Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šakių r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis pas ūkininką K. V., sugyventinės šiuo metu neturi, gyvenantis (duomenys neskelbtini) deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) Šakių r. sav., neteistas,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. Š. 2017 m. lapkričio 5 d. apie 22.00 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio r. sav., kambaryje, kilusio konflikto metu, mušė ir kitaip smurtavo prieš sugyventinę E. A. - šeimos narį, t.y. tyčia su ranka sudavė E. A. ne mažiau kaip du kartus į veido sritį ir ne mažiau kaip 3 kartus į krūtinę, smaugė ir tampė už rankų, tuo tyčia šeimos nariui padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, bei tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 str. 2 d.

Faktiniai duomenys, kuriais teismas grindžia savo išvadas.

Kaltinamasis V. Š. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad vykusio konflikto metu, kad jai sukėlęs fizinį skausmą, jaučiasi kaltas. Yra kaltas kas įvyko, prisipažįstantis kaltę, jaučiasi dėl to kaltas, gailisi. Jis su ja sukonfliktavęs, jai sukėlęs fizinį skausmą. Parodymai kažkiek keičiasi. Tų parodymų praeitame teismo posėdyje kur davęs, visiškai atsisakantis. Kai sukonfliktavę, jie susimušę, sudavęs jai kelis kartus ir sukėlęs jai fizinį skausmą. Sudavęs į krūtinę, į kojas, du kartus į krūtinę sudavęs. Buvo ar jo savigyna, neprisimenantis. Ji prieš jį ranką kėlė, jei kaklą apdraskė, gal ir gindamasi. Sudavęs į krūtinę 2-3 kartus, tiksliai negalintis pasakyti, neprisimenantis. Į veido sritį neprisimenantis. Ar smaugęs, nežinantis, už kaklo buvo paėmęs, už rankų irgi buvo suėmęs. Ji parėjo rinktis daiktų, buvęs susijaudinęs dėl to, kad viskas vyko, jis su ja susiginčiję, taip ir įvyko konfliktas. Buvo susijaudinęs dėl išsiskyrimo, kad su jo broliu, nenorėjęs, kad ji išeitų. Nebandęs jos sulaikyti, norėjau susitaikyti, susiginčiję, taip ir įvyko. Sudavęs smūgius iš pykčio, iš to susijaudinimo taip ir įvyko, kai sukonfliktavę. Apdraskė gindamasi nuo jo. Gailisi. Tai įvyko lapkričio 5 d. 10 val. vakare, bute (duomenys neskelbtini) gyvenę kartu, dabar jis ten gyvenantis, ji buvo tą savaitę laiko, tik ateidavo daiktų susirinkti, apsilankydavo. Blogai vertinantis elgesį, atsiprašęs, atleido, susitaikę. Jis išgėręs buvęs, ji išgėrus buvo. Blaivas nebūtų taip daręs, alkoholis turėjo įtakos. Bendraujantys, gyvenantys atskirai, ar gyvensi kartu, gyvenimas parodys. Ji gyvena su jo broliu. Naujų ekscesų nebus, su broliu nebendraujantis, jis (duomenys neskelbtini) kaime gyvena, jis (duomenys neskelbtini) kaime, juos skiria 30 kilometrų. Ji pas brolį gyvena, nesilankantis, nevažiuojantis į tą kaimą. Alkoholinių gėrimų po įvykio nevartojęs (b.b.106-107 l.).Nukentėjusioji E. A. teismo posėdyje parodė, kad su kaltinamuoju šiuo metu gyvenantys atskirai. Bendravę telefonu. Tas viskas kaip prasidėjo, spynelės pakeitimas, po to dėl išsikraustymo, netgi šiai dienai yra jos daiktai ten, šnekėjusi su šeimininke, skambino, ar išsikrausčiusi, sakiusi ne, jos ten daiktai yra, sako – tai gerai, kai išsikraustysit, atvešit raktą. Jai nebuvo to, kad būtent tą dieną, kad ji turi išsikraustyt. Ji pati norėjusi, nebuvo geri santykiai, smurtas tai buvo gal koks šeštas kartas, jos telefonai trys buvo sudaužyti, tą sudaužė dėl to, kad norėjusi iškviesti policiją, bandė laužti jį, dabar jis taisykloje tas telefonas. Aišku, visą tą sudaro gal pavydas, iš to ir kilo konfliktai, muštynės. Ji su atsuktuvu norėjusi nuimti kojelę nuo televizoriaus, dėjusi daiktus. Jis pradėjo jos klausinėt, kodėl kas ten kaip. Iš to ir viskas sekė toliau. Dėl tų telefonų tai taip, nes ji anksčiau, kai norėdavusi pabėgti, kai būdavo kilęs