Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokurorui Audriui Ažukui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje U. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis (duomenys neskelbtini) metų vaiką, turintis vidurinį išsilavinimą, vykdo individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) Kauno apylinkės teismo 2012-05-31 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalį bauda 15 MGL dydžio; 2) Kauno apylinkės teismo 2014-11-07 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį bauda 15 MGL dydžio; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bauda sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – bauda 10 MGL dydžio; Kauno apylinkės teismo 2017-04-24 nutartimi paskirtos ir nesumokėtos baudos dalis – 4 MGL (154 Eur) pakeista 2 parų areštu, arešto bausmė neatlikta (nutartis neįsiteisėjusi),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis U. V. nuo 2014 metų, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos iki 2016 m. liepos 30 d. laikė ir naudojo žinomai netikrą, jo – U. V. vardu išduotą Jungtinės Karalystės vairuotojo pažymėjimą Nr. VAIVA805048E49LB 05, kurio blankas yra atspausdintas ne pagal tokių blankų spausdinimo reikalavimus, kuomet 2016 m. liepos 30 d. apie 19 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), jį policijos pareigūnams sustabdžius neblaiviam vairuojant automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis panaudojo minėtą žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą – pateikė jį policijos pareigūnams ir šį netikrą vairuotojo pažymėjimą policijos pareigūnai paėmė tiriant jo administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130² straipsnyje, už kurį buvo numatytas teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas.

Kaltinamasis U. V. pripažino kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo, paaiškindamas, kad važinėjo į Angliją ir 2016 m. pasidarė netikrą vairuotojo pažymėjimą, kuriame nurodyta pagaminimo data – 2014 m. Pažymėjimą naudojo tik darbo tikslais apie metus laiko, kadangi reikėjo išlaikyti šeimą. Neturėjo teisės vairuoti. Lietuvoje buvo sustabdytas pareigūnų. Pareigūnams nesakė, kad pažymėjimas netikras. Įvykio metu buvo išgėręs. Administracinė byla buvo nagrinėjama ir teisme. Gailisi. Vykdo individualią veiklą.

Kadangi kaltinamasis U. V. kaltę dėl padaryto nusikaltimo prisipažino visiškai, po kaltinamojo apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamajam, jo advokatui sutinkant, įrodymų tyrimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byloje buvo sutrumpintas, balsu išvardinti ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymai bei kiti surinkti įrodymai.

2017-04-24 Marijampolės AVPK Šakių RPK Veiklos skyriaus specialistės A. V. tarnybiniame pranešime dėl U. V. vairuotojo pažymėjimo, nurodyta, kad policijos pareigūnė, tvarkydama registrų duomenis dėl U. V. administracinio nusižengimo byloje Nr. A2.6-14-829/2017 Šakių rajono apylinkės teismo nutarimu paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą 48 mėn. su transporto priemonės konfiskavimu, pastebėjo, kad U. V. vardu Anglijoje išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. VAIVA805048E49LB 05 galimai suklastotas (b. l. 10).

2017-04-10 Šakių rajono apylinkės teismo nutarime užfiksuotos U. V. administracinio nusižengimo bei suklastoto dokumento pateikimo policijos pareigūnams aplinkybės (b. l. 12-14).

2017-04-26 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad Marijampolės AVPK Šakių RPK Veiklos skyriaus specialistė A. V. pateikė galimai netikrą vairuotojo pažymėjimo Nr.VAIVA805048E49LB 05 išduotą U. V. vardu (b. l. 16-18).

Iš 2017-05-26 Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. 140-(2835)-IS1-3182 nustatyta, kad pateiktas tirti Jungtinės Karalystės vairuotojo pažymėjimo Nr. VAIVA805048E49LB 05 blankas, išduotas U. V. (gim. (duomenys neskelbtini) LITHUANIA) vardu, yra atspausdintas ne pagal tokių blankų spausdinimo reikalavimus, t. y. jis yra netikras (b. l. 22-23).

