- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-05-11
- Bylos Nr.
- 1-51-282/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Žindulienė
- Kaltinamasis
- R. K., J. A.
- Advokatai
- Sofija Kručienė
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Raseinių mieste, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas 2003-02-03 Raseinių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 272 str. 1 d.; 2005-04-04 Raseinių rajono apylinkės teismo – pagal LR BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 mėn., taikant LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m.; 2006-04-27 Raseinių rajono apylinkės teismo – pagal LR BK 294 str. 2 d. laisvės atėmimu 8 mėn., taikant LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m.; 2008-05-15 Raseinių rajono apylinkės teismo – pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn., pritaikius 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn., kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d.;
J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Raseinių rajone, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbanti, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. K. 2008 m. spalio 6 d. apie 18 val. (duomenys neskelbtini), V. K. priklausančiame gyvenamajame name, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia, sudavė rankomis ir kojomis M. L. apie penkis smūgius į galvą, o J. A., toje pat vietoje ir tuo pačiu laiku, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, iš pykčio dėl įžeidimo sudavė M. L. į galvą du smūgius keliu, ir tokiu būdu R. K. ir J. A. padarė nukentėjusiajam galvos sumušimą, dėl kurio M. L. mirė, taip tyčia nužudė M. L..
Kaltinamasis R. K. parodė, kad 2008-10-06 apie 18 val. jis kartu su J. A., D. Š., S. S. ir V. S. nuėjo pas M. L. į namus adresu (duomenys neskelbtini), reikalauti iš jo skolos, t. y. pinigų, kuriuos M. L. buvo pavogęs iš jo ir iš V. S.. Jis buvo daug išgėręs. Girtumas įtakos turėjo, blaivus nebūtų mušęs M. L.. Kiti irgi buvo išgėrę. J. A. taip pat buvo neblaivi. Pripažįsta, kad jis vienas reikalavo pinigų ir pirmas M. L. ranka sudavė smūgius. M. L. kalbėjo necenzūriniais žodžiais ir jį labai sunervino, todėl jis dar sudavė M. L. smūgius, spyrė M. L. į veidą, kur tiksliai pataikė, nematė. Buvo apsiavęs sportiniais bateliais ir spyrė M. L. į veidą. Sportiniai bateliai, kuriais buvo apsiavęs, yra paimti kaip daiktiniai įrodymai. Kiek sudavė M. L. smūgių, tiksliai negali pasakyti, tačiau pripažįsta, kad M. L. sudavė į galvą ne mažiau kaip 7 smūgius. J. A. keliu sudavė 2 – 3 smūgius M. L. į veidą. Tuo momentu M. L. sėdėjo ant grindų, ar ant slenksčio. M. L. pasakė jai kažką įžeidžiančio, ir ji tada sudavė smūgius. Vėliau jis pakėlė M. L., paguldė jį ant lovos ir išėjo. Kai M. L. spyrė į galvos sritį, jis suprato, kad nuo jo suduotų smūgių M. L. gali mirti, tačiau nenorėjo M. L. nužudyti. Suprato, kad padarė pavojingus gyvybei sužalojimus. Neturėjo tikslo M. L. nužudyti, o norėjo tik sudrausminti ir dėl pinigų, ir kad neskriaustų V. S., nes M. L. buvo sumušęs V. S., paėmęs iš jo pinigus.
Kaltinamoji J. A. parodė, kad V. S. pasiskundė, jog M. L. jį sumušė ir iš jo pavogė pinigus. R. K. iš M. L. ėjo reikalauti pinigų, o ji, V. S., S. S. palaikė R. K. kompaniją. Visi nuėjo pas M. L., kur R. K. aiškinosi santykius su M. L.. R. K. pasakė M. L., kad neskriaustų V. S. ir neprašytų jo pinigų. M. L. pradėjo keiktis, o R. K. keletą kartų spyrė M. L. į galvą. Po suduotų R. K. smūgių M. L. sėdėjo ant žemės ir jai pasakė keletą negražių, įžeidžiančių žodžių, dėl ko ji supyko ir priėjusi du kartus keliu sudavė M. L. į veidą. Po to R. K. pakėlė M. L. ir paguldė į lovą. M. L. smūgius į veidą sudavė ji ir R. K.. Ji sudavė 2 smūgius, R. K. sudavė 5 – 7 smūgius. Pripažįsta, kad ir jos veiksmai turėjo įtakos M. L. mirčiai. Supranta, kad smūgiai į galvą yra pavojingi gyvybei, tačiau negalvojo, kad nuo jos suduotų smūgių M. L. mirs, nenorėjo jo nužudyti. Tvirtina, jog buvo išgėrusi tik alaus ir nesijautė apsvaigusi nuo išgerto alkoholio kiekio. Taip pat nurodė, kad paprastai niekada nesimuša.