konfliktas, neleisdavo, bet kai ne pirmas kartas, jai buvo blogai, sunku kvėpuoti tą dieną, užtai ji išbėgusi, galvojusi, kad jis neišleis, ir ji niekur nepabėgsianti. Girdėjusi, kuo kaltinamasis kaltinamas. Kaltinamasis jau pasakojo, kad gynėsi. Viskas buvo dideliam kambary, ne koridoriuj, ji buvo pasiėmusi atsuktuvą, norėjusi nuimti kojeles nuo televizoriaus, sugyventinis pradėjo klausinėti ką kodėl kas kaip. Ji jam nieko nedariusi, buvo atsukusi atsuktuvą į jį, nebandžiusi jam, nei dūrusi, nei ką, negalinti pasakyti kas po ko vyko. Atsimenanti, kad nustūmė jis ant žemės prie lovos, šuniukas buvo po lova, išsigandęs, jai sunku buvo kvėpuoti, kadangi į krūtinę trenkė ir ji išbėgusi telefoną pasiėmusi į lauką ir kvietusi policiją. Apie smurtą nepasakojusi, nes šiai dienai net negalėtų pasakyti kas po ko tenai buvo. Šios vasaros pradžioje buvo metai, kai gyvenę kartu. Nėra dviejų metų, pažįstami nuo vasario pabaigos, bet iš karto dar negyvenę, į tą butą atėję vasaros pradžioje, prieš metus, 2016 m.. Jie dviese gyvenę, buvo konfliktų, smurtą naudojo, policijos nekvietusi. Yra buvę su alkoholiu, kaltinamasis išgeria, šnekėdavę apie tą dalyką. Sakytų, kad piktnaudžiauja kaltinamasis alkoholiu. Gydžiusi depresiją kokie keturi metai, gulėjusi stacionare savo noru. Dabar nesigydanti. Norvegijoje buvusi pusę metų, dabar negerianti nei vaistų, nei alkoholio. Su sugyventiniu buvę Norvegijoj. Įvykio metu nevartojusi vaistų. Paskutinį kartą vartojusi vaistus prieš kokias geras dvi savaites. Spalio pabaigoje gėrusi vaistus. Kaune lankiusi (duomenys neskelbtini), Kaune jos gydytoja, ji Kaune ir registruota buvusi, ir gyvenusi Kaune, (duomenys neskelbtini), ten prisirašiusi pas šeimos gydytoją. Depresijai agresyvumas nebūdingas. Būna prasta nuotaika, vidinė būsena būna bloga, nenoras. Su atsuktuvu ar puolusi kaltinamąjį – buvo atsisukusi, buvo susierzinusi, nes pastoviai trukdo, neleidžia. Jam nieko nepriekaištavusi, norėjusi pasiimti daiktus ir išvažiuoti. Paskui buvo dar nuėjusi į mašiną atsisėsti. Kai atsisukusi su atsuktuvu, jis pradėjo žodžiais kas ten buvo, kodėl, kažką norėjo išsiaiškinti, kodėl ji išėjusi, kur buvusi. Norėjusi, kad paliktų ramybėj ir leistų toliau dėtis daiktus. Ar jam draskiusi kaklą, - mačiusi žymę ant kaklo po to, kad ji padariusi - greičiausiai, kad taip. Šiandien apie pirštą sužinojusi, niekada nesiskundė. Buvo smurtas. Dabar nesiskundžianti būsena. Įvykio metu buvo nustatytas nedidelis girtumas. Buvo sekmadienis ir ji su sugyventiniu, nes jiems abiems skaudu buvo, jis paprašė, kad dar neišvažiuoti tą dieną. Jie gražiuoju bandę išsiskirti, nepavyko. Dėl brolio skyręsi. Nenorėjusi išeiti pas brolį, ji pabuvusi tą vakarą, su kaimyne buvo išėjusi, ne viena, kad ten nebūtų įtarimų. Kaltinamasis reagavo blogai, policiją iškvietė, dėl to viskas ir prasidėjo. Ji buvusi, jo brolis ir kaimynė, jiems iškvietė policiją, kad girtaujantys. Policija atvykus nieko nerado. Jai šokas buvo, ji tada išbėgusi, greitąją kvietusi, žinanti, kad paskui, kuokštą plaukų ištraukusi. Buvo lūpa, krūtinė, ant kojų daug mėlynių, nugarą skaudėjo, kaklą. Sužalojimai atsirado konflikto metu kada jie susipykę. Abudu nesusileidę vienas kitam. Ji prieš jį neturėjusi nieko blogo, nenorėjusi jo nei mušti, nieko. Davė į veidą, smaugė, į krūtinę trenkė, tai jau tada atsimenanti, kad ten prie lovos nukritusi, už plaukų, skaudėjo, išrauti buvo plaukai. Apatinį žandikaulį skaudėjo, bet ten ne viską įrašė, kai buvusi Marijampolėje nuvykusi. Lūpa, krūtinė, mėlynių pora vietų, dviejose vietose, kairio žąsto, ant rankų buvo, gal nuo suėmimo, nežinanti nuo ko. Smūgiavo kuo, nemačiusi, veidą užsidengusi, o į krūtinę su ranka trenkė, dešinio dilbio, abiejų šlaunų srityse daugiau į vidinę pusę iš