Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Eglei Mikelionienei, 2010 m. birželio 21 d. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V.Z. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto antrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus 2010-04-29 nutarimo pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto antrojo policijos komisariato pareigūnas 2010 m. balandžio 29 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad V.Z. 2010 m. balandžio 8 d. 14.05 val. Klaipėdoje, Žalgirio g. 7 namo pirmoje laiptinėje, nešėsi 950 cm³ naminės degtinės, kurios stiprumas 38,5 procentai. Veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 177 straipsnio 1 dalį.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto antrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus pareigūno (toliau – ir Institucijos) 2010 m. balandžio 29 d. nutarimu V.Z. pagal ATPK 177 straipsnio 1 dalį paskirta 750 litų bauda.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką (b.l. 21), į teismo posėdį neatvyko. Negautas prašymas bylos nagrinėjimą atidėti, nepraneštos neatvykimo priežastys.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 123 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo pranešta ir nėra pagrindų atidėti bylos nagrinėjimą, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ir Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

V.Z. padarytas teisės pažeidimas įrodytas administraciniu teisės pažeidimo protokolu (b.l. 18), policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu (b.l. 10), pažeidėjo paaiškinimu (b.l. 12), išėmimo aktu (b.l. 11), specialisto išvada (b.l. 14), kita rašytine bylos medžiaga (b.l. 13, 15). Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neginčija, jog 2010 m. balandžio 8 d. 14.05 val. Klaipėdoje, Žalgirio g. 7 namo pirmoje laiptinėje nešėsi 950 cm³ naminės degtinės.

ATPK 177 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už naminės degtinės, brogos arba kitų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų gaminimą, įgijimą, laikymą, gabenimą, pardavimą ar kitokį realizavimą, jeigu tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.

V.Z. nutarimo dalyje dėl veikos apimties ir kvalifikacijos neskundžia. Teismas aplinkybių, keliančių abejonių veikos kvalifikacija ar pačio pažeidimo įvykdymu, nenustatė, todėl nutarime konstatuotos aplinkybės laikomos įrodytomis. Veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 177 straipsnio 1 dalį. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą buvo laikytasi įstatymų nustatytos šių bylų teisenos tvarkos. Administracinę nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas. Nenustačius atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, jam paskirtas ATPK 177 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos nuobaudos vidurkis.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir sumažinti paskirtą baudą.

Mažesnės, nei įstatymo numatytos, administracinės nuobaudos skyrimas, t.y. ATPK 30¹ straipsnio taikymas yra specialioji norma, nustatanti išimtį iš bendrųjų nuobaudos skyrimo taisyklių. ATPK 31 straipsnyje numatytų bei įstatyme nenumatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymas, ATPK 30 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių įvertinimas yra teisinė prielaida, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, nuspręsti dėl švelnesnės arba mažesnės, nei numatyta sankcijoje, nuobaudos skyrimo arba jos neskyrimo. Įstatymų leidėjas, formuluodamas ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį, ir esant galiojančioms taisyklėms, numatytoms ATPK 30 straipsnyje ir 30² straipsnio 1 ir 2 dalyse, tikėjosi, jog švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, būtų skiriama arba administracinė nuobauda nebūtų skiriama tik išimtinais atvejais.

Teismų praktikoje taip pat paprastai laikomasi taisyklės, kad administracinės nuobaudos švelninimas, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, galimas tik nustačius išskirtines aplinkybes, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N-62-509/2008; N-756-578/2009 ir kt.).

ATPK 30 straipsnis, reglamentuojantis nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles, numato, kad skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Prašymas dėl paskirtos baudos sumažinimo motyvuojamas sunkia šeimos materialine padėtimi. Rašytine bylos medžiaga (b.l. 7) nustatyta, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo žmona yra bedarbiai. Jis nepateikė duomenų apie šeimos finansinę padėtį, nepilnamečius vaikus ar darbingus išlaikytinius, todėl pagal byloje pateiktus rašytinius įrodymus darytina išvada, jog pateikti įrodymai nepatvirtina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens sunkios turtinės padėties. Teismas konstatuoja, jog byloje nenustatytos išskirtinės aplinkybės, įtakojančios ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymą.

Įstatymas nenumato administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančios institucijos (pareigūno) teisės skiriant nuobaudą neatsižvelgti į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, aiškiai įvardintą ATPK 31 straipsnio 1 dalyje. Tuo atveju, kai pažeidimą padaręs asmuo nurodo, kad dėl padaryto pažeidimo jis nuoširdžiai gailisi, nepripažinti to jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe galima tik tuo atveju, jei administracinę nuobaudą skiriančiai institucijai (pareigūnui), atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, kyla abejonių dėl paties ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės egzistavimo fakto, t.y. pažeidimą padariusio asmens nuoširdumo. Tokį savo sprendimą administracinę nuobaudą skirianti institucija (pareigūnas) turi tinkamai motyvuoti (ATPK 286 straipsnis).

Skundo turinys ir rašytinis paaiškinimas pažeidimo padarymo metu įrodo, jog V.Z. kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Toks jos elgesys pripažintinas atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

ATPK 177 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda nuo 300 litų iki 1 500 litų. Institucija skundžiamu nutarimu (19) V.Z. paskyrė sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkį.

ATPK 30 straipsnis numato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. ATPK 30² straipsnio 1 dalis nustato, jog skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Nustačius atsakomybę lengvinančią ir nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, V.Z. skiriamas ATPK 177 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos minimumas, t.y. 300 litų bauda.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant prevencinių tikslų (ATPK 20 straipsnis). Administracinėmis nuobaudomis siekiama pažeidėją priversti patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių, kurie įspėjamai veiktų patį pažeidėją ir kitus asmenis, linkusius daryti pažeidimus. Kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas pirmiausia reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą asmeniui, kurio atžvilgiu ji taikoma.

Teismas konstatuoja, kad nėra aplinkybių, kurios itin švelnintų administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę ir leistų pagrįstai manyti, kad administracinei nuobaudai keliami tikslai galėtų būti pasiekti paskiriant mažesnę nei sankcijoje numatytą baudą. Skunde nurodyti motyvai nesuteikia jokio pagrindo skirti mažesnę piniginę baudą nei numatyta sankcijoje. Pažymėtina, kad teismo nutartimi skiriama administracinė nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, administracinės nuobaudos skyrimo taisykles. Švelnesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas šioje administracinėje byloje prieštarautų ATPK 1 straipsnio ir 20 straipsnio nuostatoms.

Esant šioms teisinėms ir faktinėms aplinkybėms, skundas tenkintinas iš dalies. Nutarimas keistinas, paskiriant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui pažeidimo sankcijoje numatytą baudos minimumą.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas

nutaria:

skundą patenkinti iš dalies.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto antrojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus 2010 m. balandžio 29 d. nutarimą, kuriuo V.Z. pagal ATPK 177 straipsnio 1 dalį paskirta 750 litų bauda, pakeisti. V.Z. pagal ATPK 177 straipsnio 1 dalį paskirti 300 (trijų šimtų ) litų baudą.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.