Liudytojas V. S. parodė, kad 2008-10-06 girtavo su R. K., J. A., S. S. ir D. Š.. Vėliau visi ėjo pas M. L. pasikalbėti. Neprisimena, ko ėjo pas M. L., nes buvo labai girtas ir nelabai prisimena. M. L. namuose R. K. susistumdė su M. L., ir M. L. nuo R. K. suduotų smūgių nugriuvo ant žemės. Jis nematė, kada J. A. sudavė smūgius M. L.. Mažai prisimena kaip buvo sumuštas M. L., nes buvo stipriai išgėręs.
Liudytoja S. S. parodė, kad 2008-10-06 savo namuose ji, jos tėvas V. S., R. K., D. Š. ir J. A. girtavo. V. S. pasakė, kad M. L. jam skolingas, todėl R. K. pasiūlė eiti pas M. L. ir viską išsiaiškinti. Ji su D. Š. liko lauke, o R. K., V. S. ir J. A. nuėjo į kambarį pas M. L.. Kiek vėliau ir ji su D. Š. įėjo į namo vidų. Ji matė, kad R. K. spyrė M. L. į galvą. M. L. buvo atsisukęs į R. K. veidu. Tada prie M. L. priėjo J. A. ir du kartus keliu sudavė M. L. į galvą. Kai J. A. sudavė smūgius, M. L. sėdėjo, ir, kiek ji atsimena, J. A. laikė paėmusi M. L. už pečių ir tada smūgiavo du kartus keliu į galvą. Ji nežino, kodėl J. A. sudavė M. L. smūgius, negirdėjo, kad M. L. būtų kažką pasakęs J. A.. D. Š. ramino R. K., nes R. K., dar norėjo suduoti M. L.. Po suduotų 3 smūgių, M. L. nugriuvo ant žemės ir po to R. K. dar vieną kartą spyrė sėdinčiam ant žemės M. L. į galvą. Vėliau R. K. pakėlė M. L., paguldė jį ant lovos ir patikrino M. L. pulsą bei pasakė, kad pulsas yra. Įvykio metu visi buvo išgėrę, ji matė, kaip J. A. gėrė alų, degtinę, vyną.
Liudytojas D. Š. parodė, kad 2008-10-06 jis su kitais girtavo pas V. S. namuose. V. S. pasakė, kad M. L. yra jam skolingas. R. K. pasakė, kad eis pas M. L. išsiaiškinti ir atsiimti skolą. Tada visi nuėjo pas M. L. į namus. Jis su S. S. pasiliko lauke, o J. A., V. S., R. K. įėjo į kambarį pas M. L.. Jis su S. S. išgirdo triukšmą ir įėjo į vidų, kur pamatė M. L., sėdintį ant žemės pusiau gulom. R. K. vaikščiojo po kambarį, priėjo prie M. L. ir koja sudavė tris smūgius M. L. į veidą. R. K. buvo apsiavęs sportiniais bateliais. Po trečio R. K. suduoto smūgio prie M. L. priėjo J. A. ir keliu sudavė du smūgius M. L. į veido sritį. R. K. ir J. A. sudavė smūgius M. L. maždaug į tą pačią vietą, t. y. į veidą. Jis nematė, kad suduodama keliu smūgius J. A. būtų laikiusi M. L.. Po R. K. suduotų smūgių M. L. sėdėjo ant slenksčio ir buvo atsirėmęs galvą į duris, todėl jo ir nereikėjo laikyti. Vėliau R. K. įkėlė M. L. į lovą ir pažiūrėjo, ar yra pulsas, bei pasakė, kad viskas gerai. Kodėl J. A. mušė M. L., nežino. Jis neatkreipė dėmesio į tai, ar M. L. ką nors kalbėjo prieš tai, kai J. A. sudavė jam smūgius. Tuo metu, kai R. K. mušė M. L., M. L. keikėsi ir kažką sakė R. K.. Jis M. L. nemušė, nesudavė jam nė vieno smūgio. Įvykio metu visi buvo girti, kiek jis atsimena, J. A. gėrė, kaip ir visi.
Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu R. K. įvykio vietoje patvirtino savo parodymus, parodė, kur ir kaip jis kartu su J. A. mušė M. L. (1 tomas, b. l. 102-114; 2 tomas, b. l. 21, 22).
Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu J. A. įvykio vietoje patvirtino savo parodymus, parodė, kur ir kaip ji kartu su R. K. mušė M. L. (2 tomas, b. l. 11-16).
