- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-03
- Bylos Nr.
- 2A-252-425/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas (pran.), Birutė Jonaitienė, Valdas Petras Meidus
- Ieškovas
- A. D.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A–252–425/2009
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. birželio 3d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Laimanto Misiūno,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. D. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas 2008-07-17 kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos 40 000 Lt neturtinei žalai ir 51 000 Lt turtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad ieškovas be reikiamo pagrindo buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, buvo neteisėtai nuteistas, pernelyg ilgai truko procesas, pradėjus ikiteisminį tyrimą pasklido apkalbos, dėl to ieškovui priklausančios įmonės kuro tiekėjai nebetaikė lengvatų perkamiems degalams, verslo partneriai pradėjo nebepasitikėti. Dėl to iš įmonės veiklos gavo ženkliai mažiau pajamų, buvo įtariamasis, todėl neteko galimybės pretenduoti į renkamas pareigas, sutriko sveikata. Nors ieškovas buvo išteisintas, tačiau dėl neteisėtų veiksmų jam buvo padaryta neturtinė ir turtinė žala. Atsakovo kaltė, padarius ieškovui žalą, yra pagrįsta ištirtais įrodymais, todėl visi nuostoliai, atsiradę dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, turi būti atlyginti visiškai. Ieškovo nuomone, spręsdamas klausimą dėl žalos atlyginimo, teismas turi būti aktyvus ir pats rinkti įrodymus.
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismas 2008-12-31 sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, nustatyta Civilinio kodekso 6.272 str. 1-3 d. Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų ir nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės. Valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Taigi ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo Civilinio proceso kodekso 178 str. įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jam tenka pareiga įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas: pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Šios kategorijos bylose civilinio proceso įstatymas nenumato teismo išimtinio aktyvumo, t. y. pareigos teismui imtis aktyvių veiksmų ir pačiam rinkti įrodymus. Teismas sprendė, jog aplinkybė, kad dėl ieškovo Utenos rajono apylinkės teismas 2006-11-08 priėmė išteisinamąjį nuosprendį, kuris, peržiūrėjus jį instancine tvarka, apeliacinės instancijos ir kasacinio teismų, paliktas nepakeistas, visų pirma reiškia ieškovo visišką reabilitavimą baudžiamojo proceso prasme, bet toks nuosprendis, nors ir būdamas reikšminga aplinkybė, nėra pagrindas civilinėje byloje savaime konstatuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas, kardomosios priemonės pritaikymas bei kiti su kaltinimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti ab initio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006 ir kt.). Teismas nustatė, kad šalių pateikti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad ieškovo, jam sutikus su bauda ir kaltę visiškai pripažinus, atžvilgiu 2005 m. rugsėjo 6 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1-135-455/2005 buvo priimtas baudžiamasis teismo įsakymas (177-182 b.l., t.2 b/b Nr.1-38-373/2006), kuriuo ieškovas, kaip A. D. individualios įmonės savininkas, pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 str. 1 d. Ieškovas A. D., būdamas atsakingas už jam priklausančios įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, tinkamai neorganizavo teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos, t. y. pažeidė 2001-11-06 LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2d. reikalavimus, taip pat pažeidė šio įstatymo 12 str. 1 d., nes neužtikrino, kad individualios įmonės veikloje nebūtų naudojami apskaitos dokumentuose neužfiksuoti pinigai, be to, pažeidė 13 str. 1 d. 6 p., 13 str. 2 d. reikalavimus. Ieškovui nesutikus su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir pateikus prašymą surengti baudžiamosios bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis teismo įsakymas neįgijo teisinės galios, todėl teigti, kad ieškovas 2005-09-06 neteisėtai buvo nuteistas, teismas nematė teisinio pagrindo. Teismas pažymėjo, kad priimant išteisinamąjį nuosprendį bei jį peržiūrėjus apeliacine bei kasacine tvarka, procesinis sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą nebuvo pripažintas neteisėtu. Būtent duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu ieškovas kaltę pilnai pripažino (160-164 b. l., t. 2, b/b Nr. 1-38-373/2006). Nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-38-373/2006 buvo paskirta ir atlikta rašysenos ir ekonominė ekspertizės, o remiantis pastarosios akto išvadomis, jas vertinant kartu su specialistės išvada, G. V., E. L., V. J. K., V. J., A. D. parodymais bei kartu su kitais duomenimis, buvo atmesta 2005-05-23 specialisto išvada Nr. 5-10/11-05. Teismas nurodė, kad baudžiamasis procesas nuo pranešimo ieškovui apie įtarimą iki galutinio procesinio teismo sprendimo priėmimo bendrai truko 1 metus, 10 mėnesių ir 3 dienas, tačiau tai savaime nereiškia neteisėtų valstybės ir atitinkamų institucijų veiksmų, tuo labiau, kad procesas buvo intensyvus, teisminio proceso trukmei turėjo įtakos tai, kad šios sudėtingos bylos nagrinėjimo eigoje buvo atliktos rašysenos ir ekonominė ekspertizės, o išteisinamasis nuosprendis buvo skundžiamas tiek apeliacine, tiek kasacine tvarka. Nei vienas iš procesinių veiksmų, priimant išteisinamąjį nuosprendį, ar jį peržiūrint apeliacine ir kasacine tvarka nebuvo pripažintas neteisėtu. Esant tokioms aplinkybėms, teismas nepripažino, kad procesas, procesą vertinant kaip jo stadijų visumą, netruko neprotingai ilgą laiką, t. y. teismas konstatavo, kad nebuvo pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovo atžvilgiu jokia BPK III dalies XI skyriuje numatyta kardomoji priemonė ar kitos procesinės prievartos priemonės, numatytos BPK XII skyriuje, ieškovo atžvilgiu taikytos nebuvo.
