Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-02-21 · Civilinė byla Nr. 2A-52/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-21
Bylos Nr.
2A-52/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Alė Bukavinienė, Donatas Šernas
Išvadą teikia
Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento
Atsakovas
V. B.
Ieškovas
AB banko „Snoras“
Kategorijos
  • 22.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-52/2013Procesinio sprendimo kategorija 22.3.4. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 21 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Donato Šerno,

sekretoriaujant Marijai Zubrickienei,dalyvaujant ieškovo atstovui I. K.,

valstybės institucijos, teikiančios išvadą byloje Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento atstovėms D. K. ir J. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 17 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-246-109/2011 pagal ieškovo AB banko „Snoras“ ieškinį atsakovui V. B. dėl skolos, palūkanų priteisimo, valstybės institucija išvadai duoti – Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamentas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas AB bankas „Snoras“ kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo V. B. 287 518,81 Lt skolą, susidariusią pagal akcijų tiesioginio atpirkimo sutartis: 2008-07-14 Nr. 20080714/R01, 2008-07-21 Nr. 200080721/R01, 2008-09-02 Nr. 20080902/R01, šešių procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2006-11-06 šalys sudarė akcijų tiesioginių atpirkimo sandorių sudarymo bendrų sąlygų susitarimą Nr. 1 (toliau – susitarimas), reglamentuojantį šalių santykius, atsirandančius parduodant ir perkant akcijas bei vykdant kitus su tuo susijusius veiksmus. Remiantis šio susitarimo 1.2 punktu kiekvienos akcijos tiesioginio atpirkimo sandoris įformintas atskira REPO sandorio sutartimi. Atsakovas pagal susitarimą bei REPO sutartis Nr. 20080714/R01, 20080721/R01, 20080902/R01 prisiimtų įsipareigojimų nesilaikė, t. y. REPO sutartyje Nr. 20080714/R01 numatytą akcijų atpirkimo dieną (2008-10-14) neatpirko iš ieškovo 11 000 vnt. AS „Latvijas Krajbanka“ akcijų, nesumokėjo priskaičiuotų palūkanų bei nemokėjo delspinigių. REPO sutartyje Nr. 20080721/ROl numatytą akcijų atpirkimo dieną (2008-10-21) neatpirko iš ieškovo 11609 vnt. AS „Latvijas Krajbanka“ akcijų, nesumokėjo priskaičiuotų palūkanų bei nemokėjo delspinigių. 2008-09-29 AB „Invalda“ akcijos savaitės kainos vidurkiui nukritus iki 10,86 Lt, o tai yra žemiau REPO sutartyje Nr. 20080902/ROl nustatytos 13,34 Lt kritinės vienos akcijos kainos, nepapildė ir vėliau nepildė garantinio fondo suma, apskaičiuota pagal susitarimo 2.3 punkte numatytą formulę, todėl ieškovui nutraukus REPO sutartį, atsakovui tenka prievolė sumokėti skirtumą tarp REPO sutartyje nurodytos atpirkimo sumos ir sumos, gautos po priverstinio visų akcijų pardavimo Vertybinių popierių biržoje. Pagal REPO sutartį Nr. 20080714/R01 atsakovas turėjo atpirkti 11 000 vnt. AS „Latvijas Krajbanka“ akcijų, už jas sumokėdamas ieškovui 94 710 Lt (neįskaitant priskaičiuotų palūkanų bei delspinigių). Pagal REPO sutartį Nr. 20080721/R01 atsakovas turėjo atpirkti 11 609 vnt. AS „Latvijas Krajbanka“ akcijų, už jas sumokėdamas ieškovui 87 299,68 Lt (neįskaitant priskaičiuotų palūkanų bei delspinigių). Kaip matyti iš Finansų maklerio departamento direktoriaus pavaduotojo 2009-08-27 tarnybinio pranešimo dėl akcijų pardavimo Nr. C3-0058/09 (pranešimo nuorašas pridedamas, b. l. 80) bei 2009-08-26 išrašo iš vertybinių popierių sąskaitos (išrašo iš sąskaitos nuorašas pridedamas b. l. 81 ), ieškovas visas 22 609 vnt. AS „Latvijas Krajbanka“ akcijas, turėtas pagal REPO sutartis Nr. 20080714/R01 ir 20080721/R01, NASDAQ OMX Riga vertybinių popierių biržoje pardavė 2009-08-19 – 2009-08-20 už 88 281,01 Lt: 42 951,53 Lt gauti pardavus visas 11000 vnt. akcijų pagal REPO sutartį Nr. 20080714/R01, o 45 329,48 Lt gauti pardavus visas 11609 vnt. akcijų pagal REPO sutartį Nr. 20080721/R01. Taigi vienos AS „Latvijas Krajbanka“ akcijos vidutinė pardavimo kaina buvo 3,90468 Lt). Todėl skirtumas, kurį pagal Susitarimo 6.5 punktą privalo padengti atsakovas pagal REPO sutartis Nr. 20080714/R01 ir 20080721/R01, yra lygus (neįskaitant priskaičiuotų palūkanų bei delspinigių) 93 728,67 Lt (51 758,47 Lt + 41 970,20 Lt = 93 728,67 Lt): pagal REPO sutartį Nr. 20080714/R01 – 51 758,47 Lt (94710 Lt – 42 951,53 Lt = 51 758,47 Lt), o pagal REPO sutartį Nr. 20080721/R01 – 41 970,20 Lt (87 299,68 – 45 329,48 Lt). Visas atsakovo įsiskolinimas (įskaitant palūkanas ir delspinigius) pagal REPO sutartis Nr. 20080714/R01 ir 20080721/R01 yra lygus 123 881,17 Lt (67 635,68 Lt + 56 245,49 Lt = 123 881,17Lt). Ieškovas taip pat akcentavo, jog ieškovui pateikus ieškinį 2009-01-30, buvo nutraukta ieškinio senaties eiga delspinigiams, skaičiuojamiems už laikotarpį iki 2009-01-27. Pagal abi REPO sutartis delspinigių už laikotarpį iki 2009-01-27 bendra suma yra 9 462,24 Lt. Pateikus patikslintą ieškinį, taip pat nutraukiama ieškinio senaties eiga delspinigiams už laikotarpį nuo 2009-03-03 iki 2009-09-03, kurių bendra suma pagal abi REPO sutartis atitinkamai yra 16 516,51 Lt. Delspinigių už laikotarpį nuo 2009-01-28 iki 2009-03-02 ieškovas nereikalauja.

