Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Daiva Pranytė–Zalieckienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-889/2010

1.2.4.8.2.; 2.1.7.4.; 1.1.8.1.1.;

1.1.7.2.5.; 2.1.15.1.2.; 2.4.6.4.2.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

2010 m. spalio 18 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Pranytės - Zalieckienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo:

G. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. laisvės apribojimu 3 mėnesiams, įpareigojant jį nuo 23:00 val. iki 6:00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, būti namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini).

L. A. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo darant šį nusikaltimą.

G. M. civilinis ieškinys dėl 1080 litų priteisimo iš L. A. P. atmestas.

L. A. P. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies. Iš G. M. L. A. P. naudai priteista 500 litų neturtinei žalai atlyginti ir 1000 už advokato teisinę pagalbą.

Aprašomoji dalis

nustat ė:

G. M. nuteistas už tai, kad jis 2009-09-30, apie 7:00 val., prie visuomeninio transporto stotelės (duomenys neskelbtini), esančios Vilniaus mieste, išvadindamas L. A. P. necenzūriniais žodžiais, viešai jį įžeidė.

L. A. P. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2009-09-30, apie 7:00 val., prie visuomeninio transporto stotelės (duomenys neskelbtini), suspaudė G. M. kairę ranką, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.

Tikėtina, kad A. P. Važiavimo maršrutiniais autobusais ir troleibusais taisyklių 37 punkto l ir 2 papunkčius suprato pažodžiui, kadangi taisyklėse vartojamos sąvokos „pristatyti į policiją” ir „išlaipinti iš autobuso” suprantamos kaip leidžiančios kontrolieriui vykdyti Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų funkcijas ir panaudojus vienokius ar kitokius veiksmus galimai ir fizinius - prievartinius pristatyti ar išlaipinti asmenį, ką A. P. ir padarė, o tai reiškia, jo veika turi būti kvalifikuojama pagal LR BK 140 str. 1 d.

Apeliantas skunde atkreipia dėmesį į tai, kad teismo posėdžio metu A. P. negalėjo paaiškinti, kodėl jis nesikreipė iš karto po incidento į teisėsaugos institucijas ar į teismus, todėl darytina pagrįsta prielaida, kad A. P. teismui pateiktas priešpriešinis privataus kaltinimo skundas yra tik gynybos taktika, bet juk įžeistas buvo kontrolierius, todėl priešpriešinis skundas yra negalimas. Bylos nagrinėjimo metu iš A. P. parodymų nustatyta, kad po 2009-09-30 incidento iki kol jis parašė pareiškimą savivaldybės įmonei (duomenys neskelbtini), A. P. neinformavo darbdavio apie incidentą bei kodėl jis to nepadarė teismui negalėjo paaiškinti. A. P. teigimu, ryte išklausęs darbdavio instruktažą, vykdydamas savivaldybės įmonės (duomenys neskelbtini) pavestą užduotį tikrino keleivių bilietus, t.y. pagal darbo sutartį, suteiktus įgaliojimus, funkcijas ir kitus dokumentus atstovavo savivaldybės įmonei (duomenys neskelbtini). Tačiau byloje nėra įrodymų patvirtinančių ar paneigiančių A. P. teiginius, todėl nustatyti, ar A. P. viršijo jam suteiktus įgaliojimus ar ne, teismas neturėjo galimybės. Byloje taip pat nenustatyta, ar apeliantas gynėsi nuo A. P. kaip fizinio asmens ar kaip nuo savivaldybės įmonės (duomenys neskelbtini) atstovo, viršijančio jam galimai suteiktus įgaliojimus. Taigi, apelianto teigimu, galimai jis klaidingai nurodė privataus kaltinimo kaltinamąjį, o nagrinėjantis teismas vadovaujantis LR CPK 115 str. privalėjo išspręsti jo priėmimą ir nustačius, kad skundas pareikštas ne tam asmeniui, vadovaujantis LR CPK 45 str. pakeisti netinkamą šalį tinkama.

Byloje apklaustas O. B. yra vienintelis su bylos dalyviais nesusijęs asmuo ir nesuinteresuotas bylos baigtimi, tačiau teismas neįvertino šio liudytojo parodymų ir priimdamas nuosprendį jais nesivadovavo.

Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, nukentėjusysis ir jo atstovas prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas tenkintinas.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. išteisinamasis nuosprendis priimtas L. A. P. atžvilgiu naikintinas ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (LR BPK 329 str. 2 p.).

Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, kas esmingai įtakojo teismo išvadą dėl L. A. P. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. Priešingai nei teigiama skundžiamame nuosprendyje, baudžiamojoje byloje surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių L. A. P. kaltę nežymiai sutrikdžius G. M. sveikatą.

Nors L. A. P. viso proceso metu neigė G. M. atžvilgiu naudojęs fizinį smurtą, tačiau šią aplinkybę patvirtina nuoseklūs G. M. parodymai, kuriuos patvirtina baudžiamojoje byloje esanti specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) bei liudytojo O. B. parodymai.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad G. M. dėl patirtų sužalojimų iš karto po įvykio (2009-09-30 8.24 val.) kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK (b.l. 61). Pareiškime G. M. nurodė, jog apie 7.00 val. jis važiavo į darbą. Atvykus troleibusui į (duomenys neskelbtini) sustojimą prie (duomenys neskelbtini), jam išlipant į troleibusą įšoko vyras be uniformos, darbo pažymėjimo, tik ant kaklo jis turėjo prietaisą, panašų į radijo imtuvą. Vyras pradėjo jį tampyti, draskyti jo drabužius. Pareiškime G. M. prašė skirti jam ekspertizę, nes jam skaudėjo kairės pusės ranką. G. M. policijos komisariate buvo pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą (medžiagos atsisakyti pradėti IT Nr. (duomenys neskelbtini) l. 2, 3).

Pirmosios instancijos teisme vykusios apklausos metu G. M. parodė, jog jis įvykio dieną važiavo į darbą visuomeniniu transportu, turėjo nuolatinį bilietą. (duomenys neskelbtini) stotelėje įlėkė į troleibusą A. P. ir pareikalavo bilieto. Jis nei pasisveikino, nei prisistatė. A. P. įeidinėjant į troleibusą, jis stovėjo prie išėjimo laiptelių, nes norėjo išlipti. Tada A. P. griebė jam už rankos. Jam fiziškai tai buvo labai skausminga, todėl jis neištvėrė ir pradėjo rėkti. Jis keikėsi, įžeidinėjo, nes jam skaudėjo. Jis nepateikė bilieto, nes nebuvo pasakyta, kad bilietų kontrolė (b.l. 46).

Faktą, jog G. M. atžvilgiu L. A. P. panaudojo fizinį smurtą patvirtina byloje liudytoju apklaustas O. B. . Liudytojas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme parodė, jog jis G. M. nepažįsta, A. P. pažįsta iš matymo, kaip kontrolierių. 2009-09-30 jis važiavo į darbą. Į troleibusą įėjo kontrolierius, kuris nepasisveikino, neprisistatė, jis jam padavė bilietą ir išlipinėjo. Tuomet jis išgirdo triukšmą, pamatė kaip G. M. A. P. tempė už rankos. Jie tarpusavyje kalbėjo garsiai ir piktai. Kontrolierius buvo be uniformos, turėjo pasikabinęs kažkokį pažymėjimą, pažymėjime nuotraukos nebuvo. Kontrolierius neprisistatė, jie visada elgiasi nemandagiai (b.l. 45).

G. M. sužalojimo faktą patvirtina specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog G. M. padaryta poodinės kraujosruvos kairiame žaste, paveikus kietu, buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu būdu bei laiku, t.y. 2009-09-30. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Pažymėtina tai, kad tyrimą atlikusiai specialistei buvo nurodytos tokios įvykio aplinkybės: 2009-09-30 apie 7.00 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) sustojime, išlipant iš troleibuso Nr. 9, tarpduryje stipriai sugriebė už kairės rankos vyriškis, reikalaudamas parodyti važiavimo bilietą (b.l. 3-4).

Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau išdėstyti teisiamojo posėdžio metu, nepažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų, ištirti įrodymai neginčijamai patvirtina, jog L. A. P. 2009-09-30 apie 7.00 val. prie visuomeninio transporto stotelės, G. M. išlipant iš troleibuso, panaudojo jo atžvilgiu fizinį smurtą, suspaudė kairę ranką, tokiu būdu padarydamas G. M. nežymų sveikatos sutrikdymą (LR BK 140 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrįstai pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė išvadą, jog L. A. P. parodymus, kad jis G. M. atžvilgiu jokio smurto nenaudojo, patvirtina liudytojų L. S. , J. J. , V. P. ir L. T. parodymai. Pažymėtina tai, kad iš liudytojos L. T. parodymų seka, jog pastaroji iš viso įvykio nematė, kadangi ji tuo metu buvo tarnybiniame automobilyje. Apie įvykį jai papasakojo pats L. A. P. . Gi iš liudytojų L. S. , J. J. , V. P. parodymų matyti, jog nors jie ir buvo įlipę į troleibusą tikrinti bilietų, tačiau jie tik girdėjo triukšmą, G. M. išsakytus žodžius, įvykio metu šalia L. A. P. ir G. M. , kurie buvo prie galinių troleibuso durų, nebuvo. Taigi, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teigti, jog minėtų liudytojų parodymai patvirtina L. A. P. parodymus apie fizinio smurto nenaudojimą G. M. atžvilgiu, nėra jokio pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo L. A. P. kaltę paneigiančiais laikyti ir liudytojo R. A. parodymų. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nors minėtas liudytojas konflikto metu ir buvo šalia L. A. P. bei G. M. , teigė, jog jokio fizinio kontakto, muštynių nebuvo, tačiau jis yra L. A. P. kolega, be to, jo parodymai neatitinka aukščiau išdėstytiems nuosekliems nukentėjusiojo parodymams, specialisto išvadai bei liudytojo O. B. , kuris neturi jokio suinteresuotumo šioje byloje, kadangi proceso dalyvių iki įvykio nepažinojo, parodymams.

Taip pat nepagrįsti pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje išdėstyti argumentai, susiję su L. A. P. kaltės formos nustatymu. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvūs (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Akivaizdu, jog L. A. P. , dirbdamas VĮ (duomenys neskelbtini) kontrolieriumi, žinojo, jog atliekant jam pavestas pareigas, fizinio smurto panaudojimas visuomeniniu transportu važiuojančių keleivių atžvilgiu, net jeigu jie ir nevykdo teisėtų kontrolieriaus prašymų, yra neteisėti veiksmai. Taigi, jis, suspausdamas G. M. kairę ranką, suprato, jog atlieka neteisėtus veiksmus, daro veiką, keliančią pavojų G. M. sveikatai, numatė, kad dėl šių jo veiksmų pastarasis gali būti sužalotas, ir norėjo taip veikti, taigi veikė tiesiogine tyčia.

Tokiu būdu, įvertinus aukščiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, L. A. P. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 dalyje.

Tuo pačiu teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai dėl L.A. P. darbinių pareigų atlikimo, pažeidžiant jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus (uniforma, kortelių, ženkliukų nešiojimas ir kt.) nagrinėjamu atveju nėra tieisogiai susiję su apelianto atžvilgiu įvykdyta nusikalstama veika, todėl paliekami nenagrinėti. Be to, atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl LR CPK 115 bei 45 str. taikymo, sprendžiant priešpriešinio skundo padavimo klausimą privataus kaltinimo tvarka. Privataus kaltinimo bylų procesą reglamentuoja LR Baudžiamojo proceso kodekso XXX skyriaus nuostatos, kurio 410 str. ir nustato priešpriešinio skundo nagrinėjimo tvarką, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo taikyti LR Civilinio proceso kodekso nuostatas.

Skiriant L. A. P. bausmę, atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį (padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų žmogaus sveikatai), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltės formą ir rūšį (nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (baigtas nusikaltimas). Pažymėtina tai, kad nenustatyta L. A. P. atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Vertinant pastarojo asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad jis anksčiau neteistas (b.l. 44), dirba VĮ (duomenys neskelbtini), t.y. turi legalų pragyvenimo šaltinį, į narkologinę įskaitą neįrašytas, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas.

