Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės, Ramūno Šarkos, Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjo M. F. P. atstovams E. J., advokato padėjėjui J. R., advokatams Aušrai Mudėnaitei ir Kęstučiui Jonaičiui,

atsakovių Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei V. B., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Gretai G. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. F. P. skundą atsakovėms Kauno miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas M. F. P. patikslintu skundu prašo: panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2019-07-02 raštą Nr. 8SD-3375-(14.8.94) „Dėl informacijos pateikimo“; panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-07-04 sprendimą Nr. (33.205)2-1837 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą suderinti kartografinėje medžiagoje informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, pažymint buvusio savininko V. P. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos apie 80000 kv. m (8 ha) žemėvaldos dalį, esančią Kauno aps., Garliavos vals., Julijanavos k., kaip priskirtą laisvai (neužstatytai) žemei ir suformuoti žemės sklypą žemės grąžinimui natūra pagal matininko A. P. žemės sklypo ribų planą; įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suderinti kartografinėje medžiagoje informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, pažymint buvusio savininko V. P. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos apie 80000 kv. m (8 ha) žemėvaldos dalį, esančią Kauno aps., Garliavos vals., Julijanavos k., kaip priskirtą laisvai (neužstatytai) žemei ir suformuoti žemės sklypą žemės grąžinimui natūra pagal matininko A. P. žemės sklypo ribų planą; įpareigoti NŽT per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į V. P. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos apie 80000 kv. m (8 ha) žemėvaldos dalį, esančią Kauno aps., Garliavos vals., Julijanavos k.

Pareiškėjas (jo atstovas) skunde, jo patikslinime, rašytiniuose paaiškinimuose nurodė ir pareiškėjo atstovai teismo posėdžio metu paaiškino, kad M. F. P. yra V. P., mirusio (duomenys neskelbtini), testamentinis įpėdinis, paveldėjęs testatoriaus teisę atkurti nuosavybės teises į V. P. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytus žemės sklypus. V. P. 1997-07-29 pareiškimu (patikslintu 1997-10-08) kreipėsi į Kauno apskrities viršininką bei Kauno miesto valdybos pastatų grąžinimo ir butų privatizavimo tarnybą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jo tėvų O. P. ir V. P. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemėvaldos dalį, buvusią Kauno aps., Garliavos vals., Julijanavos k. Vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktu 2011-12-16 Nr. VA-2 (patikslintu 2012-01-05) Kauno aps., Garliavos vals., Julijanavos k. buvo nustatytos konkrečios V. P. valdytos žemės ribos (toliau – ir teritorija, žemės sklypas). Pagal minėtą aktą buvo parengta laisvos (neužstatytos) žemės sklypo ribų schema. Tačiau daugiau kaip septynerius metus nuosavybės atkūrimo procesas buvo vilkinamas Kauno miesto savivaldybei bandant surasti būdų, kaip išvengti žemės gražinimo teisėtam pretendentui, keičiant poziciją dėl nuosavybės atkūrimo galimumo ir nurodant vis naujus ir vis kitus visuomenės poreikius, dėl kurių nuosavybės atkūrimas neva nėra galimas.

Pareiškėjas 2019-06-05 prašymu kreipėsi į NŽT ir Kauno miesto savivaldybės administraciją. Pastarosios prašė suderinti kartografinėje medžiagoje informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, pažymint buvusio savininko V. P. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos apie 80000 kv. m (8 ha) žemėvaldos dalį, buvusią Kauno aps., Garliavos vals., Julijanavos k., kaip priskirtą laisvai (neužstatytai) žemei ir suformuoti žemės sklypą žemės grąžinimui natūra pagal matininko A. P. žemės sklypo ribų planą. NŽT prašė priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į V. P. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos apie 80000 kv. m (8 ha) žemėvaldos dalį, buvusią Kauno aps., Garliavos vals., Julijanavos k.

Atsakovės atsisakė atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus. NŽT ginčijamu 2019-07-02 raštu nusprendė, kad negali tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūros ir priimti sprendimo dėl nuosavybės teisių, kadangi Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius nepateikė apie 8,00 ha laisvos (neužstatytos) žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini), planų. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius ginčijamu 2019-07-04 sprendimu nusprendė nagrinėti klausimą dėl laisvos (neužstatytos) žemės nuosavybės teisių atkūrimo, kai bus įgyvendinti priimti sprendimai dėl žemės sklypo (-ų) suformavimo visuomeninės paskirties statinių statybai visuomenės poreikiams ir kai bus nuspręsta, kokio dydžio sklypas (-ai) yra būtinas (-i) realizuojant ir užtikrinant Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimais išreikštą visuomenės poreikį nagrinėjamoje teritorijoje.