Pagal REPO sutartį Nr. 20080902/R01 atsakovas turėjo atpirkti 15 000 vnt. AB „Invalda“ akcijų, už jas sumokėdamas ieškovui 164 850 Lt (neįskaitant priskaičiuotų palūkanų bei delspinigių). Kaip matyti iš Finansų maklerio departamento direktoriaus pavaduotojo 2009-08-27 tarnybinio pranešimo dėl akcijų pardavimo Nr. C3-0058/09 bei 2009-08-27 išrašo iš vertybinių popierių sąskaitos (išrašo iš sąskaitos nuorašas pridedamas), ieškovas visas 15 000 vnt. AB „Invalda“ akcijas, turėtas pagal REPO sutartį Nr. 20080902/R01, NASDAQ OMX Vilnius vertybinių popierių biržoje pardavė 2008-12-16 – 2008-12-19 už 22 506,33 Lt (taigi vienos AB „Invalda“ akcijos vidutinė pardavimo kaina buvo kiek didesnė nei 1,50 Lt). Todėl skirtumas, kurį pagal Susitarimo 6.5 punktą privalo padengti atsakovas pagal REPO sutartį Nr. 20080902/R01, yra (neįskaitant priskaičiuotų palūkanų bei delspinigių) 142 343,67 Lt (164 850 Lt – 22 506,33 Lt = 142 343,67 Lt). Visas atsakovo įsiskolinimas (įskaitant palūkanas ir delspinigius) pagal šią REPO sutartį yra lygus 163 637,64 Lt (pagrindinė skola (142 343,67 Lt) + palūkanos (3 942,85 Lt) + delspinigiai nuo pagrindinės skolos (16 886,20 Lt) + delspinigiai nuo palūkanų (464,92 Lt)). Ieškovui pateikus 2009-01-30 ieškinį, buvo nutraukta ieškinio senaties eiga delspinigiams, skaičiuojamiems už laikotarpį iki 2009-01-27. Pagal REPO sutartį Nr. 20080902/R01 delspinigių už laikotarpį iki 2009-01-27 bendra suma lygi 3 820,22 Lt (3 719,75 Lt + 100,47 Lt = 3 820,22 Lt). Pateikus šį patikslintą ieškinį, nutraukta ieškinio senaties eiga delspinigiams už laikotarpį nuo 2009-03-03 iki 2009-09-03, kurių bendra suma yra 13 530,90 Lt (bendra delspinigių suma (17 351,12 Lt) – delspinigių suma už laikotarpį iki 2009-01-27 (3 820,22 Lt) – 13 530,90 Lt). Delspinigių už laikotarpį nuo 2009-01-28 iki 2009-03-02 ieškovas nereikalauja. Kadangi atsakovo santykiai su ieškovu buvo kaip verslininko, ieškovas, remdamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatomis, prašė priteisti iš atsakovo ieškovui 6 procentų dydžio metines procesinės palūkanas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2011 m. kovo 17 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: iš atsakovo V. B. priteisė ieškovui AB bankui „Snoras“ 287518,81 Lt skolą, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą – 123 881,17 Lt nuo patikslinto ieškinio priėmimo teisme dienos – 2009 m. rugsėjo 17 d. ir už priteistą sumą – 163 637,64 Lt nuo civilinės bylos iškėlimo teisme – 2009 m. vasario 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 6 750 Lt žyminio mokesčio bei 5 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti; iš atsakovo priteisė 41 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl susitarimo 6.3, 6.5 ir 3.3 punktų aiškinimo, t. y., termino nustatymo, kada bankas turi teisę parduoti kliento jam perleistas akcijas, kai klientas jų neatperka, suėjus atpirkimo terminui, akcijų pardavimo Vertybinių popierių biržoje termino nustatymo akcijos savaitės kainos vidurkiui nukritus žemiau REPO sutartyje nustatytos kritinės vienos akcijos kainos, nepapildžius garantinio fondo pinigine suma, ar banko atliktas akcijų perėmimas 2008-12-31 nuosavybėn yra akcijų pirkimo–pardavimo sandoris bei nuostolių dydžio nustatymo, neatpirkus akcijų. Teismas nustatė, kad atsakovas nevykdė susitarimu bei REPO sutartimis prisiimtų įsipareigojimų, nes suėjus 22 609 vnt. AS „Latvijas Krajbanka“ akcijų atpirkimo terminui, atsakovas nesumokėjo priskaičiuotų palūkanų bei nemokėjo delspinigių. Kadangi atsakovas neatpirko AS „Latvijas Krajbanka“ akcijų REPO sutartyse numatytais terminais, ieškovas 2008-11-05 raštu Nr. C-05-14203/08 pranešė atsakovui, kad nuo 2008-12-06 nutrauks šias REPO sutartis, jeigu atsakovas iki 2008-12-05 neatpirktų šiomis REPO sutartimis parduotų akcijų bei nesumokėtų atsakovui tenkančių mokėti palūkanų. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad ieškovas turėjo teisę parduoti AS „Latvijas Krajbanka“ akcijas ir nenutraukęs REPO sutarčių, nes susitarimo 6.5 punktas, nukreipdamas į susitarimo 3.3 punktą, nurodo tik į akcijų pardavimo tvarką, t. y. kad nutraukus REPO sutartis, akcijos turi būti parduodamos Vertybinių popierių biržoje. Taip pat teismo teigimu, atsakovo atstovas neteisingai aiškina, jog ieškovas turėjo nurodyti trumpesnius REPO sutarčių nutraukimo terminus, o ne 30 dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos. Šalys susitarime nebuvo numačiusios įspėjimo termino sutarčiai nutraukti, o susitarimo 6.7 punkte susitarė, kad susitarimo 6.3, 6.4, 6.5, 6.6 punktuose nurodyti REPO sutarties reikalavimų pažeidimai, jiems įvykus, bus laikomi esminiais REPO sutarties pažeidimais, todėl ieškovas, remdamasis CK 6.218 straipsnio 1 dalimi, nustatė atsakovui 30 dienų įspėjimo apie sutarties nutraukimą terminą, atsakovui neatpirkus akcijų. Teismas sprendė, kad atsakovas taip pat neįrodė teiginio, jog ieškovas nepagrįstai delsė parduoti AS „Latvijas Krajbanka“ akcijas, kadangi pats atsakovas prašė palaukti ir nerealizuoti akcijų, žadėjo gauti bankų finansavimą ir kredito lėšomis atpirkti AS „Latvijas Krajbanka“ akcijas (b. l. 84-87). Atsižvelgdamas į susiklosčiusią situaciją rinkoje, AS „Latvijas Krajbanka“ akcijų likvidumą (atpirkimo dieną akcijų vieneto kaina buvo daugiau nei 50 proc. mažesnė už kainą, buvusią REPO sutarčių sudarymo metu, o tokio didelio akcijų kiekio realizavimas rinkoje reikštų jų pardavimą dar žemesnėmis kainomis nei tuo metu rinkoje buvusi kaina), taip pat į atsakovo norą išlaikyti akcijas savo nuosavybėje, teismas pripažino, kad negalima laikyti, jog ieškovas elgėsi neprotingai ir nepagrįstai delsė nutraukti REPO sutartis dėl AS „Latvijas Krajbanka“ akcijų. Vertybinių popierių komisija 2010-04-28 rašte dėl AB banko „Snoras“ veiksmų įvertinimo, konstatavo, kad NASDAQ OMX Riga duomenimis, AS „Latvijas Krajbanka“ akcijų apyvarta 2008 m. lapkričio mėn. sudarė 21 335 vnt., o 2008 m. gruodžio mėn.– tik 6 755 vnt., todėl teismas banko paaiškinimą, kad 22 609 vnt. AS „Latvijas Krajbanka“ akcijų pardavimas NASDAQ OMX Riga biržoje būtų trukęs ilgai, turėjęs lemiamos įtakos kainai ir iškreipęs normalų rinkos funkcionavimą laikė priimtinu (2 t. b. l. 31-34). Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad ieškovas AS „Latvijas Krajbanka“ akcijas savo nuosavybėn faktiškai perėmė 2008-12-31, todėl šią dieną ieškovas turėjo sumažinti atsakovo įsiskolinimus bankui, akcijų sandorio vertė turėjo būti apskaičiuota ne mažesne nei tos dienos akcijų rinkos kaina Vertybinių popierių biržoje (t. y. 3,98 Lt už 1 akciją, b. l. 94, 98). Teismo teigimu, atlikus skolos apskaičiavimą pagal susitarime nurodytą formulę, atsakovas bankui liktų skolingas pagal 2 REPO sutartis už perimtas savo nuosavybėn AS „Latvijas Krajbanka“ akcijas 103 809,27 Lt. Tačiau atsakovui atsiliepime į pradinį ieškinį nurodžius bei 2009-04-28 posėdžio metu pareiškus, jog ieškovas į bylą nepateikė akcijų pardavimo Vertybinių popierių biržoje įrodymų, 2009-08-19 ieškovas AS „Latvijas Krajbanka“ akcijas iš nuosavų vertybinių popierių sąskaitos (duomenys neskelbtini) perkėlė į banko pradelstų REPO sandorių sąskaitą (duomenys neskelbtini), t. y. į tą pačią sąskaitą, kurioje buvo atsidūrę atsakovo bankui REPO sutartimis perduoti 22 609 vnt. AS „Latvijas Krajbanka“ akcijų po to, kai atsakovas neatpirko šių akcijų per sutartyse numatytus terminus ir 2009-08-24 akcijų nemokestiniu pervedimu (be atsakovo sutikimo įsigyti nuosavybėn 22609 vnt. akcijų) pervedė akcijas į jo vardu 2009-08-19 atidarytą asmeninę finansinių priemonių sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) bei jo vardu pateikė pavedimus parduoti AS „Latvijas Krajbanka“ akcijas NASDAQ 0MX Riga biržoje. Ieškovas 2009-08-19–2009-08-20 dienomis 22 609 vnt. AS „Latvijas Krajbanka“ akcijų NASDAQ OMX Riga vertybinių popierių biržoje pardavė už 88 281,01 Lt ir 2009-08-24–2009-08-25 dienomis atsakovo asmeninėje sąskaitoje apskaitė 22 609 vnt. minėtų akcijų pardavimą. Nustačius, kad nuo 2008-12-31 visų atsakovui priklausiusių 22 609 vnt. AS „Latvijas Krajbanka“ akcijų savininkas yra ieškovas ir akcijų sandorio vertė turėjo būti apskaičiuota ne mažesne nei tos dienos akcijų rinkos kaina Vertybinių popierių biržoje, teismo nuomone, ieškovo 2009-08-24 pareiškimas Nr. C-09-10768/09 Latvijos Finansų ir kredito rinkų priežiūros institucijai apie akcijų netekimą, kuriame nurodyta, kad 2009-08-19 atliko sandorį už reguliuojamos rinkos ribų (už biržinį sandorį), kurio vertė 182 009,68 Lt, nepatvirtina fakto, kad ieškovas iš atsakovo 2008-12-31 savo nuosavybėn perėmė akcijas už 182 009,68 Lt, juolab, kad ieškovas į 2009-08-19 atsakovo vardu atidarytą sąskaitą 2009-08-24 akcijų nemokestiniu pavedimu kreditavo atsakovo asmeninę finansinių priemonių sąskaitą. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas, parduodamas AS „Latvijas Krajbanka“ akcijas NASDAQ OMX Riga vertybinių popierių biržoje, pažeidė susitarimo 7.1 p., kuriuo šalys numatė, kad pardavimo ir atpirkimo sandoriai pagal šį susitarimą vykdomi REPO sutartyje nustatytoje sandorio sudarymo vietoje. Vertybinių popierių komisija 2010-04-21 rašte Nr. 06-398-11.15-04 (b. l. 31-34) konstatavo faktą, kad bankas vėliau nei 2008-07-21 asmeninėje atsakovo finansinių priemonių sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) atliko įrašus, neturėdamas tam teisėto pagrindo, t. y. finansines priemones bankas galėjo realizuoti ne iš atsakovo, o iš banko pradelstų REPO sandorių sąskaitos, todėl ieškovas, atlikdamas įrašus atsakovo asmeninėje finansinių priemonių sąskaitoje po 2008-07-21, pažeidė finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitos taisyklėse nustatytą nematerialių finansinių priemonių pervedimo tarp finansinių priemonių sąskaitų Tvarką (Taisyklių 13.2.3 p.) ir tuo pačiu FPRĮ 64 str. 1 d. nuostatas. Teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes, ieškovo ir atsakovo pasirašyto susitarimo 6.5 bei 3.3 punktų nuostatas, kuriose numatyta, jog atsakovui atpirkimo dieną neatpirkus iš ieškovo visų REPO sutartyje nurodytų akcijų ir ieškovui nutraukus REPO sutartį, atsakovui tenka prievolė sumokėti skirtumą tarp REPO sutartyje nurodytos atpirkimo sumos ir sumos, gautos po priverstinio visų akcijų pardavimo Vertybinių popierių biržoje, spendžia, kad ieškovas įgijo teisę reikalauti nuostolių atlyginimo iš atsakovo tik pardavęs akcijas vertybinių popierių biržoje. Dėl to teismas sutiko su ieškovo pateiktu skolos apskaičiavimu.