Teismas nusprendė, kad ieškovo pateikti įrodymai nepatvirtino 50 000 Lt dydžio turtinės žalos jam padarymo fakto ir priežastinio ryšio, nes ieškovas nepateikė jokių kitokių, išskyrus VMI Utenos skyriui pateiktų metinių pelno mokesčio deklaracijų už 2004 - 2006 metus kopijų bei advokato K. R. išduotų pinigų priėmimo kvitų, įrodymų (CPK 178 str.), kurie galėtų patvirtinti, kad įmonės gaunamas pelnas sumažėjo, t. y. tiekėjai nebetaikė nuolaidų įsigyjant kurą, ieškovu ėmė nebepasitikėti verslo partneriai. Teismas atmetė ir ieškovo prašymą priteisti 40 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, motyvuodamas tuo, kad ieškovo pateikti (neįskaitant jo paties paaiškinimo) įrodymai – išrašas iš medicininių dokumentų, kuriame yra duomenys apie tai, kad jis 2006-04-20 blogai pasijuto darbe, kad jam nustatytas padidėjęs kraujospūdis, kad, gydytojo nuomone, tai galėjo būti po patirto streso, kad iki šio laiko turi vartoti kraujospūdį mažinančius vaistus, nepatvirtina jo sveikatos būklės iki ikiteisminio tyrimo pradžios, t. y. nepatvirtina žalos padarymo fakto ir priežastinio ryšio.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde, apeliacinės instancijos teisme ieškovas, jo atstovas prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir ieškinį patenkinti. Nurodė, kad:
1. Sutikimas su bauda ir kaltės visiškas pripažinimas atsirado tik suklaidinus FNTT pareigūnams dėl atsakomybės reikšmės, t. y. pareigūnai patarė prisipažinti tam, kad būtų skiriama tik bauda. Tokiu būdu, teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad priėmus baudžiamąjį teismo įsakymą, jis savo kaltę paneigė viešu baudžiamosios bylos nagrinėjimu;
2. Byloje nebuvo nustatyti duomenys, kurie leistų daryti išvadą, kad 1436 litrų A-95 benzino perteklius atsirado A. D. individualioje įmonėje atlikus ūkinę operaciją, nes išvadą, kad tokia operacija buvo atlikta, specialistė grindė pertekliaus nustatymo faktu, kai tuo tarpu ekspertizės akte buvo nurodytos ir kitos galimos degalų pertekliaus susidarymo priežastys;
3. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos taikant ir aiškinant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. nuostatas, kur nustatyta asmens teisė į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką. Šioje byloje akivaizdu, kad buvo laikotarpių, kai nebuvo atliekami jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai. Be to, nors teismas konstatavo, kad nenustatyta, jog baudžiamajame procese prieš ieškovą buvo pažeistas minėtas Konvencijos straipsnis, tačiau užsitęsęs bylos nagrinėjimas beveik dvejus metus ieškovui sukėlė didelį dvasinį sukrėtimą, emocinę būseną, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių su pažįstamais sumažėjimą, sumažėjimą plėtoti tam tikrą komercinę veiklą ir gauti iš jos tam tikras pajamas;
4. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos žalos dydžio, rėmėsi tuo, kad ieškovas pateikė nepakankamai įrodymų patirtai žalai pagrįsti, tačiau kadangi teismai bylose dėl žalos atlyginimo turi būti aktyvūs, tai ieškovui nurodžius objektyvias priežastis, dėl kurių negalėjo pateikti tam tikrų dokumentų, prievolė rinkti įrodymus taip pat tenka ir teismui (CPK 179 str. 2 d.). Be to, iš esmės nebuvo tirtas ir suėmimo teisėtumo klausimas;
5. Teismas pažeidė CPK 182 str. 4 p., nes padarė neteisingą išvadą, kad išteisinamasis teismo nuosprendis nepreziumuoja viso baudžiamojo proceso neteisėtumo. Priešingai, išteisinamasis teismo nuosprendis preziumuoja baudžiamosios bylos iškėlimo ir dėl to taikytų procesinių prievartos priemonių neteisėtumą. Šiuo atveju atsakovas turi pareigą paneigti neteisėtumo prezumpciją.