Kaltinamojo veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, kadangi kaltinamasis U. V. laikė ir panaudojo netikrą vairuotojo pažymėjimą.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro kaltinime klaidingai nurodyta, kad U. V. 2017 m. liepos 30 d. buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės ir laikas abejonių nekėlė, kaltinamasis parodė, kad policijos pareigūnų buvo sulaikytas 2016 m. liepos 30 d., kaltinime dėl rašymo apsirikimo klaidingai nurodyta data, t. y. 2017 m. liepos 30 d. keistina į 2016 m. liepos 30 d.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo U. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą, kurio įvykdymu yra kaltinamas ir nuoširdžiai gailisi; jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skiriant kaltinamajam U. V. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, – padarytas apysunkis nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikaltimas padarytas dėl savanaudiškumo; į nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimas baigtas; į tai, kad sunkių pasekmių nebuvo sukelta; į kaltinamojo asmenybę, į jo socialinį statusą, – teistas, baustas administracine tvarka, dirba; gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neįrašytas; į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę; į tai, kad civilinis ieškinys byloje nėra reiškiamas.

BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Pagal teismų praktiką BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos tuo atveju, jeigu nustatomos išimtinės aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų.

Pagal BK 62 straipsnio 1 dalį teismas gali skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Taigi tik nustačius bent dvi BK 62 straipsnio 1 dalyje numatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, teismas gali taikyti BK 62 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas, tai yra skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.

Nagrinėjamu atveju BK 62 straipsnio 1 dalyje numatytos šių nuostatų taikymo sąlygos nenustatytos. Kaltinamasis U. V. ne savo noru pranešė apie daromą nusikaltimą – nusikalstama veika nustatyta atsitiktai, policijos pareigūnams reaguojant į pranešimą apie galimai neblaivų vairuotoją ir šį sustabdžius, todėl vien tik tai, jog kaltinamasis prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, nesudaro teisinio pagrindo jam taikyti BK 62 straipsnio nuostatas. Daugiau kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustato.

Bausmės švelninimo pagrindas numatytas BK 54 straipsnio 3 dalyje sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, spręsdamas dėl BK 54 straipsnio 3 dalies kaltinamajam U. V. taikymo, atsižvelgia į tai, kad netikru vairuotojo pažymėjimu kaltinamasis važinėjo gan ilgą laiko tarpą – apie metus laiko, ne kartą yra baustas administracine tvarka už sunkių administracinių nusižengimų padarymą – transporto priemonės vairavimą neblaiviam, neturinčiam tokios teisės; 2016 m. liepos 30 d. sustabdytas policijos pareigūnų vairavęs transporto priemonę neblaivus ir neturintis tokios teisės, pateikė netikrą vairuotojo pažymėjimą, apie šią aplinkybę nepranešė ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Visos nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog U. V. padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, o U. V. požiūris į teisės normų nesilaikymą jau buvo susiformavęs iki nusikalstamos veikos padarymo nagrinėjamoje byloje ir nusikaltimas buvo tik loginė jo gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio pasekmė. Taip pat kaltinamasis yra teistas už analogiško – BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą 10 MGL dydžio bauda, kurią galutinai sumokėjo tik nuobaudos vykdymo procese antstolei pateikus teikimą dėl paskirti baudos pakeitimo į areštą.

Taigi šioje byloje įvertinus visas bylos aplinkybes, teismas negali daryti išvados, kad U. V. gali būti taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir paskirta švelnesnė nei numatyta įstatyme bausmė. Iš bylos duomenų negalima nustatyti išimtinių aplinkybių, dėl kurių BK 300 straipsnio 2 dalyje sankcijoje numatytos bausmės U. V. paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Pagal BK 49 straipsnio 2 dalį areštas yra trumpalaikis laisvės atėmimas, atliekamas areštinėje, todėl abi BK 300 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės savo turiniu iš esmės nesiskiria. Teismo galimybės tinkamai individualizuoti bausmę neperžengiant sankcijos ribų, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, yra apribotos. Be to, skiriant arešto bausmę, nėra galimas jos vykdymo atidėjimas, kai tuo tarpu paskyrus laisvės atėmimo bausmę jos vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsniu, galima atidėti. Susidaro situacija, kad kaltininkui pagal BK 300 straipsnio 2 dalį paskyrus areštą, jis gali patirti didesnius laisvės suvaržymus, negu paskyrus laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidedant.

