Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis,

sekretoriaujant Irenai Kalainytei,

teismo posėdyje išnagrinėjo A. K. skundą dėl Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro 2011 m. birželio 23 d. nutarimo ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 18 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiama Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi atmestas A. K. 2011 m. liepos 4 d. skundas, kuriuo buvo prašoma: panaikinti Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro 2011 m. birželio 23 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą; atlikti ikiteisminį tyrimą pagal A. K. 2011 m. gegužės 13 d. prašyme Lietuvos Respublikos Generaliniam Prokurorui išvardytus punktus, kompetentingai analizuojant prašymo ir priedų prie jo turinį, prijungiant šiame skunde pateiktus paaiškinimus, nuorodas, bei suteikti galimybę pateikti papildomus rašytinius dokumentus; išreikalavus iš (duomenys neskelbtini) prašymo aptariamo skundo 5 punkte minėtų asmenų ((duomenys neskelbtini) G. K., V. L., J. R.) atestacijų dokumentus ir objektyviai viską įvertinus, atlikti ikiteisminį tyrimą dėl lygių galimybių taikymo visiems pretendentams atestuotis (duomenys neskelbtini) pareigoms; pateiktą prašymą nagrinėti kontekstiniu principu, jo punktų neizoliuojant nuo visumos, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str., 54 str., 228 str., 229 str. ir 235 str. ir kitus šio kodekso straipsnius bei konstatuoti, kad (duomenys neskelbtini) administracijos tiesioginės tyčios veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 str. numatytos nusikalstamos veikos požymius ir pareikalauti besąlygiškai įvykdyti teismų sprendimus.

Šiaulių miesto apylinkės teismas ginčijama nutartimi nustatė, kad ginčijamas prokuroro nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį A. K. skunde nurodomais motyvais, nėra pagrindo.

A. K. skundžia šią teismo nutartį ir Šiaulių apygardos prokuratūros 2011 m. birželio 23 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, prašo juos panaikinti.

Nurodo, kad jo skundas pirmosios instancijos teisme išnagrinėtas neišsamiai ir paviršutiniškai, neatlikus kiekvieno skundo reikalavimo faktinio ir teisinio įvertinimo, apsiribojant atskirų frazių iš minėto prašymo aptarimu. A. K. nuomone, Šiaulių miesto apylinkės teismas nepagrįstai pripažino, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2003 m. spalio 17 d. sprendimas, kuriuo (duomenys neskelbtini) įpareigotas peratestuoti D. K. (duomenys neskelbtini) pareigoms ir to paties teismo sprendimas 2005 m. gruodžio 12 d., kuriuo (duomenys neskelbtini) įpareigotas peratestuoti A. K. už ne visą (duomenys neskelbtini) kadenciją, yra įvykdyti. Mano, kad skirtingai nei nurodoma Šiaulių miesto apylinkės teismo skundžiamojoje nutartyje šie įpareigojimai, reiškia ne atestavimo procedūros pakartojimą, o įpareigojimą leisti eiti pareigas (suteikti (duomenys neskelbtini) vardus), todėl nėra įvykdyti iki šiol. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atestaciją vykdžiusios komisijos veiksmai neteisėti tiek materialine, tiek ir procesine teisine prasme. Nurodo, kad jis (duomenys neskelbtini) pareigoms neatestuotas iš keršto, nes kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą dėl savo žmonos D. K. neatestavimo (duomenys neskelbtini) pareigoms, kur 2003 m. spalio 17 d. buvo priimtas jai palankus sprendimas. Akcentuoja, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas nėra kompetentingas pripažinti, kad teiginys minėtuose sprendimuose „peratestuoti <...> (duomenys neskelbtini) pareigoms“ reiškia teismo įpareigojimą atsakovui atlikti peratestavimo procedūrą su pareiškėjams teigiamu rezultatu. Mano, kad pirmosios instancijos teismas pasisakydamas, kad nė viena jo nurodyta nusikalstama veika nepriskiriama sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijai, kartu įžvelgia baudžiamuosius nusižengimus, nesusijusius su laisvės atėmimu, todėl privalėjo skunde nurodytas nusikalstamas veikas, įskaitant ir teismo sprendimų nevykdymą, įvertinti ir tinkamai kvalifikuoti. Pareiškėjas pažymi, kad skundžiamoje nutartyje išsakyti teiginiai, kad jis nėra pateikęs jokių duomenų apie (duomenys neskelbtini) administracijos ir teisės specialistų korupcinį bendradarbiavimą, todėl vados ir pagrindo atlikti tyrimą nėra, prieštarauja jo skunde išdėstytiems argumentams apie konkrečius faktus, kad (duomenys neskelbtini) A. V. ir K. K., kurie atmetė jo skundus, kartu yra ir (duomenys neskelbtini) darbuotojai, todėl priimdami spendimus buvo šališki ir neobjektyvūs. Pareiškėjas akcentavo, kad visi jo įvardyti pažeidimai, padaryti nagrinėjant jo skundą, yra pagrindas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 18 d. nutarčiai ir Šiaulių apygardos prokuratūros 2011 m. birželio 23 d. nutarimui atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį, prokuroro nutarimą, bei atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą bylos medžiagą, teismas konstatuoja, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartis, taip pat 2011 m. birželio 23 d. Šiaulių apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroro Andrej Mirnyj nutarimas yra teisėti bei pagrįsti, priimti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso normų reikalavimų. Tiek skundžiamame prokuroro nutarime, tiek skundžiamoje teismo nutartyje yra išdėstyti ikiteisminio tyrimo nepradėjimo argumentai, su kuriais visiškai sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 166 str. 1 d. 1 p. numatytos dvi ikiteisminio tyrimo pradėjimo vados – tai skundo, pareiškimo ar pranešimo apie nusikalstamą veiką gavimas ir prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. To paties kodekso 168 str. 1 d. numato dvi išimtis, kai prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik esant vienai iš dviejų įstatymo leidėjo numatytų alternatyvių sąlygų – kai skunde, pareiškime ar pranešime apie nusikalstamą veiką nurodyti faktai yra akivaizdžiai neteisingi arba yra aiškios Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra manoma, kad bus išaiškinta nusikalstama veika ir ją padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija. Kartu pažymėtina, kad proceso pradėjimas nesant tam pagrindo galėtų būti vertinamas kaip neleistinas žmogaus teisių varžymas. Todėl jei aiškiai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas..