priekio. Nepastebėdavusi, kad mėlynės greit iškyla, nebuvo problemų dėl to. Kai pastūmė, kritusi ant sėdmenų prie lovos, negalėjusi susižaloti. Atsimenanti, kad buvo užsidengusi veidą, šuo buvo, kur visą laiką puldavo ant jo, šuo buvo po lova palindęs, nereagavo. Sumušė ją. Ji mačiusi kaklas buvo, ji pirma jo nepuolusi. Dėl ko ją sumušė, - dėl pavydo, jį paskatino, kad ji dėjusi daiktus, jis nenorėjo, kad ji išvažiuotų. Greitai viskas įvyko. Jis ką sakė mušdamas, neatsimenanti. Konfliktas kaip nutrūko – ji pasiėmusi telefoną ir bėgusi į lauką, nes sunku buvo kvėpuoti ir išsikvietusi policiją. Jis prieš tai neleido, visą laiką žinojusi, kad griebia jos telefoną ir neatiduoda. Ant žemės metė, mačiusi, kad bandytas laužti, nes yra sulenktas telefonas. Po smurto naudojimo sugadino telefoną, kad nesikviestų pagalbos. Jis kai ją sumušė, buvo išėjęs pas kaimynę, atėjo, paėmė telefoną, nežinanti kur jis jį sudaužė, ar laiptinėj, jos telefonas buvo. Jis jai nedavė, nes po viso šito norėjusi tą telefoną paimti ir išsikviest pagalbą, jisai griebė ir išėjo pas kaimynę. Atėmė iš jos telefoną. Paskui atėjusi ir pamačiusi, kad jis sudaužytas. Po įvykio kalbėję, negyvenantys dabar kartu. Ji savyje atleidusi. Kaltinamasis dirbo neoficialiai. Nesikreipusi į policiją, praeidavo viskas, susitaikydavę. Nelabai norėjusi iš ten išeit. Kraustytis iniciatyva buvo jos. Ji galvojusi, kad reikia kuo greičiau, nes nepageidaujama, kaip jisai teigia. Su šeimininke šnekėjusi vienaip, o jisai teigia kitaip. Su šeimininke kalbėjusi - kad ji galinti gyventi tenai, kol pasibaigs teismas, kol susirasianti kur išeiti. Ji dabar išsinuomavusi namą, gyvenanti su kaltinamojo broliu. Ikiteisminiame tyrime, kad sakiusi - kad tyčia du kartus į veido sritį ranka, tris kartus į krūtinę, smaugė, tampė už rankų – buvo smūgiai suduoti. Nežinanti, kaip ant šlaunų atsirado, tie smūgiai buvo. Atsuktuvas buvo reikalingas dėl to, kad ji buvo pasilenkus ant žemės, norėjusi nuo televizoriaus atsukti kojeles, turėjusi dėžę televizoriaus, jai reikėjo atsukti kojeles ir supakuoti televizorių. Atsisukusi su tuo atsuktuvu aiškintis. Jis ar atsiprašė, neatsimenanti, jie šnekėję apie tai, ji jam sakiusi, kad dovanosianti, tebūnie atsiprašė. Fizinį skausmą jautusi, pirmas tris paras buvo sunku atsisėsti, atsistoti, miegoti. Paskui po truputį praėjo. Tuo metu pradėjo dusinti ją, tada ji išsigandusi, skaudėjo lūpą, skaudėjo, buvo išpešti plaukai, rankas, šlaunis skaudėjo. Tą dieną vieną kartą naudojo fizinį smurtą, vienu momentu. Kad dienos metu, per pietus pradėję konfliktuoti, bet paskui viskas aprimę buvo, dienos metu nepatyrusi skausmo. Ji vartojusi alkoholį su kaltinamuoju. Tarpusavio grumtynės buvo, nežinanti ar grūmimasis buvo, ar muštynės, buvo mušama ir gynusis, veidą buvo užsidengusi, nesudavusi jam. Nebuvo ji ant jo parkritusi, neatsimenanti, kad būtų ant jo parkritusi. Ant jo kaklo sužalojimai kaip atsirado – po to pamačiusi. Gal gynybos metu įdrėskusi, pas ją nagai yra. Ar nykštį galėjusi sužaloti – ji tik šiandien tą nykštį pamačiusi. Ji buvo parkritusi viena, parkritusi nuo jo, jis pastūmė. Lūpa prakirsta kaip - su ranka ar su kumščiu, nežinanti, neatsimenanti kas po ko buvo. Ką atsiminusi, tą papasakojusi. Buvo smūgiai į krūtinę, kuo – nežinanti su kuo trenkė. Šlaunys nuo ko sužalotos, dilbis, žąstai - neatsimenanti. Atsuktuvas kur buvo – jis paskui atėmė iš jos. Už marškinėlių buvusi sugriebus. Kaip su kuo ar spyrė, ar su ranka davė, ar su kumščiu, negalinti pasakyti. Prieš dvi savaites, spalio pabaigoje vaistus nuo depresijos paskutinį kartą vartojusi. Įvykio metu nebuvo vartojusi vaistų. Ar buvom susikibę – buvo. Ji laikiusi už ko, neatsimenanti, ant žemės nesiraičiojusi, taip nebuvo. Skambinusi policijai, veikė tas