Pareiškėjo atstovų nuomone, NŽT 2019-07-02 sprendimas atsisakyti spręsti pareiškėjo prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į minėtą žemės sklypą yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes 2019-06-05 prašymu pareiškėjas jai pateikė 2011-12-16 Vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktą Nr. VA-2 (patikslintą 2012-01-05), kuriuo yra nustatytos konkrečios V. P. valdytos žemės ribos Kauno aps., Garliavos vals., Julijanavos k. Šio akto pagrindu matininkas A. P. sudarė žemės sklypo ribų schemą. NŽT Kauno miesto skyrius 2016-02-26 raštu Nr. 8SD-1061-(14.8.7) patvirtino, jog buvusių Kauno mėsos kombinato valymo įrenginių teritorija ((duomenys neskelbtini)) nėra suplanuota ir nėra perduota valdyti kitiems asmenims teisės aktų nustatyta tvarka, todėl tai yra laisvos valstybinės žemės fondo žemė. Viešame valstybės registre – Teritorijų planavimo registre – buvo prieinama informacija, kad ginčo teritorija yra suplanuota Yliškių detaliuoju planu, kad joje yra suplanuoti „gamybinių objektų teritorijų“ sklypai su privažiavimais. Taigi, visa informacija, reikalinga tolesniems veiksmams atlikti ir sprendimams priimti, NŽT buvo žinoma arba laisvai prieinama.

Pareiškėjo atstovų teigimu, ginčijamas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-07-04 sprendimas grindžiamas šiais administraciniais aktais: Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010-09-24 sprendimu Nr. T-548 ir 2012-03-15 sprendimu Nr. T-124, kuriais nuspręsta organizuoti procedūras tikslu suformuoti žemės sklypą (-us) visuomeninės paskirties statinių statybai visuomenės poreikiams bei Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-04-15 įsakymu Nr. A-1334, kuriuo nuspręsta organizuoti sklypo (sklypų) prie (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, ir motyvu, jog miesto bendrajame plane ginčijama teritorija patenka į specializuotų kompleksų zoną.

Pažymėjo, jog nei per visus 22 metus, nuo buvusio žemės savininko V. P. pradinio 1997-07-29 prašymo, nei per pastaruosius 10 metų Kauno miesto savivaldybės administracija ir Kauno miesto savivaldybės taryba neturėjo ir neturi aiškios, nuoseklios, konkrečios vizijos ginčo žemės sklypo atžvilgiu. Nors Kauno miesto savivaldybės taryba 2010-09-24 ir 2012-03-15 sprendimais deklaravo teritorijos visuomenės poreikį ir detalaus plano inicijavimą, tačiau per dešimt metų šio poreikio niekaip nerealizavo. Minėtais sprendimais buvo pritarta detaliojo planavimo organizavimui tikslu suformuoti žemės sklypą (-us) visuomeninės paskirties statinių statybai visuomenės poreikiams, tačiau ginčo teritorijai niekada nebuvo parengti ir patvirtinti detalieji planai visuomeninės paskirties statinių statybai. Be to, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius ginčijamame 2019-07-04 sprendime nenurodė ginčo žemės sklypui jokio konkretaus ir aiškiai išreikšto visuomenės poreikio. Taip pat nenurodė, kodėl visuomenės poreikis (jeigu toks yra) objektyviai negali būti patenkintas kitoje vietoje ar kitu būdu.

Be to, pareiškėjas 2019-03-19 pareiškimu Žemės ūkio ministerijai ir NŽT prašė valstybės institucijų pateikti informaciją apie 8 ha žemėvaldos dalių, esančių Julijanavos kaime, Kauno apskrityje, statusą ir gražinimo procedūras buvusiems savininko įpėdiniams bei susilaikyti nuo bet kokių veiksmų ar sprendimų, kuriais būtų toliau vilkinamas nuosavybės teisių į V. P. iki nacionalizacijos valdytos žemės 8,0212 ha plotą atkūrimas. Tačiau, gavusi 2019-03-19 pareiškėjo prašymą, Kauno miesto savivaldybės administracija 2019-04-15 įsakymu nusprendė organizuoti sklypo (sklypų) prie (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Šis faktas tik patvirtina atsakovės nesąžiningumą ir gero administravimo bei nepiktnaudžiavo teise principų pažeidimą.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 2 punktas nustato, kad sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams. Teritorijai tiesiogiai taikomas Yliškių detalusis planas numato „gamybinių objektų teritorijas“ ten, kur sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu buvo siekiama nustatyti visuomeninių teritorijų naudojimo būdą, todėl savivaldybės inicijuotas projektas yra neteisėtas.

