Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Cikoto (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Jūratės Varanauskaitės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-12128-141/2013 pagal ieškovės A. S. patikslintą ieškinį atsakovei M. D. dėl nuostolių atlyginimo už nepagrįstą praturtėjimą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė A. S. patikslintu ieškiniu atsakovei M. D. prašė priteisti iš atsakovės 75 361,30 Lt nuostolių ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (1t. b.l. 104).

Nurodė, kad 1991 m. gruodžio 6 d. susituokė su J. D.. Gyvenant santuokoje buvo priimtas sutuoktinių bendras sprendimas atidaryti sąskaitą J. D. vardu Kanados banke „TD Canada Trust“ ir pervesti į atidarytą sąskaitą abiejų sutuoktinių lėšas, kadangi turėjo tikslą išvykti gyventi į Kanadą. Tuo metu Kanadoje gyveno atsakovė M. D., kuri yra ieškovės sutuoktinio J. D. dukra iš pirmosios santuokos. Iš minėto banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) matyti, kad nuo 2000 m. gegužės 18 d. iki 2007 m. liepos 26 d. J. D. iš sąskaitos Vilniaus banke pervedė į Kanados banko sąskaitą 37 300 JAV dolerių, kas atitinka 120 578,09 Lt. sumą. J. D. 2007 m. spalio 16 d. mirus, ieškovė tvarkydama paveldėjimo dokumentus sužinojo, kad be jos žinios J. D. atsakovei M. D. buvo išdavęs įgaliojimą, suteikiantį teisę išgryninti pinigus iš Kanados banko „TD Canada Trust“ sąskaitos. Išduoto įgaliojimu pagrindu iš J. D. sąskaitos buvo paimtos visos ten buvę lėšos, įskaitant ir 1 600 JAV dolerių po J. D. mirties – 2007 m. lapkričio 5 d. ir lapkričio 15 d. Lėšas iš Kanados banko sąskaitos paėmė ir pasisavino atsakovė M. D.. Atsakovė nepateikė ataskaitos apie įgaliojimo bei pavedimo vykdymą, neperdavė ir negrąžino lėšų ir pasisavino 37 300 JAV dolerių sumą, kuri priklausė ieškovei ir jos sutuoktiniui. Dėl to atsakovė M. D. nepagrįstai praturtėjo ieškovės ir J. D. sąskaita. Todėl prašo CK 6. 242 str. pagrindu priteisti iš atsakovės 75 361,30 Lt sumą, kuri paskaičiuota nuo 120 578,09 Lt sumos: ½ - 60 289,04 Lt pagal Civilinio kodekso 3.117 str. 1 dalį ir papildomai ¼ - 15 072,26 Lt suma, tenkanti pergyvenusiai sutuoktinei pagal Civilinio kodekso 5.13 str.

Atsakovė M. D., atstovaujama S. S., su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ji gyvena Kanadoje, yra šios valstybės pilietė. Sąskaita Kanados banke buvo atsidaryta J. D. vardu tik todėl, kad persiunčiamos lėšos nebūtų apmokestinamos, jei sąskaita būtų atsidaryta atsakovės vardu. Visos pervestos lėšos buvo skirtos asmeniškai atsakovei, o ne taupymo tikslu, sąskaita nebuvo kaupiamoji. Pervestos lėšos nebuvo ieškovės ir atsakovės tėvo bendros santaupos ar kitos pajamos, ieškovė žinojo apie persiunčiamas sumas ir nurodomą pavedimų paskirtį, kad pervedamos sumos yra dovanojamos. Nors ieškovė nurodė, kad sąskaitą Kanados banke „TD Canada Trust“ atsidarė kartu su sutuoktiniu J. D., tačiau ieškovė neturėjo teisės naudotis banko sąskaita, o po jo mirties tvarkant paveldėjimo formalumus, nesikreipė dėl paveldėjimo teisės nustatymo banko sąskaitos atžvilgiu, niekada apie tokią sąskaitą neužsiminė ir nereiškė atsakovei jokių pretenzijų. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovė neįrodė būtinų sąlygų nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti, nes atsakovė veikė pagal tinkamai sudarytą tėvo įgaliojimą, t.y. atsakovė su tėvu kaip banko sąskaitos savininku buvo sudariusi pavedimo sutartį (2t. b.l. 7-14).