Liudytojas D. Š. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė vietą, kurioje buvo padaryta nusikalstama veika, parodė, kur ir kaip J. A. ir R. K. mušė M. L. (1 tomas, b. l. 55-59).
2008-11-21 liudytoja S. S. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė, kur sėdėjo M. L., kur jis po sumušimo buvo paguldytas (1 tomas, b. l. 66-70).
2008-11-21 liudytojas V. S. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė, kur R. K. mušė M. L., kur pastarasis tuo metu gulėjo (1 tomas, b. l. 76-81).
Iš 2008-10-08 teismo medicinos specialisto išvados Nr. M169/08 (10) matyti, kad M. L. mirė nuo galvos sumušimo, lydimo poodinių kraujosruvų veide, galvos minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu apie abu pusrutulius, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais abiejų pusrutulių kaktinėse, smilkininėse, kairio pusrutulio momeninėje skiltyse, galvos smegenų sumušimo, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu krauju, susikaupusiu po kietuoju galvos smegenų dangalu (viso 140 ml), galvos smegenų ir smegenų kamieno pabrinkimu, plaučių pabrinkimu ir uždegimu, širdies veiklos ir kvėpavimo funkcijos nepakankamumu. M. L. lavone rasti sužalojimai: poodinės kraujosruvos nosyje-kairės akies vokuose, kairiame skruoste-žande, kairės ausies kaušelyje-smilkinyje su odos nubrozdinimais, kaktos kairėje pusėje-viršugalvyje su odos nubrozdinimais, kraujosruva ir paviršinė muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, kraujosruvos veido, viršugalvio, kairio smilkinio minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu apie kairį pusrutulį (100 ml), dešinį pusrutulį (40 ml), lokalūs kraujo išsiliejimai po minkštaisiais galvos smegenų dangalais abiejų pusrutulių kaktinėse, smilkininėse, kairio pusrutulio momeninėje skiltyje, didžiosios jungties-dešinio pusrutulio smilkininės skilties sumušimas. Šie sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti rankos, kojos, kojų apavas ir pan., mažiausia 7 smūgiais, daugiau nei 6 val. iki mirties. Šių sužalojimų visuma ir išsivysčiusios komplikacijos atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė mirtį. M. L. lavone taip pat rasti kiti panašiu laiku padaryti sužalojimai – poodinės kraujosruvos nugaroje, kairiame klube, klubo sąnaryje, odos nubrozdinimai kairiame kelio sąnaryje, blauzdoje, nugaroje, kraujosruva krūtinės raumenyse, kurie padaryti mažiausiai 5 trauminiais poveikiais, įtakos mirčiai neturėjo ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 tomas, b. l. 36-41).
Iš 2009-01-19 d. papildomos specialisto išvados Nr. MP 1/09 (10) - M 169 /08 (10) matyti, kad M. L. kairiame skruoste-žande ersančioje poodinėje kraujosruvoje esantys kraujosruvos suintensyvėjimo plotai, ruožai galėjo būti padaryti ir pateiktų sportinių batelių pado dalimis. Kiti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek ir tokio pobūdžio, kaip pateikti, batelių dalimis, tiek ir kitokiais daiktais ar apavu (1 tomas, b. l. 43).
2008-10-07 įvykio vietos ir lavono apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos bei M. L. lavono apžiūra (1 tomas , b. l. 5-9).
2008-10-08 papildomos įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra (1 tomas, b. l. 12-15).
2009-02-10 daiktų apžiūros protokole užfiksuota įtariamojo R. K. pateiktų sportinių batelių apžiūra (1 tomas, b. l. 21-26).