Atsiliepimas
Atsiliepimais į ieškovo apeliacinį skundą atsakovo Lietuvos Respublikos atstovai prašė apeliacinį skundą, kaip nepagrįstą, atmesti ir palikti apylinkės teismo sprendimą nepakeistą. Nurodė, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-09036-04 atlikusių pareigūnų, prokurorų, teisėjų neteisėtus veiksmus, neįrodė, kad jis buvo suklaidintas FNTT pareigūnų. Nei vienas iš procesinių veiksmų priimant išteisinamąjį nuosprendį ar jį peržiūrint apeliacine ir kasacine tvarka nebuvo pripažintas neteisėtu. Apeliantas neįrodė nei vieno iš objektyviosios civilinės atsakomybės atvejų, kai civilinei atsakomybei atsirasti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio. Priešingai nei teigia apeliantas, procesas buvo intensyvus: atliktas įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų tyrimas, rašysenos ekspertizė, ekonominė ekspertizė, išteisinamasis nuosprendis buvo skundžiamas apeliacine ir kasacine tvarka. Taigi, nėra pagrindo pripažinti, kad procesas truko neprotingai ilgą laiką. Be to, apelianto atžvilgiu jokia kardomoji priemonė, kaip ir kitos procesinės prievartos priemonės, susijusios su jo judėjimo laisve ar ribojimo teise į turtą, ikiteisminio tyrimo metu taikytos nebuvo, todėl argumentai apie pagrindinių žmogaus teisių pažeidimus yra nepagrįsti. Skirtingai nei teigiama skunde, išteisinamasis teismo nuosprendis būtent savaime dar nereiškia viso baudžiamojo proceso neteisėtumo (LAT Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006-06-07 nutartis Nr. 3K-7-183/2006 UAB „Naujapilė“ v. Lietuvos Respublika). Nepagrįstas ir tas skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas turėjo būti aktyvus ir surinkti įrodymus, pagrindžiančius turtinės žalos dydį, nes teismas tokią teisę turi ne visose civilinėse bylose, bet tik atskirų kategorijų bylose (šeimos, darbo, ypatingosios teisenos). Būtent pats ieškovas atsisakė pateikti teismo pasiūlytus papildomus įrodymus dėl jo verslo sužlugdymo, kuro tiekimo sutarčių nutraukimo dėl pablogėjusios jo reputacijos, nurodyti liudytojus, kuriuos apklausus būtų patvirtintos jo nurodytos aplinkybės.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas neįrodė neteisėtų ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-09036-04 atlikusių pareigūnų, prokurorų, teisėjų neteisėtų veiksmų, kuriais ieškovui padaryta 40 000 Lt neturtinė žala ir 51 000 Lt turtinė žala. Pažymėtina, kad atliekamo ikiteisminio tyrimo metu apeliantui A. D. nebuvo paskirta jokia kardomoji priemonė, nebuvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės individualios įmonės atžvilgiu. Apeliantas A. D. nepateikė įrodymų nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui, kokie neteisėti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų, teisėjų veiksmai individualios A. D. įmonės, jos savininko atžvilgiu padarė 51 000 Lt neturtinę žalą. Ir apeliacinės instancijos teismui apeliantas nepateikė įrodymų, kad dėl pradėto ikiteisminio tyrimo individualioje A. D. įmonėje, kuro tiekėjai nustojo taikyti nuolaidas. Nepateikė duomenų kokio dydžio, kokiems kuro kiekiams netaikytos nuolaidos, todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo pateikti įrodymai nepatvirtina 51 000 Lt padarytos turtinės žalos padarymo fakto ir priežastinio ryčio su atliktu ikiteisminiu tyrimu. Tuo pačiu sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas A. D. neįrodė 40 000 Lt dydžio jam padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Kaip jau buvo nurodyta, A. D. nebuvo taikyta jokia kardomoji priemonė, jis nebuvo sulaikytas, suimtas. Faktas, kad 2006-04-20 apeliantas kreipėsi į gydymo įstaigą dėl padidėjusio kraujospūdžio, gydytojo teigimu dėl patirto streso ir vaistų paskyrimas, nepatvirtina, 40 000 Lt neturtinės žalos padarymo fakto ir priežastinio ryšio. Apeliacinės instancijos teisme apeliantas A. D. pripažino, kad masinės informacijos priemonėse nebuvo pranešimų apie pradėtą ikiteisminį tyrimą individualioje A. D. įmonėje.
Apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pakankamo pagrindo, nes:
skundo motyvas, kad baudžiamojoje byloje sutiko su bauda ir kaltę visiškai pripažino suklaidintas FNTT pareigūnų dėl atsakomybės reikšmės, t. y. pareigūnai patarė prisipažinti tam, kad būtų skiriama tik bauda, nėra patvirtinamas baudžiamosios bylos medžiaga. Baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-09036-04 esančiu „Paskelbimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu“ 2005-08-24 protokolu nustatyta, kad apeliantas A. D. protokole savo ranka ne tik užrašė, kad „galimybė užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarka ir pasekmes susupratau“, tačiau 3p. nurodė, kad jis nesutinka su baudos dydžiu ir prašė skirti mažesnę baudą (baudžiamosios bylos t.2, b.l.169), kas leidžia daryti išvadą, kad apeliantas A. D. blaiviai, o ne emocijomis vadovaudamasis vertino susidariusią situaciją, įvertino siūlomos baudos dydį ir prašė ją mažinti. Kokiais būdais ir veiksmais FNTT pareigūnai suklaidino apeliantą A. D. objektyvių įrodymų byloje nėra. Be to, įvertinant A. D. išsilavinimą, gyvenimišką patirtį darytina išvada, kad jo atlikti veiksmai buvo sąlygojami jo paties subjektyvių motyvų ir įvertinimų dėl sutikimo kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, o ne kitų asmenų įtakos. Be to, sutikimą apeliantas A. D. davė ne FNTT pareigūnams, o prokurorei.sutiktina su apelianto motyvu, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimas 1 metus 10 mėnesių ir 3 dienas yra ilgas laikotarpis, sukėlęs apeliantui neigiamas emocijas, išgyvenimus, tačiau šis laikotarpis, per kurį buvo atliktas ikiteisminis tyrimas, bylos nagrinėjimas pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijų teismuose, negali būti pripažįstamas kaip aiškiai per ilgas ar ištęstas, kad būtų galima konstatuoti apelianto A. D. atžvilgiu pažeidimą Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6str. (teisė į teisingą teismą);nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, kad pirmosios instancijos teismas, sutinkamai su Civilinio proceso kodekso 179str., šioje byloje turėjo būti aktyvus ir padėti ieškovui rinkti įrodymus. Civilinio proceso kodekso 179str.2d. prasme teismas savo iniciatyva turi teisę rinkti įrodymus tik įstatymų numatytais atvejais, tam tikrų kategorijų bylose, pvz. šeimos, darbo, ypatingosios teisenos, tačiau nagrinėjama civilinė byla pagal A. D. ieškinį nepriskirtina šių bylų kategorijai;nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, kad išteisinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje preziumuoja baudžiamosios bylos iškėlimo ir dėl to taikytų procesinių prievartos priemonių neteisėtumą (dokumentų poėmį ir kt.). Išteisinamuoju nuosprendžiu konstatuota, kad apeliantas A. D. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl buvo išteisintas iš jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 222str.1d., kadangi teismas padarė išvadą, kad galima nustatyti individualios A. D. įmonės veiklą. Vienok, pagal baudžiamosios bylos Nr. 06-1-09036-04 medžiagą darytina išvada, kad pareigūnams 2004-12-08 buvo pakankama vada pradėti ikiteisminį tyrimą individualioje A. D. įmonėje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 222str.1d. Apeliantas turi pareigą nurodyti neteisėtus teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmus, tačiau tokių veiksmų nenurodė.formalūs ir deklaratyvūs apeliacinio skundo motyvai dėl kasacinės instancijos teisme formuojamos praktikos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bylose, kurie iš esmės yra teisingi, tačiau dėl savo deklaratyvumo neturintys konkretesnio sąryšio su nagrinėjama apeliacine tvarka civiline byla; skundo motyvai, kad teismo išvada, jog ieškovas neįrodė dėl pernelyg ilgo ir nepagrįsto baudžiamojo proceso turėtų tiesioginių ir netiesioginių nuostolių, kurie yra subjektyvaus pobūdžio, susiję su bendru galimybių plėtoti tam tikrą komercinę veiklą ir gauti iš jos tam tikras pajamas sumažėjimas, taip pat pripažintini nepagrįstais, nes ieškovas-apeliantas privalo įrodyti, kad įmonės pajamos sumažėjo būtent dėl atlikto ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų, teisėjų neteisėtų, konkrečių veiksmų, o ne dėl pasikeitusio verslo, konkurencinės aplinkos, įmonės vadovavimo ypatumų ir t.t., t.y. ir šie apelianto motyvai yra neįrodytas.
Pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažintinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 263str.1d.), todėl paliktinas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso 326str.1d.1p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,
nutaria:
Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš A. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 18,00 Lt (aštuoniolika litų) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.