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai nurodė, kad ieškovės teiginiai kad į sąskaita Kanados banke buvo pervesti visas abiejų sutuoktinių lėšas prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms, nes iš ieškovės išduoto paveldėjimo teisės liudijimo matyti, kad lėšos buvo laikomos ir kaupiamos sąskaitose banko Snoras ir SEB banke, ieškovės sutuoktinis J. D. iki santuokos sudarymo su ieškove turėjo asmeninio turto po santuokos nutraukimo su buvusia sutuoktine Z. D., iki santuokos su ieškove turėjo individualią įmonę, todėl į sąskaitą Kanados banke pervedinėjo asmenines lėšas, kad ieškovei buvo žinoma apie tai, kad sutuoktinis padeda savo dukrai iš pirmos santuokos piniginėmis lėšomis, rodo tas faktas, kad ieškovė pareiškime dėl palikimo priėmimo nenurodė sąskaitos Kanadoje, iki J. D. mirties jokių pretenzijų į tuos pinigus nereiškia, toks reikalavimas atsirado tik po to, kai paveldėto turto dalybos su atsakove nepatenkino ieškovę.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 20 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad ieškovės sutuoktinis J. D. atidarė sąskaitą Kanados banke „TD Canada Trust“ ir 2000 m. gegužės 18 d. išdavė įgaliojimą savo dukrai atsakovei M. D. būti J. D. teisėtu turto įgaliotiniu, jo vardu arba įmonės vardu atlikti kai kuriuos veiksmus, nurodytus įgaliojime, įskaitant sudaryti, priimti, pasirašyti ir tvarkyti vekselius, skolinius įsipareigojimus, čekius, dokumentus ir mokėjimų pavedimus, finansinius dokumentus, sandėlių pakvitavimus ir važtaraščius, skolintis pinigus, laiduoti, mokėti ir gauti visus pinigus bei atlikti kitus veiksmus, nurodytus įgaliojime. Per aštuonerių metų laikotarpį nuo 2000 m. rugsėjo 18 d. iki 2007 m. liepos 26 d. į J. D. sąskaitą Kanados banke „TD Canada Trust“ iš jo sąskaitos, esančios Vilniaus banke buvo pervesta 37 300 JAV dolerių suma, tarptautinio mokėjimo pavedimuose nurodyta, jog lėšas į sąskaitą perveda J. D., grafoje „Mokėjimo ypatumai“ nurodyta, jog tai yra dovana, išskyrus tris tarptautinius pavedimus 3 000 JAV dolerių sumai, atliktus 2003 m. liepos 25 d., 2003 m. spalio 17 d. ir 2004 m. vasario 3 d., kuriuose įrašų apie mokėjimo ypatumus nėra.

Atsižvelgdamas į tai, jog atsakovė M. D. lėšas gavo iš savo tėvo J. D., jo išduoto įgaliojimo pagrindu, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad jos veiksmai paimant lėšas nebuvo neteisėti, atlikti neesant sandorio ar įstatymo, iš kurių atsiranda prievolė, t.y. kad ieškinyje nurodyta suma būtų gauta neteisėtai. Kadangi tarptautiniuose mokėjimo nurodymuose yra parašyta mokėjimų paskirtis – dovanojimas, o atsakovė tuo metu jau buvo įgaliota atlikti veiksmus J. D. vardu, įskaitant ir disponavimą lėšomis, todėl jos veiksmai išgryninant ir paimant lėšas iš sąskaitos nelaikytini neteisėtais.

Pasisakydamas dėl 1 600 JAV dolerių sumos paėmimo iš sąskaitos po 2007 m. spalio 16 d., t.y. mirus J. D., t.y. asmeniui, pasirašiusiam įgaliojimą, teismas pažymėjo, jog nenustatyta, kad atsakovė neteisėtai praturtėjo 1 600 JAV dolerių suma ieškovės sąskaita ir kad tos lėšos turėtų būti grąžinamos ieškovei. Iš banko TD Canada Trust 2010 m. gruodžio 03 d. rašto matyti, kad J. D. sąskaita buvo uždaryta 2009 m. balandžio 17 d., sąskaitos likutis panaudotas mokesčiams sumokėti (sąskaitos aptarnavimo ir banko atsiskaitymo knygelės mokesčiams).