Kauno miesto savivaldybės administracija nepateikė jokių duomenų, kad šiuo metu yra atliekamos ir per protingą laiką bus atliktos teritorijų planavimo procedūros ginčo teritorijoje. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad nuo 1997 metų liepos mėnesio, kai pareiškėjas pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, Kauno miesto savivaldybės administracija neturėjo ir neturi aiškiai išreikšto ir konkretaus visuomenės poreikio teritorijos atžvilgiu. Savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-06-15 sprendimu Nr. (33.200)2-2725 buvo nuspręsta sustabdyti teritorijų planavimo procedūras iki kol bus išspręstas nuosavybės teisių atkūrimo klausimas ir šis sprendimas niekada nebuvo panaikintas ir yra galiojantis. Savivaldybės ir UAB “Kelprojekto” sudarytoje Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo paslaugų teikimo sutartyje Nr. SR-0484, pagal kurią yra rengiami formavimo ir pertvarkymo projektai teritorijoms Kauno mieste, nėra nurodyta jokių terminų planavimo procedūroms teritorijos atžvilgiu atlikti. Be to, viešų projektų teritorijoje įgyvendinimui Kauno miesto savivaldybė niekuomet nebuvo ir nėra patvirtinusi jokių finansavimo šaltinių. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir motyvus, prašo patikslintą skundą patenkinti.

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė ir atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad nesutinka su skundo reikalavimais, kadangi ginčijamas NŽT sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, atkuriant nuosavybės teises į žemę, iki 1995-06-01 buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkūrimo procedūrose dalyvauja ne tik tie viešojo administravimo subjektai, kuriems įstatymu suteikti įgaliojimai nagrinėti piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę ir priimti sprendimus atkurti nuosavybės teises į žemę (iki 2010-07-01 apskričių viršininkų administracijoms, nuo 2010-07-01 - NŽT), bet ir savivaldybių administracijos.

Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Tvarka), 106¹ punktą savivaldybės administracijos direktorius per mėnesį nuo teritorinio skyriaus prašymo suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikimo, pagal nustatyta tvarka patvirtintus miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus ar žemės valdos projektus, pateikia teritoriniam skyriui informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detalieji planai ar žemės valdos projektai nepatvirtinti arba jų nėra, - apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas. Teritorinis skyrius, gavęs informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, per mėnesį šioje kartografinėje medžiagoje pažymi savininko turėto žemės sklypo ribas, remdamasis turima (išlikusia) arba kartografuota planine medžiaga.

Taigi, vienas iš pagrindų NŽT priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiui grąžinant žemę natūra (turėtoje vietoje) yra savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas - žemės sklypo planas (-ai) su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje. Kol minėtas dokumentas (-ai) nėra pateiktas (-i), NŽT neturi teisės atkurti nuosavybės teises į žemę pretendentams, kurie pageidauja susigrąžinti žemę natūra (turėtoje vietoje). Šiuo atveju tik Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui patvirtinus žemės sklypų planus ir juos pateikus NŽT, pastaroji galės spręsti dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjui. Prašė patikslintą skundą atmesti.

Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau - ir Savivaldybės administracija) atsiliepime, rašytiniuose paaiškinimuose nurodė ir atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad su patikslintu skundu nesutinka, kadangi ginčijamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Ginčijamame Savivaldybės administracijos 2019-07-04 sprendime buvo pateikta išsami informacija, kokių dokumentų pagrindu ginčo teritorijai yra išreikštas visuomenės poreikis (Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimai), kokios procedūros buvo ir yra atliekamos įgyvendinant visuomenės poreikį (sklypo (-ų) formavimo procedūros, finansavimo ir administravimo sutartis įgyvendinant projektą dėl teritorijos išvalymo. Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniai ginčo vietoje). Apie ginčo teritorijai aktualius priimtus sprendimus ir atliekamas procedūras, susijusias su žemės sklypo (-ų) nagrinėjamoje teritorijoje suformavimu visuomeninės paskirties statinių statybai visuomenės poreikiams, tuometinis pretendentas jau buvo informuotas, vykstant susirašinėjimui iki 2015 m. Vertinant visą susirašinėjimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į ginčo žemės sklypą, laikytina, kad pareiškėjas ginčija sprendimą, kuris yra tik vienas iš daugelio raštų tuo pačiu klausimu, kuriuo nurodomi iš esmės analogiški motyvai dėl atsisakymo atlikti prašomus veiksmus.

