- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-21
- Bylos Nr.
- 2S-170-425/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-09142-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- Z. U.
- Atsakovas
- A. U.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-170-425/2016
Rita Dambrauskaitė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-09142-2015-7
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. sausio 21 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Z. U. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-10397-589/2015 pagal ieškovės Z. U. ieškinį atsakovui A. U. dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tretieji asmenys antstolė V. Ž., antstolis M. A., antstolis A. B., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė Z. U. 2015-11-27 kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto – gyvenamojo namo, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atidalinti ieškovei tenkančią gyvenamojo namo dalį ir Z. U. asmeninėn nuosavybėn priteisti patalpas, pažymėtas kadastrinėje byloje:1-5 kambarį, 1-6 virtuvę, 1-7 kambarį, 1-8 kambarį, 1-9 kambarį, 1-10 sanitarinį mazgą, 1-11 kambarį ir 1-12 kambarį; 1-1 koridorių ir 1-2 sanitarinį mazgą palikti bendram naudojimui, nustatant, kad kiekvienam bendraturčiui tenka po ½ dalį šių patalpų, taip pat ieškovei priteisti ¼ dalį 1-3 virtuvės, bendraturčiui A. U. priteisiant ¾ šios patalpos, A. U. asmeninėn nuosavybėn priteisti 1-4 kambarį. Ieškovė paaiškino, kad su atsakovu A. U. yra gyvenamojo namo ir priklausinių, žemės sklypo – namų valdos, esančių (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Ieškovei priklauso gyvenamojo namo 8075/10000 dalys, o atsakovui – 1925/10000 dalys. Ieškovė paaiškino, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės atitiktų jos, kaip savininkės, interesus, kadangi namo bendraturtis turi piniginių prievolių.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 1 d. nutartimi nustatė ieškovei Z. U. terminą iki 2015 m. gruodžio 16 d. ieškinio trūkumams, nurodytiems nutarties motyvuojamojoje dalyje, pašalinti. Ieškovė nurodė, jog atidalinti gyvenamojo dalį prašoma dėl to, kad atsakovas turi piniginių prievolių, todėl pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad į civilinės bylos nagrinėjimą turi būti traukiami galimi kreditoriai, nes sprendimo priėmimas šioje byloje gali paliesti jų interesus. Teismas taip pat nurodė, kad trečiuoju asmeniu turėtų būti traukiama ir VĮ Registrų centras, nes atidalinus gyvenamojo namo dalis, tai būtų registruojama registrų centre.
Šalies argumentai
Ieškovė Z. U. atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio1 d. nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantė nurodė, kad skundžiama nutartis nėra motyvuota, o reikalavimas ieškovei į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukti kreditorius, kurių ieškovė nežino, yra nepagrįstas. Ieškovė neturi informacijos apie atsakovo kreditorius ir neturi teisės tokių duomenų pati rinkti, todėl negali į bylą įtraukti kitų asmenų, tuo tarpu teismas trečiuosius asmenis į bylą gali įtraukti savo iniciatyva. Ieškovė į bylą įtraukė antstolius, kurie tinkamai atstovauja kreditorių interesus, todėl reikalavimas į bylą įtraukti kreditorius yra perteklinis. VĮ Registrų centro įtraukimas į procesą trečiuoju asmeniu nėra reikalingas, kadangi bylos išsprendimas niekaip neįtakos jo, kaip juridinio asmens, teisių ir pareigų.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