Ieškovė A. S. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais. Pirma, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime sprendžiant ginčo teisinį santykį pagal CK 6.242 str. sistemiškai turėjo taikyti ir CK 3.87 str., 3.88 str., 3.92 str., 3.117 str. nuostatas. Paaiškina, kad gyvenant santuokoje su J. D. buvo nuspręsta jo vardu Kanadoje atidaryti sąskaitą ir jį pervesti ne tik sutuoktinio, bet ir visas ieškovės bendras santuokines lėšas. Pirmosios instancijos teismas piniginių lėšų, pervestų į banko sąskaitą, esančią Kanadoje, nepriskyrė prie bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės. Net ir tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas vadovautųsi atsakovės parodymais, kad piniginės lėšos buvo gautos J. D. pardavus gyvenamąjį namą arba iš jo individualios veiklos, svarbią reikšmę turėtų CK 3.88 str. 1 d. 2 p.ir 3 p. nuostatos, kurios numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto, bei pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai. Antra, kaip matyti iš civilinėje byloje surinktų įrodymų visumos, pirmosios instancijos teismo išvados prieštarauja įgaliojimo esmei ir prigimčiai bei CK 2.134 str. 1 d., nustatančiai kad atsakovas atstovaujamojo vardu negali sudaryti sandorių su pačiu savimi. Atsakovė išgrynindama pinigines lėšas iš J. D. sąskaitos bei pastarąsias pasidovanodama sau, sudarė sandorį atstovaujamojo vardu savo naudai, nors įstatyme nustatytas imperatyvas draudžiantis atstovui sudaryti sandorius atstovaujamojo vardu savo naudai. Trečia, esant atstovavimo santykiams, įstatymas įtvirtina atstovo pareigą pateikti atstovaujamajam ataskaitą apie savo veiklą ir atsiskaityti už viską, ką jis yra gavęs vykdydamas pavedimą. Tai suponuoja išvadą, kad būtent atstovas turi įrodyti, jog atsiskaitė su atstovaujamuoju. Tačiau iš skundžiamo sprendimo negalima daryti jokios kategoriškos išvados apie tokios ataskaitos buvimą, kadangi teismas savo sprendimą grindė spėlionėmis – gal J. D. ataskaita buvo pateikta žodžiu, gal raštu, gal ataskaitos iš vis nebuvo reikalaujama. Ketvirta, teismas neteisingai taikė ir aiškino įstatymo normas, reglamentuojančias įgaliojimo pasibaigimą. CK 2.147 str. 1 d. 6 p. numato, kad įgaliojimas pasibaigia mirus davusiam įgaliojimą fiziniam asmeniui. Atsakovė žinodama, kad sąskaitoje yra likusios piniginės lėšos per dviejų mėnesių laikotarpį nuo J. D. mirties dienos iš Kanados banke esančios sąskaitos išgrynino likusius 1 668,58 JAV dolerių sumą. Skirtingai negu nurodo pirmosios instancijos teismas, iš 2010-12-03 rašto matyti, kad ne 1 668,58 JAV dolerių suma, o tik 68,56 JAV doleriai buvo panaudoti sąskaitos aptarnavimo mokesčiui ir banko atsiskaitymo knygelės mokesčiui apmokėti.