Dėl įsiskolinimo pagal REPO sutartis dėl AS „Latvijas Krajbanka“ akcijų pagal REPO sutartis Nr. 20080714/R01 ir Nr. 20080721/R01 teismas nurodė, kad AS „Latvijas Krajbanka“ 22 609 vnt. akcijų atsakovas turėjo atpirkti už 182 009,68 Lt. Ieškovas visus 22 609 vnt. AS „Latvijas Krajbanka“ akcijų NASDAQ OMX Riga vertybinių popierių biržoje pardavė 2009-08-19–2009-08-20 iš viso už 88 281,01 Lt, o skirtumas, kurį pagal susitarimo 6.5 punktą privalo padengti atsakovas, be priskaičiuotų palūkanų bei delspinigių sudaro 93 728,67 Lt. Bendras atsakovo įsiskolinimas su palūkanomis ir delspinigiais pagal šias dvi REPO sutartis yra 123 881,17 Lt. Teismo teigimu, šias aplinkybes patvirtina Finansų maklerio departamento direktoriaus pavaduotojo 2009-08-27 tarnybinis pranešimas dėl akcijų pardavimo Nr. C3-0058/09, 2009-08-26 išrašas iš V. B. sąskaitos už 2009-01-01–2009-08-26 laikotarpį bei kartu su ieškovo 2010-03-05 prašymu dėl įrodymų prijungimo pateikti įrodymai.

