Utenos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. Č., S. Č., J. V., J. S. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Suinteresuotas asmuo S. Č. pareiškimą ir jo priedus gavo. Atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

7. Atsižvelgiant į pareiškėjo prašymą, į tai, kad suinteresuoti asmenys pareiškimo neginčija ir prašo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant bei į tai, kad apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, pareiškėjo prašymas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

8. Ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 444 straipsnio 1 dalis, CPK 445 straipsnis).

9. Giminystė yra kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.130 straipsnio 1 dalis). Asmenų giminystės santykius patvirtina civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduodami liudijimai. Todėl giminystės santykiai teismine tvarka gali būti nustatyti tik tuo atveju, jeigu dokumentų, patvirtinančių giminystę, nėra ir pareiškėjas negali kitokia tvarka jų gauti arba negalima atkurti prarastų dokumentų, nes būtent tokios sąlygos, reikalingos juridinę reikšmę turintiems faktams nustatyti. Kai pareiškėjas šių dokumentų neturi, jis turi kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigas dėl šių dokumentų nuorašų išdavimo ar jų atkūrimo. Civilinės metrikacijos įstaigai atsisakius išduoti jų nuorašus ar juos atkurti, asmuo gali kreiptis į teismą nustatyti giminystės santykius. Pažymėtina, jog įrodymų vertinimas civilinėje byloje yra grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė yra ta, kad teismo išvados dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo turi būti grindžiamos tokiais įrodymais, kurie nekelia abejonių dėl jų patikimumo ir leidžia teismui daryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo.

10. Nagrinėjamu atveju pareiškėja L. J. nurodė, kad ji gimė Rusijoje, o jos gimimo liudijimas yra prarastas, todėl ji kreipėsi į civilinės metrikacijos skyrių, kur jai paaiškino, kad šiuo metu dėl politinės situacijos Rusijoje, nėra jokių galimybių siųsti užklausimus į Rusijos federaciją. Mirus tėvui J. Č. buvo išsiųstas paklausimas į Rusijos federaciją, tačiau atsakymas taip ir nebuvo gautas, todėl ji kreipėsi į teismą, siekdama nustatyti giminystės santykius. Iš Kauno arkivyskupijos pažymos apie krikštą nustatyta, kad L. J., kurios ikisantuokinė pavardė – Č., tėvai J. Č. ir P. V. (dokumentas zip. priedų sąraše). Iš santuokos liudijimo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) J. Č., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), susituokė Nelidovo miesto Civilinės metrikacijos biure (dokumentas zip. priedų sąraše). Iš Gyventojų registro 2022-08-29 pažymos apie asmens duomenis nustatyta, kad J. Č. ir P. Č. buvo sutuoktiniai (dokumentas zip. priedų sąraše). Suinteresuotas asmuo A. Č. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad jo sesuo yra L. J. (dokumentas zip. priedų sąraše).

11. Teismas, vadovaudamasis pareiškėjos L. J. pareiškime nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurias patvirtino suinteresuotas asmuo A. Č., kad pareiškėja L. J. yra jo sesuo, bei vadovaudamasis tikėtinumo taisykle, sprendžia, jog galima daryti pagrįstą išvadą, kad L. J. yra P. Č., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), dukra bei A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), sesuo.

12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į tai, kad dokumentų, patvirtinančių giminystę L. J., P. Č. ir A. Č. nėra ir pareiškėja negali kitokia nei teismo tvarka jų gauti, taip pat nėra galimybės atkurti prarastų dokumentų, teismas sprendžia, kad pareiškėjos prašymas šioje dalyje tenkintinas, paveldėjimo teisių įgyvendinimo tikslu nustatytinas giminystės ryšio juridinis faktas, kad L. J. yra P. Č., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), dukra bei A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), sesuo (CPK 176-178 straipsniai, CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punktas, CPK 445 straipsnis).

13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjos L. J. tėvai yra J. Č., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. Č., gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvai susilaukė trijų vaikų A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. J., gim. (duomenys neskelbtini). Iš mirties liudijimo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos L. J. ir suinteresuoto asmens A. Č. tėvas J. Č. (dokumentas zip. priedų sąraše). Po J. Č. mirties atsirado paveldėjimo teisiniai santykiai.

14. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

15. Po tėvo J. Č. mirties į notarų biurą kreipėsi jo sūnus A. Č.. Iš testamentų registro išrašo nustatyta, kad A. Č. palikimą priėmė 2011-12-05. Paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas.