Atsakovė M. D., atstovaujama S. S., atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas apibrėžia ieškinio ribos, kurios numatomos pagal ieškinio dalyką ir faktinį ieškinio pagrindą. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį teisme CK 6.237 str. pagrindu, t.y. prašė priteisti ieškinyje nurodytą pinigų sumą iš atsakovės už nepagrįstą praturtėjimą. Atsižvelgiant į tokį ieškovės reikalavimą, teismas priėmė teisingą sprendimą. Atsakovė negalėjo nepagrįstai praturtėti ieškovės sąskaita, nes turėjo teisinį pagrindą – veikė pagal Kanadoje išduotą ir Kanados įstatymais reguliuojamą įgaliojimą. Apeliantė ieškiniu nesiekė nustatyti vienokio ar kitokio piniginių lėšų teisinio rėžimo. Analogiškai privalo būti vertinamas ir antrasis apeliacinio skundo pagrindas, kuriuo apeliantė iš esmės ginčija atsakovei Kanadoje išduotą įgaliojimą. šie reikalavimai ir aplinkybės nebuvo įvardintos ieškinyje ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Kritiškai vertina ir apeliantės teiginius, kad atsakovė neva privalėjo duoti atstovaujamajam ataskaitą. Ar tokias ataskaitas atsakovė davė, ar ne, tai nesukelia jokių pasekmių apeliantei, kadangi ji nebuvo atstovaujamoji. Apeliantė nurodo, kad pinginės lėšos neva buvo ir jos nuosavybė, tačiau tokie teiginiai vienareikšmiškai paneigiami faktiniais šalių santykiais ir paveldėjimo byloje nustatytomis aplinkybėmis.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, Lietuvos Respublikos CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovės sutuoktinis J. D. atidarė sąskaitą Kanados banke „TD Canada Trust“ ir 2000 m. gegužės 18 d. išdavė įgaliojimą savo dukrai atsakovei M. D. būti J. D. teisėtu turto įgaliotiniu, jo vardu arba įmonės vardu atlikti kai kuriuos veiksmus, nurodytus įgaliojime, įskaitant sudaryti, priimti, pasirašyti ir tvarkyti vekselius, skolinius įsipareigojimus, čekius, dokumentus ir mokėjimų pavedimus, finansinius dokumentus, sandėlių pakvitavimus ir važtaraščius, skolintis pinigus, laiduoti, mokėti ir gauti visus pinigus bei atlikti kitus veiksmus, nurodytus įgaliojime. Per aštuonerių metų laikotarpį nuo 2000 m. rugsėjo 18 d. iki 2007 m. liepos 26 d. į J. D. sąskaitą Kanados banke „TD Canada Trust“ iš jo sąskaitos, esančios Vilniaus banke buvo pervesta 37 300 JAV dolerių suma, tarptautinio mokėjimo pavedimuose nurodyta, jog lėšas į sąskaitą perveda J. D., grafoje „Mokėjimo ypatumai“ nurodyta, jog tai yra dovana, išskyrus tris tarptautinius pavedimus 3 000 JAV dolerių sumai, atliktus 2003 m. liepos 25 d., 2003 m. spalio 17 d. ir 2004 m. vasario 3 d., kuriuose įrašų apie mokėjimo ypatumus nėra.

Šioje byloje ieškovė reikalauja iš atsakovės - savo sutuoktinio (mirusio 2007 m. spalio 16d.) dukros ½ d. nurodytos 37 300 JAV dolerių sumą t.y. 60 289,04 Lt pagal Civilinio kodekso 3.117 str. 1 dalį ir papildomai ¼ d. t.y. 15 072,26 Lt suma, tenkanti pergyvenusiai sutuoktinei pagal Civilinio kodekso 5.13 str. Taigi, ieškovė keldina savo reikalavimus iš šeimos ir paveldėjimo santykių, ieškinio suma laiko savo nuostoliais ir teigia, kad ieškovė nepagrįstai praturtėjo ieškovės ir jos sutuoktinio sąskaita todėl privalo gražinti ieškovei priklausančią dalį CK 6.242 str. pagrindu.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė M. D. lėšas gavo iš savo tėvo J. D. sąskaitos , jo išduoto įgaliojimo pagrindu, kuriuo buvo įgaliota atlikti veiksmus J. D. vardu, įskaitant ir disponavimą lėšomis, todėl jos veiksmai išgryninant ir paimant lėšas iš sąskaitos nelaikytini neteisėtais. Esant tokiam nustatytam faktui ir nesant ieškovės argumentų dėl sutuoktinio J. D. nesąžiningumo jos atžvilgiu, nesant reikalavimui pripažinti ginčo įgaliojimą neteisėtu nuo jo išdavimo dienos, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovės teiginiai susiję su atsakovės, kaip įgalioto asmens veiksmais ir jos veiksmus reguliuojančiais teisės normomis neturi teisinės reikšmės, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Dėl atsakovės veiksmų pasibaigus įgaliojimui, bus pasisakyta vėliau.