CPK 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą, todėl tinkamas kreipimosi į teismą tvarkos įgyvendinimas yra į teismą besikreipiančio asmens pareiga. Ieškovui tenka pareiga ieškinyje nurodyti ne tik atsakovą, bet ir išvardyti visus kitus asmenis, su kurių teisėmis ir pareigomis yra susijusi byla, taip pat nurodyti šių asmenų procesinę padėtį (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, priešingai negu atsakovo, nenurodymas, nėra esminis ieškinio trūkumas, dėl kurio civilinė byla negali būti iškeliama netaikant ieškinio trūkumų šalinimo. Duomenų apie trečiuosius asmenis, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, nepateikimas ieškinyje jo trūkumu gali būti pripažintas tik išimtiniu atveju, kai iš ieškinio turinio aišku, kad byla yra susijusi su kitų asmenų teisėmis ir pareigomis, o šie asmenys ieškinyje neįvardyti kaip byloje dalyvaujantys asmenys. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje atskleidė aplinkybes, kad atidalinimas iš bendrosios dalinės nuosavybės reikalingas tam, kad būtų apsaugotos jos teisės, kadangi atsakovas turi finansinių įsipareigojimų ir, kaip matyti, jo nuosavybės dalis yra areštuota trijų antstolių. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad atsakovo kreditorių nenurodymas ieškinyje yra esminis ieškinio trūkumas, kurio nepašalinus, bylos nagrinėti negalima. Apeliacinės instancijos teismas tokius skundžiamos nutarties motyvus pripažįsta esant nepagrįstais. Pažymėtina, kad prieš taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą ieškinyje nenurodžius visų, teismo nuomone, bylos baigtimi suinteresuotų asmenų, būtina atsižvelgti į tai, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, į bylą gali būti įtraukiami vėliau. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, jų pačių iniciatyva, motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva (CPK 47 straipsnio 1 dalis) į procesą gali būti įtraukti ir iškėlus civilinę bylą. Be to, pasirengimo stadijoje teismas prireikus nusprendžia dėl asmenų įtraukimo į bylą dalyvaujančiais byloje asmenimis (CPK 225 straipsnio 5 punktas). Apeliantė pagrįstai nurodo, kad ji negali į bylą įtraukti atsakovo kreditorių, kadangi apie juos neturi informacijos. Tokios pareigos ieškovei nustatymas suvaržo ieškovės teisę į jos pažeistų teisių ar interesų gynybą, kadangi ieškovė be atsakovo pagalbos negali įvykdyti teismo reikalavimo. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, sulaukęs atsakovo atsiliepimo ar apklausęs atsakovą parengiamajame posėdyje ir manydamas, kad į bylą būtų tikslinga įtraukti papildomus asmenis, tai galėtų padaryti savo iniciatyva, remdamasis atsakovo pateiktais duomenimis. Remiantis minėtais argumentais, teismo įpareigojimas pašalinti ieškinio trūkumus – nurodyti į bylą trauktinus kreditorius – pripažintinas pertekliniu.
Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad atidalinus gyvenamojo namo dalis, tai bus registruojama viešame registre, todėl į bylą turi būti įtraukta VĮ Registrų centras. Pažymėtina, kad CPK 137 str. 6 d. įtvirtina, kad teisėjas, priėmęs pareiškimą dėl civilinės bylos dėl registruojamo daikto teisinio statuso arba daiktinių teisių į jį iškėlimo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie tai praneša viešo registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas daiktas ar daiktinės teisės į jį, o CPK 275 str. 2 d. numato, kad teismas, priėmęs sprendimą, kuriuo yra keičiamas registruojamo daikto teisinis statusas ar iš esmės keičiamos valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybės, taip pat kai teismo sprendimas turi įtakos registruojamo daikto teisiniam statusui ar daiktinėms teisėms į jį, įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos turi nusiųsti viešo registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas tas daiktas ar daiktinės teisės į jį. Taigi, atsižvelgiant į minėtas teisės normas, darytina išvada, kad sprendžiant ginčą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, viešojo registro tvarkytojas apie tai turi būti informuojamas ir pranešama apie priimtą sprendimą, tačiau pats juridinis asmuo, atsakantis už viešo registro tvarkymą, į bylą nėra traukiamas, nes neturi nei procesinio, nei materialinio suinteresuotumo tokia byla ir joje priimamais sprendimais.
Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, todėl naikintina, o ieškovės Z. U. ieškinio dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 3 p.,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 gruodžio 1 d. nutartį panaikinti ir ieškovės Z. U. ieškinio dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.