2008-10-09 sąskaita-faktūra bei kvitas patvirtina, kad I. S. sumokėjo IĮ „(duomenys neskelbtini)“ 1938 Lt už M. L. laidojimo paslaugas (2 tomas, b. l. 135, 136).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų ir veikos kvalifikavimo
Teismas, įvertinęs ištirtus bylos duomenis, daro išvadą, jog R. K. ir J. A. kaltė nužudžius M. L. pilnai įrodyta. Kaltinamieji R. K. ir J. A. prisipažino nužudę M. L., jų parodymus patvirtina liudytojų V. S., S. S. bei D. Š. parodymai, teismo medicinos specialisto išvados, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose bei įvykio vietos apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys. Kaltinamieji R. K. ir J. A. prisipažino 2008-10-06 M. L. sudavę smūgius į galvą ir taip nužudę M. L.. Tai patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada, kad M. L. mirties priežastimi buvo galvos sumušimas, padarant įvairius sužalojimus galvos srityje, kad šie sužalojimai padaryti suduodant mažiausiai 7 smūgius kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti rankos, kojos, kojų apavas ir pan., ir kad šių sužalojimų visuma ir išsivysčiusios komplikacijos atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė mirtį. Paminėti įrodymai patvirtina, kad tarp R. K. bei J. A. smurtinių veiksmų ir M. L. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Kaip matyti iš abiejų kaltinamųjų bei liudytojų parodymų, R. K. pas M. L. ėjo aiškintis dėl V. S. negrąžintų pinigų, ir jiems besiaiškinant, M. L. pradėjus keiktis, tarp jų kilo konfliktas, kurio metu R. K. iš pykčio sudavė M. L. į veido-galvos sritį apie 5 – 7 smūgius rankomis ir kojomis, ir, vykstant šiam konfliktui, M. L. pasakė įžeidžiančius žodžius J. A., pastaroji iš pykčio du kartus sudavė keliu M. L. į veidą. Tokios įvykio aplinkybės rodo, kad tarp R. K. ir J. A. nebuvo susitarimo nužudyti M. L., J. A. nedalyvavo R. K. ir M. L. konflikte, smūgius M. L. ji sudavė iš pykčio dėl įžeidimo, o R. K. iš anksto nežinojo ir nenumatė, jog J. A. pavartos smurtą prieš nukentėjusįjį. Todėl, nors J. A. sudavė M. L. smūgius tuo pačiu metu ir toje pat vietoje, kaip ir R. K., vertinti jų abiejų smurtinius veiksmus kaip padarytus bendrininkų grupėje nėra pagrindo. Dėl šios priežasties iš kaltinimo šalinama aplinkybė, jog J. A. ir R. K. nužudė M. L. veikdami bendrininkų grupėje. Nors J. A. sudavė M. L. mažiau smūgių, nei R. K., ir, tikėtina, jos smūgiai buvo silpnesni, tačiau smūgius ji sudavė į tą pačią, kaip ir R. K., gyvybei svarbią kūno vietą – galvą, o specialisto išvadoje nustatyta, kad M. L. mirtį sukėlė galvos srityje padarytų sužalojimų visuma. Esant tokioms aplinkybėms, daroma išvada, kad M. L. konflikto metu nužudė R. K. ir J. A. tyčiniais veiksmais, ir jų veiksmai atitinka LR BK 129 str. 1 d. Kaltinamieji teigia nenorėję nužudyti M. L.. Tai patvirtina ir bylos aplinkybės: jie kūno sužalojimui nenaudojo jokių įrankių, sudavęs M. L. smūgius, R. K. paguldė jį į lovą. Tačiau R. K. nukentėjusiajam sudavė batu apauta koja stiprius smūgius į galvą, J. A., mačiusi, kaip R. K. keletą kartų spyrė į galvą nukentėjusiajam, iš karto po to keliu sudavė M. L. du smūgius taip pat į galvos sritį, kas, atsižvelgiant į jų gyvenimišką patirtį, rodo, jog kaltinamieji neabejotinai suprato, kad nuo jų suduotų smūgių M. L. gali mirti, bet galimoms tokioms pasekmėms jie buvo abejingi. Tai pripažino ir abu kaltinamieji, nurodydami, kad suprato, jog M. L. nuo jų į galvos sritį suduotų smūgių gali mirti, tačiau nenorėjo, kad taip atsitiktų. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad R. K. ir J. A. nužudė M. L. turėdami netiesioginę tyčią, nes suprato, kad savo veiksmais kelia pavojų M. L. gyvybei, numatė, kad atims jam gyvybę ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybę, bet sąmoningai leido tokioms pasekmėms kilti.
Dėl bausmių
Kaltinamojo R. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ką pripažino ir pats kaltinamasis.
Skiriant R. K. bausmę atsižvelgiama į tai, kad jis įvykdė labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį neatstatomas pasekmes – žmogaus mirtį, kad nusikaltimas baigtas, padarytas netiesiogine tyčia, kad yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Taip pat atsižvelgiama į R. K. asmenybę – praeityje teistas 4 kartus, teistumas neišnykęs, nusikalto ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas patenkinamai, nedirba. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, R. K. skiriama LR BK 129 str. 1 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, artima sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui.