Dėl AB „Invalda“ akcijų teismas nurodė, kad kadangi atsakovas nevykdė savo pareigos mokėti garantinę įmoką, ieškovas, remdamasis susitarimo 3.3 punktu, įgijo teisę pasirinkti vieną iš dviejų galimų alternatyvų: arba priverstine tvarka uždaryti REPO sandorį, arba, veikdamas savo rizika, leisti atsakovo įsiskolinimui toliau didėti, tikėdamasis, jog UAB „Invalda“ akcijų rinkos vertė artimiausiu metu „atsistatys“ ir vėl atitiks minimalius garantijos koeficiento reikalavimus. Kaip patvirtina byloje esantis susirašinėjimas tarp ieškovo ir atsakovo, atsakovas įspėjo, kad iki 2008-10-14 numatytos atpirkimo datos nespės gauti finansavimo, prašė ieškovo laukti bei žadėjo papildyti garantinį fondą. Teismas taip pat nesutiko su atsakovo apskaičiuota žala, pardavus AB „Invalda“ akcijas, nes teismo teigimu, remiantis ginčo šalių sudaryto susitarimo 2.3 ir 3.3 punktais, 2008-09-29 (kai akcijos savaitės kainos vidurkis nukrito žemiau kritinės ribos) ieškovas net neturėjo teisės parduoti atsakovo jam perduotų AB „Invalda” akcijų, kadangi dar nebuvo praėjusios 5 darbo dienos nuo minėto įvykio. Teismas nurodė, kad pagal REPO sutartį Nr. 20080902/R01 atsakovas turėjo atpirkti 15 000 vnt. AB „Invalda“ akcijų už jas sumokėdamas ieškovui 164 850 Lt. Ieškovas visas 15 000 vnt. AB „Invalda“ akcijų, turėtų pagal REPO sutartį Nr. 20080902/R01, NASDAQ OMX Vilnius vertybinių popierių biržoje pardavė 2008-12-16–2008-12-19 už 22 506,33 Lt, todėl teismas sutiko su ieškovo argumentu, jog skirtumas, kurį privalo padengti atsakovas pagal šią REPO sutartį, be palūkanų bei delspinigių sudaro 142 343,67 Lt, o bendras atsakovo įsiskolinimas su palūkanomis ir delspinigiais pagal šią REPO sutartį sudaro 163 637,64 Lt. Teismo teigimu, šias aplinkybes patvirtina Finansų maklerio departamento direktoriaus pavaduotojo 2009-08-27 tarnybinis pranešimas dėl akcijų pardavimo Nr. C3-0058/09, 2009-08-27 išrašas iš AB banko „Snoras” sąskaitos už 2008-12-19–2008-12-22 laikotarpį, bei kartu su ieškovo 2010-03-05 prašymu dėl įrodymų prijungimo į bylą pateikti įrodymai.