telefonas, dar ji juo naudojasi, kad sudaužytas, matė ir policijos pareigūnai atvykę, veikė. Policijos pareigūnai klausė kas įvyko, paaiškinusi, kad buvo smurtas artimoje aplinkoje, klausė pareigūnė kas buvo, surašė, vyras ir moteris buvo, sakiusi, kad sugyventinis ją mušė. Tada geriau atsiminusi. Apkalbėti kaltinamąjį pagrindo nebuvo. Kvietusi policiją, į namus negalėjusi įeiti, buvo tada vienas motyvas. O smurto metu tą dieną - kodėl šį kartą iškvietusi policiją - buvo išsiskyrę, daiktų dar likę, jis norėjo išsaugot santykius, o ji - ne. Kvietusi policiją po smurto dėl savęs. Kad nepatekusi į butą, kad kvietusi policiją – tai čia ne ta pati diena (b.b. 87-89 l.). Sudarę sutartį, susitaikę, atsiprašė, kartu negyvenantys, atskirai, artimiausiu metu nesiruošiantys kartu gyventi. Niekas nevertė susitaikyti, jos valia. Žinomos susitaikymo pasekmės. (b.b.106 l.) Liudytojas D. K. parodė, kad buvo gautas pranešimas, kad prieš pranešėją smurtauja sugyventinis, sudaužė telefoną. Nuvykę, lauke prie laiptinės durų stovėjo vyriškis, kuris sakė ko gero dėl jo atvažiavo. Su juo kartu nuėję į butą pirmam aukšte, bute buvo moteris, ji aiškino, kad ją sumušė, kad prieš ją smurtavo vyriškis ir sudaužė telefoną. Ant moteriškės labai ryškių smurto žymių nesimatė, vyriškio buvo kaklas perdrėkstas ir jis sakė, kad jinai jam pirštą sumušė. Vyriškį jis nusivedęs į automobilį, su moteriške liko jo kolegė, ji priėmė pareiškimą, o jis automobilyje buvęs su vyriškiu. Į įvykį vykę, pranešė moteris, kad prieš ją smurtauja sugyventinis. Jis sakė, kad ir jį mušė ji. Ji sakė, kad jis pradėjo, ji gynėsi. Tiksliai neatsimenantis dėl ko. Ar reiškė jis norą rašyti pareiškimą - jis buvo neblaivus, jam nustatytas girtumas, jam paaiškinta, kad gali kreiptis, kai bus apklausa, gali viską pareikšti. Kartu su juo buvo Ž. P., tarnybinį pranešimą ji rašė. Mažai su nukentėjusiąja bendravęs, tik paklausęs kaip viskas buvo, daugiau bendravo kolegė. Abiem buvo nustatytas girtumas. Kaip nukentėjusioji jautėsi - labai didelio streso nepastebėjęs, nepastebėjęs sužalojimų jos, jam nesimatė, jis neapžiūrėjęs jos, ji moteris, jis neturintis teisės apžiūrinėti atidžiai, paviršutiniškai apžiūrėjęs, nesimatė. Ant veido nepastebėjęs. Kolegė atidžiau apžiūrėjo, jis nusivedęs vyriškį į automobilį. Sakė, kad nuo ryto konfliktuoja, ji daiktus krovėsi, lyg ir ruošėsi išeiti. Kas pradėjo konfliktą, nežinantis. Vienas sakė, kad jį puolė, ji sakė, kad ją puolė, kad juos abu puolė, nė vienas nesakė, kuris pradėjo. Jie abu rodė savo telefonus, abu telefonai sudaužyti. Ji sakė, kad jis sudaužė, jisai sakė, kad jo sudaužė. Atsuktuvo nematęs, neminėjo. Pasakojo, kad nuo ryto jie konfliktavo. Anksčiau pas juos jam neteko lankytis (b.b.89-90 l.).Be kaltinamojo visiško prisipažinimo ir jo parodymų, nukentėjusiosios, liudytojų parodymų, kaltinimą jam pagrindžia žemiau nurodyti rašytiniai įrodymai:Ž. P. tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje, kuriame pranešama, jog E. A. nurodė, jog sugyventinis V. Š. prieš ją vartojo smurtą bei sugadino judriojo ryšio telefoną bei kad ant E. A. kaklo ir lūpos yra sužalojimų (b.b. 16-19 l.);Įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra buto, esančio (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio raj. sav., kambarys, kuriame yra išmėtyti daiktai (b.b. 12-15 l.);Specialisto išvada Nr. G758/2017(09), kurioje E. A. konstatuotos kraujosruvos viršutinėje lūpoje, krūtinėje, kairio žasto, dešinio dilbio ir abiejų šlaunų srityse, kurie padaryti kad ir 12 poveikiais, suduodant smūgius rankomis ir kojomis bei vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.b. 27 l.);Alkotesterio duomenys, kuriais 2017-11-05 23:30 val. V. Š. nustatytas 1,63 promilių girtumas (b.b. 28, 29 l.).