Vertinant kaltinamojo asmenybės pavojingumą svarbų vaidmenį vaidina jo nusikalstamos veikos pobūdis, darbinė veikla, elgesys po nusikaltimo padarymo. U. V. padarytas nusikaltimas priskiriamas nusikaltimams valdymo tvarkai, nusikaltimu žala nebuvo padaryta, šiuo metu kaltinamasis dirba pagal verslo liudijimą, nuo 2016 m. liepos 30 d., tai yra daugiau nei per metus laiko nepadarė jokio naujo nusikaltimo ar administracinio nusižengimo. Šios aplinkybės rodo mažesnį kaltinamojo asmenybės pavojingumą visuomenei. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei siekiant, kad paskirta bausmė pasiektų BK 41 straipsnyje numatytus tikslus bei paveiktų, kad kaltinamasis U. V. laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teismas konstatuoja, jog būtina kaltinamajam U. V. už padarytą nusikalstamą veiką skirti laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei numato straipsnio sankcijos vidurkis. Paskirtoji bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, mažintina vienu trečdaliu. U. V. šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė su ankstesniu nuosprendžiu, kuris Kauno apylinkės teismo 2017-04-24 nutartimi pakeistas, nebendrintina, nes priimta nutartis šiai dienai dar nėra įsiteisėjusi.

Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir pagrindai nustatyti BK 75 straipsnyje. Minėto straipsnio redakcija leidžia asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Teismas, spręsdamas dėl galimo laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo vertina ne tik konkretaus nusikaltimo padarymo aplinkybes, tačiau ir kaltinamojo asmenybę. Vertindamas asmenybę atsižvelgia ne tik į asmens elgesį po nusikalstamos veikos apdarymo, tačiau ir į veiksmus prieš veiką, jo požiūrį į veiką bei į įstatymų laikymąsi apskritai. Atsižvelgtina į tai, kad U. V. kritiškai vertina savo elgesį, jau daugiau nei metai laiko naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų nepadarė, dirba, nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos; į tai, kad skyrus realią laisvės atėmimo bausmę U. V. negalėtų padėti savo sūnui, kuriam (duomenys neskelbtini) metai, teismas sprendžią šį kartą esat pagrindo U. V. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėti 1 metams.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso X skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas. Atsižvelgiant į U. V. teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nustatytinos šios baudžiamojo poveikio priemonės: įpareigojimas tęsti darbą ir 5 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią nustatytina sumokėti per 4 mėnesius (BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 3 dalis), kas bus pakankamai efektyvu norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ir tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas bei asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals, taip užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą.

Kaltinamasis U. V. vadovaujantis BPK 140 straipsniu laikinai sulaikytas nebuvo. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina (b. l. 32-33).

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 3 punktu daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – netikras vairuotojo pažymėjimas Nr. VAIVA805048E49LB 05, išduotas U. V. vardu, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje Nr. 1-136-829/2017.

Proceso išlaidų nebuvo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str., teismas

nusprendžia:

U. V. pripažinti padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, taip pat paskirti 5 (penkių) MGL dydžio, t. y. 188,30 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt aštuonių eurų 30 ct) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 4 (keturių) mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, paskirtai įmokai sumokėti (Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, gavėjas Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija; mokant įmoką būtina nurodyti vardą, pavardę ir asmens kodą).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimas neišvykti, iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo U. V. palikti nepakeistą, o po nuosprendžio įsiteisėjimo ją panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. VAIVA805048E49LB 05, išduotą U. V. vardu, palikti saugoti baudžiamojoje byloje Nr. 1-136-829/2017.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.