Dėl procesinių palūkanų teismas nurodė, kad atsakovas su ieškovu sudarė minėtas REPO sutartis ir susitarimą kaip fizinis asmuo, todėl atsakovo nurodyta aplinkybė, jog atsakovas buvo UAB „VP Invest“, kuri vertėsi prekyba vertybiniais popieriais, direktoriumi ir akcininku ir jam operacijos vertybiniais popieriais buvo įprasta veikla, teismo nuomone, nepatvirtina fakto, kad atsakovo santykiai su ieškovu šiuo atveju buvo kaip verslininko. Dėl to, remiantis CK 6.37, 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas konstatavo, kad iš atsakovo priteistinos 5 procentų metinės palūkanos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas V. B. apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti ieškovo AB banko ,,Snoras“ naudai iš atsakovo V. B. 3 116,19 Lt skolos, priteisti iš ieškovo atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas netinkamai įvertino tarp šalių susidariusią situaciją. Byloje nėra ginčo, kad pagal REPO sutartį Nr. 20080714/R01 atsakovas 2008-10-14 turėjo iš ieškovo atpirkti 11 000 vienetų paprastųjų vardinių AS ,,Latvijas Krajbanka“ akcijų, o pagal REPO sutartį Nr. 20080721/R01 – 2008-10-21 atpirkti 11 609 paprastųjų vardinių AS ,,Latvijas Krajbanka“ akcijų, tačiau to nepadarė. Tačiau šiame ginče svarbu, ar ieškovas tinkamai veikė po to, kai sužinojo, kad atsakovas REPO sutarčių neįvykdė. Atsakovui neatpirkus AS ,,Latvijas Krajbanka“ akcijų, ieškovas 2008-11-05 raštu pranešė atsakovui, kad nuo 2008-12-06 nutrauks REPO sutartis. Ieškovas neveikė kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, nes pranešimą atsakovui pateikė tik po tam tikro laiko tarpo. Ieškovas turėjo jau kitą dieną po kiekvieno iš REPO sutarčių neįvykdymo (2008-10-15 ir 2008-10-22 atitinkamai) kreiptis į atsakovą su pranešimu apie sutarčių nutraukimą. Niekuo nepagrįstas delsimas lėmė tai, kad per tą laiką sumažėjus AS ,,Latvijas Krajbanka“ akcijų kainai biržoje, susidarė didelis skirtumas tarp minėtų akcijų kainos atpirkimo dieną ir faktinę susitarimo nutraukimo dieną. Ieškovas pažeidė CK 6.200 straipsnio 3 dalį, kuri numato, kad sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. Kadangi susitarime įsakmiai nurodyta, jog ieškovas pats pasirenka REPO sutarties nutraukimo dieną, tai reiškia, kad ieškovas galėjo REPO sutartis nutraukti ir nelaukiant 30 dienų termino. Tokia išvada darytina ir CK 6.193 straipsnio 4 dalies kontekste, nes ši teisės norma numato, jog sutarties sąlygos aiškinamos sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir visais atvejais jos aiškinamos vartotojų naudai. Kadangi atsakovas kvalifikuotinas kaip vartotojas, jam taikytina ir vadotojų teisių apsauga. Abiejų REPO sutarčių atveju ieškovas turėjo teisę priverstinai parduoti akcijas ir nenutraukęs REPO sutarčių.

2. Teismas netinkamai įvertino ieškovo veiksmus atliekant operacijas su AS ,,Latvijas Krajbanka“ akcijomis, atidarant vertybinių popierių sąskaitas atsakovui. Kaip konstatavo Vertybinių popierių komisija 2010-04-21 rašte ištyrusi AB banko ,,Snoras“ veiksmus, po 2008-07-21 visi ieškovo veiksmai atliekant įrašus atsakovo asmeninėje finansinių priemonių sąskaitoje pažeidė Finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitos taisykles. Esant tokiam priežiūros institucijos išaiškinimui, teismas sprendime nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas įgijo teisę reikalauti nuostolių atlyginimo tik pardavęs akcijas vertybinių popierių biržoje. Tokia išvada prieštarauja faktinėms byloje nustatytoms aplinkybėms, kad visi ieškovo veiksmai po 2008-07-21 įvertinti kaip pažeidžiantys atsakovo interesus. Byloje yra ieškovo raštas Latvijos finansų kapitalo ir rinkos komisijai, kuriame nurodyta, kad atsakovas parduoda AS ,,Latvijas Krajbanka“ 22 609 vnt. akcijų už 182 009,68 Lt, t. y. tokią sumą, kurią turėjo sumokėti atsakovas ieškovui išpirkdamas minėtas akcijas REPO sutartyse nustatytomis sąlygomis. Taigi, byloje liko nepaneigta aplinkybė, kad ieškovas pardavė visas ginčo akcijas už sumą, kurią turėjo gauti iš atsakovo, todėl galima daryti išvadą, kad jis nuostolių nepatyrė.