Faktinių duomenų vertinimas, pripažinimas įrodymais, įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija, teismo padarytos išvados.

Pagal BK 140 str.2 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Sveikatos sutrikdymas tai neteisėtas tyčinis arba neatsargus mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs žmogaus sužalojimą arba susargdinimą. Sužalojimas tai žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas. Susargdinimas tai organizmo funkcijų sutrikdymas. Fizinis smurtas - tai neteisėtas tyčinis prieš nukentėjusiojo valią jo organizmui daromas fizinis poveikis. Fizinis skausmas – tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją, nebūdingas pojūtis, kančia, priešingybė malonumui.Visi šio nuosprendžio 2.1-2.3, 2.5-2.8 punktuose išdėstyti duomenys, surinkti ikiteisminio tyrimo metu, bei ištirti bei įvertinti teismo yra pripažintini kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos buvimo ir jo kaltės įrodymais, kurie yra neprieštaringi, vieni kitus papildo ir patvirtina, todėl yra visiškai pakankami teismui konstatuoti, kad kaltinamasis V. Š. panaudojo fizinį smurtą prieš kartu gyvenusią nukentėjusiąją E. A., suduodamas jai į veidą ir krūtinę, ją smaugė, tampė už plaukų, bei padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus, jo padaryta nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 str.2 d., ir yra visiškai įrodyta.