Kaltinamosios J. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką ji padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nors J. A. tvirtina, jog įvykio metu buvo išgėrusi tik alaus ir nesijautė apsvaigusi nuo išgerto alkoholio kiekio, tačiau tokį jos teiginį paneigia kaltinamojo R. K. ir liudytojų S. S. bei D. Š. parodymai, jog J. A. buvo girta, kaip ir jie visi. Kadangi pati kaltinamoji nurodė, kad paprastai ji niekada nesimuša, daroma išvada, jog girtumas turėjo įtakos jos nusikalstamam elgesiui.
Skiriant J. A. bausmę atsižvelgiama į tai, kad ji įvykdė labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį neatstatomas pasekmes – žmogaus mirtį, kad nusikaltimas baigtas, padarytas netiesiogine tyčia, kad nukentėjusiojo atžvilgiu jos panaudotas smurtas nebuvo itin intensyvus, kad yra viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Taip pat atsižvelgiama į J. A. asmenybę – praeityje neteista, nebausta administracine tvarka, charakterizuojama kaip piktnaudžiaujanti alkoholiu, nedirba. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, J. A. skiriama LR BK 129 str. 1 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, mažesnė, nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. S., nužudytojo M. L. sesuo, ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 60 000 Lt ieškinį (1 tomas, b. l. 91), kuriuo prašė priteisti 10 000 litų turtinę ir 50 000 Lt neturtinę žalą atlyginti. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė teisiamajame posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant ir patenkinti jos ieškinį priteisiant moralinę žalą netekus brolio bei turtinę žalą: 1 938 Lt laidojimo išlaidų, 300 Lt už giedojimo paslaugas, 200 Lt už bažnyčios apeigas, 1 200 Lt už gedulingus pietus ir 2 000 Lt už paminklą.
Sutinkamai su LR CK 6.263 str. 2 d. nuostatomis, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymo numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo atlyginti atsakingas asmuo. Kaip numato LR civilinio kodekso 6.250 str. nuostatos, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens gyvybės atėmimo, o pagal LR civilinio kodekso 6.284 str. fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, nedarbingi tėvai ir kt.). Kadangi M. L. mirė dėl nusikalstamų R. K. ir J. A. veiksmų, jie privalo atlyginti dėl jų veiksmų atsiradusią turtinę ir neturtinę žalą.
Ieškovė ieškinio reikalavimams pagrįsti pateikė sąskaitą-faktūrą bei kvitą, patvirtinančius, jog ji IĮ „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 1 938 Lt už M. L. laidojimo paslaugas. Kadangi ieškovė I. S. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ji turėjo išlaidų gedulingiems pietums, paminklo pastatymui bei kitų jos pareiškime nurodytų išlaidų, taip pat nepateikė informacijos, ar gavo laidojimo pašalpą, todėl nuosprendžiu išspręsti jos ieškinio reikalavimus dėl turtinės žalos atlyginimo nėra galimybės. Kadangi pagal LR CK 6.250 str. 2 d., nustatant neturtinės žalos dydį, be kitų aplinkybių, būtina atsižvelgti ir į padarytos turtinės žalos dydį, nenustačius turtinės žalos dydžio, nėra galimybės išspręsti ir ieškinio reikalavimo dėl neturtinės žalos išieškojimo. Esant šioms aplinkybėms bei vadovaujantis LR BPK 115 str. 2 d., ieškovei I. S. pripažintina teisė į ieškinio dėl turtinės bei neturtinės žalos išieškojimo patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas spręsti civilinio proceso tvarka.
Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – sportiniai bateliai, saugomi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariate (1 tomas, b. l. 27-28), sunaikintini kaip beverčiai, nes kaltinamasis R. K. pareiškė, kad nepageidauja, jog bateliai jam būtų grąžinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo porceso kodekso 302-306 str., 307 str.,
nusprendžia:
R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir paskirti jam bausmę – dešimt metų (10 m.) laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 64 str. 1 d., 3 d., paskirtą bausmę subendrinti su 2008-05-15 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. paskirta ir neatlikta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir galutinę subendrintą bausmę R. K. paskirti vienuolika metų (11 m.) laisvės atėmimo.
R. K. į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime būtą laiką nuo 2008-10-08 iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. iki 2009-05-11.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Kardomąją priemonę R. K. palikti nepakeistą – suėmimą.
J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir paskirti jai bausmę – aštuonerius metus (8 m.) laisvės atėmimo.
J. A. į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime būtą laiką nuo 2008-10-08 iki 2008-12-01.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. J. A. paskirtas kardomąsias priemones pakeisti į suėmimą, suimant ją teismo salėje.
Civilinei ieškovei I. S. pripažinti teisę į ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos išieškojimo patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Sportinius batelius, saugomus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariate, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtiems nuteistiesiems nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.