Iš bylos duomenų matyti, kad tarp šalių vyksta ginčas dėl J. D. pervestų 37 300 JAV dolerių į sąskaitą Kanados banke „TD Canada Trust“ teisinio režimo. Ieškovė teigia, kad minėta pinigų suma buvo pervesta po santuokos sudarymo su atsakovės tėvu, todėl yra jos ir jos mirusio sutuoktinio J. D. lėšos ir savo teiginį grindžia įstatymu t.y. CK 3. 87 str. nustatyta prezumpcija, kad santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtine nuosavybe. Atsakovė gi teigia, kad ieškovės sutuoktinis J. D. iki santuokos sudarymo su ieškove turėjo asmeninio turto po santuokos nutraukimo su buvusia sutuoktine Z. D., iki santuokos su ieškove turėjo individualią įmonę - statybos remonto ir gamybos firmą „ANTEJ“, nebaigtą statyti namą Vilniuje, kurį vėliau pardavė, todėl į sąskaitą Kanados banke pervedinėjo asmenines lėšas. Ieškovė šių aplinkybių nepaneigė, taip pat teismo posėdžio metu nurodė, kad jis iki santuokos su ieškove turėjo automobilį ir vieno kambario butą bendrabutyje.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė patvirtino faktą, kad J. D. iki santuokos sudarymo su ieškove turėjo nurodytą asmeninį turtą, taip pat neneigia atsakovo atstovo nurodytos aplinkybės, kad J. D. turėtą asmeninės nuosavybės nebaigtą statyti namą pardavė. Be to, ieškovė, teigdama, kad J. D. 37 300 JAV dolerių į sąskaitą Kanados banke „TD Canada Trust“ pervedė iš sąskaitos Vilniaus banke, atsidarytos J. D. vardu, nepateikė duomenų dėl sąskaitos atsidarymo laiko Vilniaus banke, teismo posėdžio metu nurodė, kad ji nežino, kada sąskaita atsidaryta, kad visi pinigai buvo vyro ir ji jų neskaičiavo. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad iš byloje esančių paveldėjimo teisės liudijimų ir nuosavybės teisės liudijimo matyti, kad Vilniaus banko sąskaita ir Kanados banko sąskaita nenurodytos, teismas daro išvadą, kad daugiau tikėtina, kad 37 300 JAV dolerių suma, J. D. pervesta į sąskaitą Kanados banke „TD Canada Trust“, priklausė atsakovės tėvui J. D. asmeninės nuosavybės teise. Tokia išvadą patvirtina ir pačios ieškovės paaiškinimai, kad Kanadoje sąskaitą atsidarė vyras su atsakove, kad ji nežino, kaip vyras siuntė pinigus (2t. b.l. 63-64, ) bei jos elgesys, kad ji ginčo sąskaita nesidomėjo.

Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė neįrodė, kad ginčo pinigai priklauso jai ir jos sutuoktiniam bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o tai reiškia, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės į ginčo pinigus. Todėl ieškovės reikalavimas atsakovei dėl 1 668,58 JAV dolerių sumos kuria atsakovė išgrynino po J. D. mirties dienos iš Kanados banke esančios sąskaitos, atmestinas, kaip neturintys teisinio pagrindo.

Apeliantė teigia, kad net ir tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas vadovautųsi atsakovės parodymais, kad piniginės lėšos buvo gautos J. D. pardavus gyvenamąjį namą arba iš jo individualios veiklos, svarbią reikšmę turėtų CK 3.88 str. 1 d. 2 p. nuostatos, kurios numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių apeliantės teiginį, kad ginčo pinigų sumą sudaro pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš J. D. priklausančio asmenine nuosavybe turto, šios aplinkybės ieškovė ir neįrodinėjo.

Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas galioti kaip teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.