Pažymėjo, kad visuomenės poreikis į ginčo teritoriją yra išreikštas ne ginčijamu sprendimu, o Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010-09-24 sprendimu Nr. T-548 ,,Dėl pritarimo teritorijos (duomenys neskelbtini), detaliojo planavimo organizavimui“ ir 2012-03-15 sprendimu Nr. T-124 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010-09-24 sprendimo Nr. T-548 „Dėl pritarimo teritorijos (duomenys neskelbtini), detaliojo planavimo organizavimui“ pakeitimo“ (toliau – ir sprendimai). Šie sprendimai buvo nurodyti pareiškėjui, atsakant į jo prašymus ir dar kartą informuojant apie juos, kaip teisinius pagrindus, kuriais yra išreikštas visuomenės poreikis. Sprendimai nebuvo ginčijami ir yra galiojantys.

Minėti sprendimai, pradėtos žemės sklypo (-ų) formavimo procedūros ir Bendrasis planas patvirtina, kad ginčo teritorijai yra išreikštas visuomenės poreikis ir ši teritorija atitinka Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus dėl valstybės išperkamos žemės statuso.

Pareiškėjas skundo reikalavimus grindžia tuo, kad atsakovė iki šiol nerealizavo išreikšto visuomenės poreikio, t. y. iki šiol sprendimai yra įgyvendinti tik iš dalies: Kauno miesto savivaldybės bendrajame plane nagrinėjamai teritorijai yra numatyta visuomeninė paskirtis, tačiau nėra parengtas detalusis planas visuomeninės paskirties statinių statybai. Pažymėjo, jog nei minėtuose sprendimuose, nei kituose teisės aktuose nėra numatyti terminai, per kuriuos neįgyvendinus tam tikrų visuomenės poreikį įgyvendinančių projektų, aktuali valstybinė žemė praranda valstybės išperkamos žemės statusą bei turi būti atliekamos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros. Be to, atsakovė nėra priėmusi jokių sprendimų, kuriais būtų panaikinti prieš tai minėti sprendimai ar pakeistas juose išreikštas tikslas. Atsakovei nepakeitus valios dėl sprendimais išreikšto visuomenės poreikio į ginčo teritoriją, sklypo formavimo procedūros tęsiamos.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2019-04-15 įsakymu Nr. A-1334 “Dėl žemės sklypo (sklypų) teritorijoje prie (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“ nusprendė organizuoti sklypo (sklypų) prie (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (įsakymas yra galiojantis). Šio projekto rengimui yra išduoti projekto rengimo reikalavimai ir pradėtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas jame nustatytu tikslu.

Taip pat pažymėjo, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus 2014-07-16 rašte Nr. 70-2-2046 nurodyta, jog V. P. iki 1940 m. turėtos žemės ribose laisvos (neužstatytos) žemės nėra. Taigi, pareiškėjui buvo žinomas atsakovės 2014-07-16 raštu išreikštas sprendimas, jog V. P. iki 1940 m. buvusioje valdoje laisvos (neužstatytos) žemės nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašė patikslintą skundą atmesti.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Ginčas byloje kilęs dėl NŽT 2019-07-02 sprendimo Nr. 8SD-3375-(14.8.94.) ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Savivaldybės administracijos 2019-07-04 sprendimo Nr. (33.205)2-1837, kuriais iš esmės atsisakyta atkurti nuosavybės teises natūra į V. P. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos apie 8 ha žemėvaldos dalį, buvusią Kauno aps., Garliavos vals., Julijanavos k., pagrįstumo ir teisėtumo.

Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjas yra V. P., mirusio (duomenys neskelbtini), testamentinis įpėdinis, paveldėjęs testatoriaus teisę atkurti nuosavybės teises į V. P. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytus žemės sklypus. V. P., miręs (duomenys neskelbtini), 1997-07-29 pareiškimu (patikslintu 1997-10-08) kreipėsi į Kauno apskrities viršininką bei Kauno miesto valdybos pastatų grąžinimo ir butų privatizavimo tarnybą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jo tėvų O. P. ir V. P. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemėvaldos dalį, buvusią Kauno aps., Garliavos vals., Julijanavos k. Vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo 2011-12-16 aktu Nr. VA-2 (patikslintu 2012-01-05) Kauno aps., Garliavos vals., Julijanavos k. buvo nustatytos V. P. valdytos žemės ribos. Pagal minėtą aktą buvo parengta laisvos (neužstatytos) žemės sklypo ribų schema.