3. Kai 2008-09-29 AB ,,Invalda“ akcijų kaina nukrito žemiau nustatyto vidurkio, ieškovas privalėjo nedelsiant į tai reaguoti ir pareikalauti iš atsakovo papildyti garantinį fondą. Teismas nurodė, kad remiantis susitarimo 2.3 punktu ieškovas negalėjo nedelsiant parduoti ginčo akcijų, nes turėjo laukti penkias darbo dienas. Tačiau net ir taikant šią taisyklę, ieškovo veiksmai yra nepateisinami, nes penkios darbo dienos nuo 2008-09-29 yra 2008-10-06, kai tuo tarpu ieškovas akcijas pardavė 2008-12-06 – 2008-12-19, t. y. daugiau kaip po dviejų mėnesių. Byloje esantys duomenys leidžia nustatyti kokia buvo AB ,,Invalda“ akcijų kaina biržoje spalio mėnesį. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad vien 2008-10-07 biržoje buvo parduoti 55 899 vien. AB ,,Invalda“ akcijų už vidutinę 5,6 Lt kainą už vienetą. Vertinant šiuos duomenis, matyti, kad netgi pardavus ginčo akcijas tik po 5,6 Lt už akciją, būtų gauta 84 000 Lt. Tuo tarpu ieškovas ginčo akcijas pardavęs už 22 506,33 Lt veikė itin neapdairiai ir savo veiksmais sukėlė žalą, kurią nepagrįstai siekia prisiteisti iš atsakovo.

Atsiliepimas

Ieškovas AB bankas ,,Snoras“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat visais atvejais ex officio patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

Byloje keliamas ginčas, ar pagal akcijų atpirkimo sutartis (REPO sutartis) atsakovas turi pareigą atlyginti iš akcijų vertės skirtumo kildinamus banko nuostolius.

Dėl prievolės, kildinamos iš AB ,,Latvijas Krajbanka“ akcijų atpirkimo

Byloje nustatyta, kad 2006 m. lapkričio 6 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudarytas akcijų tiesioginių atpirkimo sandorių sudarymo bendrų sąlygų susitarimas Nr. 1 (t. 1, b. l. 11). Šio susitarimo 1.1 p. numatyta, kad susitarimas reglamentuoja Banko ir Kliento santykius, atsirandančius parduodant bei atperkant akcijas bei vykdant kitus su tuo susijusius veiksmus.

Minėto susitarimo pagrindu šalys sudarė Akcijų tiesioginio atpirkimo sutartis (REPO sutartis)– 2008 m. liepos 14 d. sutartis Nr. 20080714/R01 dėl 11 000 vnt. AS ,,Latvijas Krajbanka“ akcijų už bendrą 94 710 Lt sumą ir 2008 m. liepos 21 d. sutartis Nr. 20080721/R01 dėl 11 609 vnt. AS ,,Latvijas Krajbanka“ akcijų už bendrą 87 299,68 Lt sumą (t. 1, b. l. 14, 15).

Sutarčių sudarymo metu galiojusio Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis atpirkimo sandorį apibrėžė, kaip susitarimą, kuriuo viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja parduoti finansines priemones ar pinigus kitai šaliai (pirkėjui), o ši sumoka pirkimo kainą ir kartu susitaria, kad pardavėjas įsipareigoja atpirkti iš pirkėjo tapačias ar lygiavertes finansines priemones ar tokią pat pinigų sumą už atpirkimo kainą nustatytu laiku ateityje.

Kas yra finansinės priemonės, numatyta įstatymo to paties straipsnio 7 dalyje – tai akcinių bendrovių akcijos ir kiti tokioms akcijoms prilyginami vertybiniai popieriai, skolos vertybiniai popieriai, kuriais galima prekiauti vertybinių popierių rinkose, taip pat kiti vertybiniai popieriai.

Byloje nėra ginčo, kad suėjus sutartyse numatytam akcijų atpirkimo terminui, atsakovas akcijų neatpirko, tai yra savo prievolės pagal sutartį neįvykdė.

CK 6.217 straipsnyje numatytais pagrindais, kai šalis nevykdo ar netinkamai vykdo sutartinius įsipareigojimus, kita šalis sutartį gali nutraukti. Vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais (CK 6.217 str. 5 d.).