Įvertinus aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog L. A. P. atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti skiriant pastarajam LR BK 140 str. 1 d. sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, nustatant minimalų LR BK 48 str. 2 d. numatytą terminą.

Baudžiamojoje byloje G. M. buvo pareiškęs civilinį ieškinį, kuriuo iš L. A. P. prašė priteisti 1000 litų neturtinei žalai atlyginti bei prašė priteisti proceso išlaidas: 40 litų už teismo medicinos specialisto išvadą bei 40 litų transporto išlaidoms atlyginti.

LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos turinį apibrėžia LR CK 6.250 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šios žalos dydžio nustatymo kriterijai nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, nustatant G. M. padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į tai, kad dėl L. A. P. neteisėtų veiksmų G. M. patyrė fizinį skausmą, emocinius išgyvenimus, buvo pažemintas kitų įvykį mačiusių asmenų akyse. Taip pat atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas nesunkus nusikaltimas), nusikalstamos veikos pasekmes (nežymus sveikatos sutrikdymas), padarytos turtinės žalos dydį (nukentėjusysis nepareiškė civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo, taip pat ir nenurodė, jog jam būtų buvusi padaryta kokia nors turtinė žala), į tai, kad L. A. P. dirba ir turi pajamas, į paties G. M. elgesį įvykio metu, susiklosčiusią teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose. Tokiu būdu, įvertinus aukščiau išdėstytą bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, darytina išvada, jog šiuo atveju G. M. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, o priteistinos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 500 Lt.

Pagal LR BPK 105 str. 1 d., 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti proceso išlaidas, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos taikomos ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Kadangi nagrinėjamu atveju G. M. prašomų priteisti proceso išlaidų (už teismo medicinos specialisto išvadą bei kelionės išlaidų) turėjimo nepagrindė jokiais dokumentais, todėl šis nuteistojo prašymas atmestinas. Kita vertus, priteistinos G. M. iš L. A. P. pirmosios instancijos teisme turėtos ir pinigų priėmimo kvitu pagrįstos atstovavimo išlaidos (b.l. 51).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje L. A. P. prašė iš G. M. priteisti turėtas atstovavimo išlaidas (500 Lt). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad privataus kaltinimo byloje apeliacinį skundą pateikė G. M. , atsiliepimo į pateiktą apeliacinį skundą L. A. P. nepateikė, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme įrodymų tyrimas nebuvo atliekamas. Priteisiant L. A. P. turėtas proceso išlaidas šiuo atveju svarbu atsižvelgti ir į tai, kad advokatas dalyvavęs bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme taip pat dalyvavo ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taigi susipažinti su byla jam jau nebereikėjo, juolab, kad byla nėra sudėtinga, o nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės aiškios, be to, L. A. P. naudai apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu jau yra priteisęs iš G. M. 1000 Lt už advokato teisinę pagalbą. Taigi, įvertinus aukščiau išdėstytą, L. A. P. prašomų iš G. M. priteisti proceso išlaidų už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme suma mažintina iki 200 Lt.

Pažymėtina ir tai, kad klaidingai skundžiamame nuosprendyje yra nurodyti išteisintojo asmens duomenys - vardas ir pavardė. Kaip nurodyta asmens dokumente tai yra L. A. P. , o ne A. P. , todėl apeliacinės instancijos teismas ištaiso padarytą rašymo klaidą.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistojo G. M. apeliacinį skundą patenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-04-12 nuosprendį dalyje dėl L. A. P. išteisinimo ir jo atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį.

L. A. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir paskirti laisvės apribojimą 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant jį nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, būti namuose, adresu (duomenys neskelbtini).

G. M. pareikštą civilinį ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš L. A. P. G. M. naudai 500 Lt (penkis šimtus litų) nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti ir 400 Lt (keturis šimtus litų) už suteiktą advokato teisinę pagalbą.

Priteisti iš G. M. L. A. P. naudai 200 Lt (du šimtus litų) už suteiktą advokato teisinę pagalbą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.