Dėl BK 38 straipsnio taikymo.

BK 38 str. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai.Kaltinamasis nukentėjusiosios atsiprašė, ji jam atleido, jie susitaikė. Prokuroras prašė kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 38 str. ir baudžiamąją bylą nutraukti, skirti baudžiamojo poveikio priemones - 15 MGL įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą bei įpareigojimą 6 mėnesių laikotarpyje gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios, nesiartinti arčiau kaip 100 metrų atstumu prie jos.Kaltinamasis V. Š. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, su nukentėjusiąja susitaikė. Nukentėjusioji civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo nepareiškė. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių (BK 11 str. 3 d.), jis ankščiau neteistas (b.b.57 l.), dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str.1 d.2 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo padarymui (BPK 60 str.1 d.9 p.). Įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvada, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Ketverių metų laikotarpyje jis nėra buvęs atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu. Dėl šių priežasčių, esant visoms BK 38 str.1 d. numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str.2 d., jam susitaikius su nukentėjusiuoju, o baudžiamoji byla nutrauktina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo.

Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės (BK 67 str.2 d.).Prokuroras prašo skirti baudžiamojo poveikio priemones - 15 MGL įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą bei įpareigojimą 6 mėnesių laikotarpyje gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios, nesiartinti arčiau kaip 100 metrų atstumu prie jos. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nusikaltimas buvo smurtinis, bei smurtas panaudotas artimoje aplinkoje, skiria prokuroro prašomas baudžiamojo poveikio priemones, sumažindamas įmoką iki 10 MGL, jos mokėjimui nustatant 5 mėnesių terminą.

Kiti teismo sprendimai. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.b. 37-38 l.) nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina (BPK 139 str.3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str.1 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,

nusprendžia:

V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) esant visoms sąlygoms, numatytoms Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, jam susitaikius su nukentėjusiąja E. A., bei baudžiamąją bylą nutraukti.

Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str.2 d.6 p., 71 str. - 10 MGL (376,60 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų 60 euro centų)) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant, kad ji turi būti sumokėta per 5 (penkių) mėnesių terminą į Teisingumo ministerijos bankinę sąskaitą (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas) nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Jeigu per teismo nustatytą terminą įmoka nėra sumokama, Teisingumo ministerija kreipiasi dėl priverstinio paskirtos įmokos išieškojimo į antstolį.

Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str.2 d.8 p., 71¹ str.- įpareigoti jį 6 (šešių) mėnesių laikotarpyje nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios E. A. bei nesiartinti prie nukentėjusiosios E. A. ne arčiau kaip 100 (vieno šimto) metrų atstumu.

Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; už baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 str., kuris numato baudą arba areštą.

Kaltinamajam V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirtą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti, nukentėjusiosios E. A. sveikatos istorijos kopiją, nuosprendžiui įsiteisėjus gražinti UAB ,,Inmedica“ PSC.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, esant suimtam kaltinamajam – nuo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.