Susitarimo 6.3 punkte buvo numatyta, kad ieškovas turi teisę sutartį vienašališkai nutraukti, jeigu atsakovas atpirkimo dieną neatperka visų akcijų. Kaip minėta, atpirkimo dieną atsakovas šios pareigos neįvykdė, todėl bankas turėjo teisę sutartis nutraukti. Apie sutarčių nutraukimą ieškovas pranešė atsakovui raštu 2008 m. lapkričio 5 d. (t. 1, b. l. 19). Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, jog bankas per ilgai delsė nutraukti sutartis, nes neva pranešti apie sutarčių nutraukimą privalėjo tuoj pat po to, kai buvo neatpirktos akcijos, tai yra atitinkamai 2008 m. spalio 15 d. ir 2008 m. spalio 22 d. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas pats prašė pratęsti atpirkimo terminus, žadėjo sukaupti lėšų ir atpirkti akcijas, ką patvirtina jo byloje esantis elektroninis susirašinėjimas su banku (t. 1, b. l. 83-87). Todėl apeliantas nepagrįstai nurodo, jog bankas buvo neapdairus ir nerūpestingas jo atžvilgiu, laukdamas akcijų nuvertėjimo ir taip didindamas atsakovo įsiskolinimą. Priešingai, ieškovas, kaip nurodė ir jo atstovas teismo posėdyje, siekė parduoti akcijas kuo didesne verte, laukdamas jos pakilimo vertybinių popierių biržoje, todėl netgi padavus ieškinį teismui, akcijos biržoje dar nebuvo parduotos. Atsakovas, sudarydamas REPO sandorį, turėdamas patirtį finansinėse veiklose, pats turėjo būti apdairus ir rūpestingas, įvertinti galimą akcijų kainų kritimą rinkoje, todėl tokį sandorį sudarantis asmuo turi neabejotinai prisiimti ir galimų padarinių riziką. Apelianto nurodoma teisės norma – CK 6.200 straipsnio 3 dalis, įpareigojanti šalis vykdyti sutartis kuo ekonomiškiau, galioja ne tik ieškovui, bet ir atsakovui. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kaip jis pats siekė įgyvendinti įstatymo nuostatą kuo ekonomiškiau vykdyti sutartį ir kokių ėmėsi veiksmų ar galimų derybų su banku.

Taip pat teisėjų kolegija laiko pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovas, nesant sutartyje įtvirtintos nuostatos dėl įspėjimo apie būsimą sutarties nutraukimą termino, teisingai vadovavosi Civilinio kodekso 6.218 straipsnio 1 dalies nurodymu įspėti šalį apie vienašališką sutarties nutraukimą prieš 30 dienų.

Dėl ieškovo veiksmų atliekant operacijas su AB ,,Latvijas Krajbanka“ akcijomis

Byloje nustatyta, kad ieškovas, padavęs ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, nebuvo realizavęs vertybinių popierių biržoje šių akcijų, jas pardavė vėliau – 2009 m. rugpjūčio 19 d. už 88 281,01 Lt (t. 1, b. l. 80) ir skirtumą tarp atpirkimo vertės ir pardavimo kainos prašė priteisti iš atsakovo (93728,67 Lt), o skola su palūkanomis ir delspinigiais – 123 881,17 Lt.

Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, tiek ieškovas, tiek pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino akcijų priverstinio pardavimo aplinkybes, todėl netiksliai apskaičiavo nuostolių sumą. Byloje nustatyta, kad bankas, manydamas, kad biržoje akcijas parduoti bus nuostolinga, 2008 m. gruodžio 31 d. nusprendė visas 22 609 vnt. akcijų perimti savo nuosavybėn, tai jis įvykdė visas akcijas perkeldamas į savo sąskaitą (t. 1, b. l. 170). Įvykužius šį veiksmą, REPO sutarčių sąlyga dėl priverstinio akcijų pardavimo jų neatpirkus akcijų turėtojui (atsakovui), buvo įvykdyta, tolimesni banko veiksmai – akcijų grąžinimas į atsakovo sąskaitą be jo žinios ir sutikimo ir vėlesnis jų pardavimas vertybinių popierių biržoje, buvo REPO sutarties su atsakovu vykdymui nereikšmingi. Bankas nuostolius pagal REPO sutartis galėjo skaičiuoti tik pagal akcijų vertę, kai akcijos buvo perimtos banko nuosavybėn, kitaip tariant, priverstinai jas nupirkus pačiam bankui. Šias aplinkybes patvirtino byloje dalyvavusios valstybės institucijos – Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento atstovės D. K. ir J. S., taip pat iš esmės pripažino ir ieškovo atstovas. Taip pat apie tai buvo pažymėta ir byloje esančiame Vertybinių popierių komisijos 2010 m. balandžio 21 d. rašte (t. 2, b. l. 31-33).

Todėl iš esmės sutinkant su ieškinio dalimi dėl nuostolių pardavus AS ,,Latvijas Krajbanka“ 22 609 vnt. akcijų, jų neatpirkus sutartyse numatytu terminu atsakovui, keistinas nuostolių dydis, įvertinus, kad byloje turimais duomenimis vienos akcijos kaina akcijų perėmimo banko nuosavybėn metu (2008-12-31) buvo 3,95 Lt. Todėl skirtumas, kurį pagal Susitarimo 6.5 p. privalo padengti atsakovas pagal REPO sutartis Nr. 20080714/R01 ir 20080721/R01 yra lygus (neįskaitant priskaičiuotų palūkanų bei delspinigių) 92 704,13 Lt (182 009,68 – (3,95 x 22 609)). Palūkanos ir delspinigiai iki patikslinto ieškinio teisme pateikimo (2009-09-03) sudaro 21 325,96 Lt (ieškovo pateikta lentelė). Taigi, atsakovo įsiskolinimas ieškovui pagal REPO sutartis Nr. 20080714/R01 ir 20080721/R01 surado 114 030,09 Lt (92 704,13 + 21 325,96).

Apelianto nurodomas 2009 m. rugpjūčio 24 d. banko raštas Finansų ir kapitalo rinkos komisijai (t. 1, b. l. 153, 154), nevertintinas kaip įvykdytas akcijų perleidimo sandoris ir teisinės reikšmės nuostolių dydžiui nustatyti neturi, nes, kaip paaiškino Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir priežiūros departamento atstovė J. S., tai yra tik banko vidaus dokumentas, reikalingas akcijų apskaitai vykdyti.