A. K. 2011 m. gegužės 13 d. prašymu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Generalinį Prokurorą, kurio 3-5 punktuose suformulavo reikalavimus: pradėti ikiteisminį tyrimą pagal prieduose pateiktus dokumentus dėl (duomenys neskelbtini) V. L. ir buvusio (duomenys neskelbtini) V. L., (duomenys neskelbtini) B. M. bei buvusio šios (duomenys neskelbtini) J. A., (duomenys neskelbtini) A. G. piktnaudžiavimo tarnybinėmis pareigomis ir galimo grupinio nusikaltimo slėpimo, pasireiškiančio nenoriu pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) nevykdė teismo sprendimų; nenoru svarstyti ir pripažinti, jog R. P. atestacija (duomenys neskelbtini) pareigoms nepagrįsta, atsisakymu dalykiškai svarstyti jo prašymuose keliamas problemas, biurokratiniu atsirašinėjimu, atsakant į jo prašymuose keliamus klausimus ir sąmoningu laiko vilkinimu, visais būdais stengiantis pateisinti neteisėtus minėtos komisijos sprendimus. O taip pat ištirti (duomenys neskelbtini) R. P. atestacijos (duomenys neskelbtini) pareigoms procedūras ir teisėtumą, ištirti (duomenys neskelbtini) G. K., V. L., J. R. atestacijų (duomenys neskelbtini) pareigoms procedūras, ištirti neoficialią informaciją apie (duomenys neskelbtini) ir kai kurių teisės specialistų galimą korupcinį bendradarbiavimą, siekiant palankaus sprendimo (duomenys neskelbtini). Išnagrinėjęs šiuos prašymus Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras 2011 m. birželio 23 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p. nurodytu pagrindu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teismo nuomone, pareiškėjo skundo reikalavimai, susiję su (duomenys neskelbtini) V. L., buvusio (duomenys neskelbtini) V. L.,(duomenys neskelbtini) B. M., buvusio šios (duomenys neskelbtini) J. A., (duomenys neskelbtini) A. G. piktnaudžiavimo tarnybinėmis pareigomis ir galimo grupinio nusikaltimo slėpimo, atmestini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Pažymėtina, kad teismų praktikoje piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 str.) suprantamas kaip įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei bei turiniui ir dėl tokių nusikalstamų veikų sukeliama didelė žala valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, fiziniam ar juridiniam asmeniui. Atsakomybę už nusikaltimo ar nusikaltimą padariusio asmens slėpimą, numato Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 237 str. Pagal šio straipsnio dispoziciją atsakomybėn gali būti patrauktas tik tas asmuo, kuris iš anksto nepažadėjęs paslėpė, sunaikino ar sugadino kito asmens padaryto sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo pėdsakus, įrankius ar priemones, nusikalstamu būdu įgytus daiktus, kitus su slepiamu nusikaltimu susijusius dalykus, turinčius įrodomosios reikšmės, arba slėpė nusikaltimą padariusį asmenį. Skunde nurodyti veiksmai, t.y. nenoras pripažinti, kad universitetas nevykdė teismo sprendimų; nenoras svarstyti ir pripažinti, jog R. P. atestacija (duomenys neskelbtini) pareigoms nepagrįsta, atsisakymas svarstyti pareiškėjo prašymuose keliamas problemas, biurokratinis atsirašinėjimas, sąmoningas laiko vilkinimas, neduoda pagrindo jų vertinti kaip nusikalstamų. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su tam tikrais minėtų asmenų pasisakymais, sprendimais ir pan. neduoda pagrindo manyti, kad dėl to tokie šių asmenų veiksmai turėtų būti vertinami kaip nusikalstami (t.y. kaip turintys veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, požymių).

Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išsakyta pozicija, kad pareiškėjo teiginiai dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2003 m. spalio 17 d. ir 2005 m. gruodžio 12 d. sprendimų neteisėto nevykdymo, kas jo nuomone užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 str., yra nepagrįsti, nes minėti sprendimai yra įvykdyti 2004 m. vasario 11 d. ir 2006 m. kovo 1 d. atlikus tiek A. K., tiek D. K. peratestavimą. Pažymėtina, kad nusikalstama veika, numatyta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 str. yra teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymas, kuris suprantamas kaip susilaikymas nuo teismo sprendimu paskirtos pareigos įvykdymo, turint objektyvią galimybę ją įvykdyti. Šio baudžiamojo įstatymo normos saugoma vertybė – įsiteisėjusių teismo sprendimų privalomumas, kuris reiškia, kad teismo sprendime nustatytų nurodymų privalo paisyti visi fiziniai ir juridiniai asmenys. Pažymėtina, kad A. K. skunde minėtuose sprendimuose nurodyti įpareigojimai peratestuoti D. K. (duomenys neskelbtini) pareigoms ir A. K. peratestuoti už ne visą (duomenys neskelbtini) kadenciją, nepagrįstai pareiškėjo interpretuojami kaip įpareigojimai atlikti peratestavimo procedūrą su pareiškėjams teigiamu rezultatu. Pažymėtina, kad teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis, šiuo klausimu yra įsiteisėjęs Šiaulių apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 25 d sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-266-368-2007, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas dėl (duomenys neskelbtini) nutarimo, kuriuo A. K. nebuvo suteiktas (duomenys neskelbtini) vardas ir kuriuo jis prašė įpareigoti (duomenys neskelbtini) iš esmės išspręsti klausimą dėl (duomenys neskelbtini) jam suteikimo. Šiaulių apygardos teismas konstatavo, kad teismas nėra kompetentingas revizuoti (duomenys neskelbtini) narių nuomonę ir nustatęs, kad esminių pažeidimų, dėl kurių būtų apribota galimybė objektyviam ieškovo įvertinimui, siekiant įgyti (duomenys neskelbtini) vardą, nebuvo, A. K. apeliacinio skundo netenkino. Taigi pareiškėjas, skunde formuluodamas reikalavimą dėl savo atestacijos, iš esmės kelią klausimą, kuris yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

Pareiškėjo skundo argumentai dėl teisininkų korupcinio bendradarbiavimo su (duomenys neskelbtini), pasireiškiančio (duomenys neskelbtini) A. V. ir K. K. šališkų ir neobjektyvių sprendimų priėmimu A. K. atžvilgiu, atmestini kaip deklaratyvūs ir neparemti jokiais įrodymais. Pažymėtina, kad teisėjai teisingumą vykdo nešališkai ir vadovaudamiesi tik įstatymais, o A. K. išsakyta pozicija dėl šališkumo ir neobjektyvių sprendimų priėmimo yra paremta tik prielaidomis ir subjektyvia pareiškėjo nuomone, todėl teismas sutinka su Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos padaryta išvada, kad pareiškėjas nei prašyme prokuratūrai, nei skunde ikiteisminio tyrimo teisėjui nenurodė visiškai jokių konkrečių, objektyvių duomenų, kurie pagrįstų pareiškėjo nuomonę apie galimą (duomenys neskelbtini) ir teisės specialistų korupcinį bendradarbiavimą. Vien teisėjų, vykdančių savo profesinę pareigą, priimti netenkinantys pareiškėjo sprendimai nėra pagrindas konstatuoti, kad šių teisėjų veikoje yra nusikalstamos veikos požymiai.

Vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su skundžiamuose nutartyje ir nutarime padarytomis išvadomis, kitaip interpretuodamas atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje esančius duomenis ir savaip juos vertindamas, o taip pat išskiria ir akcentuoja tam tikrus Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro ir Šiaulių miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos priimtų sprendimų fragmentus, savaip juos interpretuoja, neatsižvelgdamas į bendrą turimų duomenų kontekstą, daro visiškai niekuo nepagrįstas išvadas, nėra pagrindas tenkinti jo apeliacinį skundą.

Teismas nepasisako dėl R. P. atestacijos (duomenys neskelbtini) pareigoms (duomenys neskelbtini) G. K., V. L., J. R. atestacijų (duomenys neskelbtini) pareigoms, o taip pat dėl atestacijų procedūrų teisėtumo ir lygių galimybių taikymo visiems pretendentams, kadangi šie klausimai nėra baudžiamosios teisės reguliavimo dalykas ir gali būti ginčijami civilinio proceso tvarka. Taip pat nepasisakoma ir dėl 2011-05-13 Lietuvos Respublikos Generaliniam Prokurorui adresuoto skundo reikalavimų, susijusių su dviejų ikiteisminių tyrimų atnaujinimu, nes šie reikalavimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir yra nagrinėjami Panevėžio apygardos teisme pagal kitą pareiškėjo skundą byloje Nr. 1S-896-511/2011.

Esant šioms aplinkybėms, ikiteisminis tyrimas dėl A. K. skunduose nurodomų aplinkybių nepradėtas pagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta, pagrįsta, todėl naikinti ją ir Šiaulių apygardos prokuratūros nutarimą skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

A. K. skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.