16. Iš mirties liudijimo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos L. J. ir suinteresuoto asmens motina P. Č., gim. (duomenys neskelbtini) (dokumentas zip. priedų sąraše). Po P. Č. mirties atsirado paveldėjimo teisiniai santykiai. Iš Testamentų registro išrašo nustatyta, kad po P. Č. mirties Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų (dokumentas zip. priedų sąraše). Iš Anykščių rajono 2-ojo notarų biuro 2022-06-23 rašto nustatyta, kad į Anykščių rajono 2-ąjį notarų biurą P. Č., mirusios (duomenys neskelbtini), įpėdinai nesikreipė. Paveldėjimo byla po P. Č. mirties neužvesta (dokumentas zip. priedų sąraše).

17. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuluotą praktiką, aiškinant nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise.

18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad P. Č. mirė būdama našlė (dokumentas zip. priedų sąraše), po jos mirties per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą į notarų biurą dėl paveldėjimo bylos užvedimo niekas nesikreipė (dokumentas zip. priedų sąraše). Palikėjos dukra L. J. po tėvo J. Č. mirties padėjo broliui A. Č. rūpintis motina. Susirgus motinai persikėlė gyventi kartu su ja, kad galėtų ją prižiūrėti, slaugyti ir rūpintis turtu. Po motinos P. Č. mirties vis daugiau laiko leido tėvų bute, rūpinosi turtu, mokėjo mokesčius (dokumentas zip. priedų sąraše), naudojosi motinai priklausiusiais asmeninio naudojimo daiktais, namų apyvokos daiktais, aktyviais veiksmais faktiškai atliko priėmimo palikimo veiksmus, perimtą turtą valdė kaip savo ir laikė save to turto savininke. Suinteresuoti asmenys neginčijo nurodytų faktinių aplinkybių dėl faktiniu valdymu priimto palikimo.

19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pareiškėjos prašymas šioje dalyje tenkintinas, paveldėjimo teisių įgyvendinimo tikslu nustatytinas juridinis faktas, kad L. J. po savo motinos P. Č., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą (CPK 176-178 straipsniai, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, CPK 445 straipsnis).

20. Iš medicininio mirties liudijimo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos L. J. ir suinteresuoto asmens A. Č. brolis A. Č. (dokumentas zip. priedų sąraše). Po A. Č. mirties atsirado paveldėjimo teisiniai santykiai. Iš Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis nustatyta, kad A. Č. mirė ištuokoje. Turėjo tris vaikus: S. Č., gim. (duomenys neskelbtini), J. V., gim. (duomenys neskelbtini), J. S., gim. (duomenys neskelbtini) (dokumentas zip. priedų sąraše). Iš Testamentų registro išrašo nustatyta, kad po A. Č. mirties Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų (dokumentas zip. priedų sąraše). Iš Anykščių rajono 2-ojo notarų biuro 2022-06-23 rašto nustatyta, kad į Anykščių rajono 2-ąjį notarų biurą A. Č., mirusio (duomenys neskelbtini), įpėdinai nesikreipė. Paveldėjimo byla po A. Č. mirties neužvesta (dokumentas zip. priedų sąraše).

21. Nagrinėjamu atveju palikėjo sesuo L. J. liko gyventi tėvų namuose, kuriuose iki mirties gyveno ir brolis A. Č.. Po A. Č. mirties pareiškėja prižiūrėjo namus, palaikė juos tinkamoje būklėje, mokėjo mokesčius (dokumentas zip. priedų sąraše), naudojosi broliui iki mirties priklausiusiais asmeninio naudojimo daiktais, namų apyvokos daiktais, aktyviais veiksmais faktiškai atliko priėmimo palikimo veiksmus, perimtą turtą valdė kaip savo ir laikė save to turto savininke. Suinteresuoti asmenys neginčijo nurodytų faktinių aplinkybių dėl faktiniu valdymu priimto palikimo.

22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pareiškėjos prašymas šioje dalyje tenkintinas, paveldėjimo teisių įgyvendinimo tikslu nustatytinas juridinis faktas, kad L. J. po savo brolio A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą (CPK 176-178 straipsniai, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, CPK 445 straipsnis).

23. Nagrinėjamoje byloje susidarė 13,50 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kurios priteistinos iš pareiškėjos L. J..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 8 punktu, CPK 259-260 straipsniais, CPK 268 straipsniu, CPK 270 straipsniu

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) yra P. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), dukra ir A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), sesuo.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos P. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo brolio A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Juridiniai faktai nustatomi paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.

Priteisti valstybei iš L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 13,50 Eur (trylika eurų 50 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, mokamų į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS ,,Citadele banka“ Lietuvos filialas, banko kodas 72900 arba LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, banko kodas 70440, arba LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800, arba LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, banko kodas 40100 arba LT24 7300 0101 1239 4300, esančią ,,Swedbank“ AB, banko kodas 73000 arba LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB ,,Medicinos bankas“, banko kodas 72300 (Įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.