjams bus atnaujintas Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas prašymui atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti, pareiškėjai galės kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turtinį faktą ir atnaujinti terminą nuosavybės teisę bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti, jei pareiškėjams turimų dokumentų neužteks ir kartu prašyti atnaujinti Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje numatytą terminą minėtiems dokumentams pateikti. Tuo atveju, jei nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų užtenka, prašymas atnaujinti praleistą šių dokumentų pateikimo terminą paduodamas administraciniam teismui.

Atkreiptinas pareiškėjų dėmesys, kad kartu su pareiškimu jie nepateikė jokių dokumentų, įrodančių giminystės ryšį nei su seneliu K. O., nei su tėvu V. O. (pareiškime net nenurodyta tėvo mirties data), nes įstatyme numatytas sąrašas asmenų, kurie turi teisę į nuosavybės teisių atkūrimą (Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1-4 punktai). Taip pat nenurodytos K. O. bei V. O. palikimo priėmimo aplinkybės, o iš pareiškimo apskritai neaišku, kieno palikimui priimti prašoma atnaujinti terminą. Be to, pareiškėjai nurodė, kad K. O. turėjo du vaikus, tačiau iš archyvinių dokumentų darytina išvada, kad jo vaikai buvo trys: F. O., gim. 1916 m., P. O., gim. (duomenys neskelbtini) m. ir jų tėvas V. O.. Duomenys apie galimus kito brolio ir sesers paveldėtojus, pareiškime nenurodyti.

Grąžintina pareiškėjų atstovui advokatui Povilui Eigminui 41 Eur už pareiškimo padavimą 2016 m. rugpjūčio 1 d. sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 290, 445 straipsniais, teismas

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjų K. O., a. k. (duomenys neskelbtini) ir F. O., a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.

Išaiškinti pareiškėjams, kad siekdami atkurti nuosavybės teises į jų senelio turėtą žemę, jie turi pateikti prašymą Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, biudžetinės įstaigos kodas (duomenys neskelbtini) (Rokiškio skyriaus adresas – Rokiškis, Respublikos g. 94).

Grąžinti pareiškėjų atstovui advokatui Povilui Eigminui, a. k. (duomenys neskelbtini) sumokėtą 41 Eur (keturiasdešimt vieno euro) žyminį mokestį.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtinto nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.