Dėl AB ,,Invalda“ akcijų atpirkimo

Byloje nustatyta, kad 2008 m. rugsėjo 2 d. šalys sudarė akcijų tiesioginio atpirkimo sandorį, kuriuo atsakovas perleido ieškovui 15000 vnt. AB ,,Invalda“ akcijų už 164 850 Lt ir įsipareigojo 2009 m. sausio 2 d. šias akcijas už minėtą suma atpirkti (t. 1, b. l. 16).

Ieškovas, nelaukdamas akcijų atpirkimo termino dienos, 2008 m. gruodžio 16-19 dienomis priverstinai pardavė AB ,,Invalda“ akcijas už 22 506,33 Lt (t. 1, b. l. 80), prašydamas iš atsakovo priteisti skirtumą tarp atpirkimo kainos ir pardavimo kainos. Atsakovas neginčija aplinkybės, kad akcijos ieškovo buvo parduotos nesulaukus sutartyje numatyto termino.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo šią aplinkybę ir konstatavo, kad tokia teise bankas pasinaudojo, remdamasis šalių sutartyje įtvirtinta nuostata, kad priverstinai parduoti akcijas bankas turi teisę, atsakovui laiku nepapildžius garantinio fondo, kai akcijos vertė nukrenta iki kritinės ribos. Kadangi, kaip minėta, dėl to ginčo byloje nėra, todėl teisėjų kolegija šių aplinkybių išsamiau neanalizuoja.

Apeliantas ginčija aplinkybes, kuriomis buvo parduotos akcijos, nurodydamas, jog bankas nepagrįstai ilgai delsė, taip dar labiau mažindamas akcijų vertę ir didindamas nuostolius.

Pirmosios instancijos teismas, aiškindamas sutartį, nurodė, kad remiantis susitarimo 2.3 punktu, ieškovas po to, kai nebuvo papildytas garantinis fondas, turėjo laukti penkias darbo dienas ir tik po to spręsti, kokių veiksmų toliau imtis. Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad suėjus penkių darbo dienų terminui, ieškovas nedelsiant privalėjo realizuoti akcijas.

Visų pirma, nei sutartyje, nei įstatyme nėra įtvirtinta banko pareiga nedelsiant parduoti akcijas.

Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovas pats prašė palaukti, turėjo norą išlaikyti savo nuosavybėje akcijas, žadėjo papildyti garantinį fondą, tai patvirtina jo susirašinėjimas su ieškovu elektroniniu būdu. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo taikyti apelianto nurodomą CK 6.259 str. 2 dalį ir konstatuoti, jog kreditorius (bankas) tyčia ar dėl neatsargumo prisidėjo prie prievolės neįvykdymo ar dėl netinkamo jos įvykdymo padarytų nuostolių padidėjimo, ar kai nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakomybė už prievolės netinkamą vykdymą šiuo atveju tenka būtent atsakovui ir teisingai ieškinį tenkino (CK 6.256 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad apeliacinio skundo motyvais neturi pagrindo naikinti ar iš esmės keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).

Pakeistina teismo sprendimo dalis dėl nuostolių, kildinamų iš AS ,,Latvijas Krajbanka“ akcijų pardavimo, perskaičiuojant juos, kai vienos akcijos pardavimo kaina buvo 3,95 Lt, o ne 3,98 Lt, kaip skaičiavo pirmosios instancijos teismas, atitinkamai priskaičiavus palūkanas ir delspinigius, kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą ir pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai perskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 4 d.). Sumažinus tenkinamo ieškinio dalį ir priteisiant iš atsakovo ieškovui 277 667,73 Lt skolos, iš dalies pakeistinas ir pirmosios instancijos teismo iš atsakovo ieškovui priteistinas žyminis mokestis – priteisiant 6 553,35 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Iš bylos duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartimi buvo atidėtas atsakovui žyminio mokesčio mokėjimas už apeliacinį skundą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo (t. 2, b. l. 186). Iš dalies tenkinant atsakovo apeliacinį skundą iš atsakovo priteistina 6 392 Lt žyminio mokesčio valstybei. Byloje pateiktais duomenimis ieškovas apeliacinės instancijos teisme turėjo 4 265,25 Lt dydžio išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (t. 2, b. l. 198-202). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas rekomendacijas ir bylos sudėtingumą, į tai, kad ieškinys yra patenkintas iš dalies, nustato, kad būtinos ir pagrįstos ieškovo išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra mažintinos iki 1 500 Lt.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 17 d. sprendimą pakeisti.

Sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

,,Iš atsakovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovui AB bankas „Snoras“ į. k. 112025973, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), 277 667,73 Lt (du šimtus septyniasdešimt septynis tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt septynis litus, 73 ct) skolą, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą – 114 030,09 Lt nuo patikslinto ieškinio priėmimo teisme dienos – 2009 m. rugsėjo 7 d. ir už priteistą sumą – 163 637,64 Lt nuo civilinės bylos iškėlimo teisme – 2009 m. vasario 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 6 553,35 Lt (šešis tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt tris litus, 35 ct) žyminį mokestį bei 5000 Lt (penkis tūkstančius) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Iš atsakovo priteisti 41 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, kodas 73000, įmonės kodas 5660.“

Priteisti iš atsakovo V. B. ieškovui AB bankas „Snoras“ 1 500 Lt (tūkstantį penkis šimtus litų) advokato teisinės pagalbos išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. B. 6 392 Lt (šešis tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt du litus) žyminio mokesčio valstybei.

TeisėjaiAlė Bukavinienė Danutė Gasiūnienė Donatas Šernas