Pareiškėjas 2019-06-05 prašymu kreipėsi į NŽT ir Kauno miesto savivaldybės administraciją. Pastarosios prašė suderinti kartografinėje medžiagoje informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, pažymint buvusio savininko V. P. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos apie 80000 kv. m (8 ha) žemėvaldos dalį, buvusią Kauno aps., Garliavos vals., Julijanavos k., kaip priskirtą laisvai (neužstatytai) žemei ir suformuoti žemės sklypą žemės grąžinimui natūra pagal matininko A. P. žemės sklypo ribų planą, o NŽT prašė priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į V. P. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos apie 80000 kv. m (8 ha) žemėvaldos dalį, buvusią Kauno aps., Garliavos vals., Julijanavos k.

NŽT ginčijamu 2019-07-02 sprendimu Nr. 8SD-3375-(14.8.94.) „Dėl informacijos pateikimo“ nusprendė, kad negali tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūros ir priimti sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kadangi Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius nepateikė apie 8,00 ha laisvos (neužstatytos) žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini), planų. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius ginčijamu 2019-07-04 sprendimu Nr. (33.205)2-1837 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ nusprendė nagrinėti klausimą dėl laisvos (neužstatytos) žemės nuosavybės teisių atkūrimo, kai bus įgyvendinti priimti sprendimai dėl žemės sklypo (-ų) suformavimo visuomeninės paskirties statinių statybai visuomenės poreikiams ir kai bus nuspręsta, kokio dydžio sklypas (-ai) yra būtini realizuojant ir užtikrinant Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimais išreikštą visuomenės poreikį nagrinėjamoje teritorijoje.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ bei kiti teisės aktai.

Pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatas nuosavybės teisės į žemę, iki 1995-06-01 buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos: grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.

Tvarkos 106 punktas reglamentuoja, kad NŽT įgaliotas teritorinio skyriaus (toliau - teritorinis skyrius) vedėjas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, grąžinant natūra turėtoje vietoje piliečiams, priima gavęs savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą žemės sklypo planą ir žemės sklypo kadastrinių matavimų, nustatant ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, bylą.

Akivaizdu, jog, atkuriant nuosavybės teises į žemę, iki 1995-06-01 buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkūrimo procedūrose dalyvauja ne tik tie viešojo administravimo subjektai, kuriems įstatymu suteikti įgaliojimai nagrinėti piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę ir priimti sprendimus atkurti nuosavybės teises į žemę (iki 2010-07-01 apskričių viršininkų administracijoms, nuo 2010-07-01 - NŽT), bet ir savivaldybių administracijos.

Tvarkos 106¹ punkte nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius per mėnesį nuo teritorinio skyriaus prašymo suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikimo pagal nustatyta tvarka patvirtintus miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus ar žemės valdos projektus pateikia teritoriniam skyriui informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detalieji planai ar žemės valdos projektai nepatvirtinti arba jų nėra, - apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas.

Dėl Savivaldybės administracijos 2019-07-04 sprendimo

Kauno miesto savivaldybės administracija yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais. Tai reiškia, jog atsakovė privalo laikytis ir Viešojo administravimo įstatymo (redakcija, galiojusi ginčijamo sprendimo priėmimo metu) (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų, inter alia įstatymo viršenybės bei objektyvumo principų.

VAĮ 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Vadovaujantis objektyvumo principu - administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs (VAĮ 3 str. 2 p.). Individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (VAĮ 8 str. 1 d.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Taigi, viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą (LVAT sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (LVAT 2008-11-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008-12-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010-08-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2010-11-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-15/2010).

Nagrinėjamu atveju ginčijamas sprendimas neatitinka esminių VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

Kaip buvo minėta, pareiškėjas 2019-06-05 prašymu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją ir prašė suderinti kartografinėje medžiagoje informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, pažymint buvusio savininko V. P. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos apie 80000 kv. m (8 ha) žemėvaldos dalį, buvusią Kauno aps., Garliavos vals., Julijanavos k., kaip priskirtą laisvai (neužstatytai) žemei ir suformuoti žemės sklypą žemės grąžinimui natūra pagal matininko A. P. žemės sklypo ribų planą. Atsakovė ginčijamu 2019-07-04 sprendimu nusprendė nagrinėti klausimą dėl laisvos (neužstatytos) žemės nuosavybės teisių atkūrimo, kai bus įgyvendinti priimti sprendimai dėl žemės sklypo (-ų) suformavimo visuomeninės paskirties statinių statybai visuomenės poreikiams ir kuomet bus nuspręsta, kokio dydžio sklypas (-ai) yra būtini realizuojant ir užtikrinant Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimais išreikštą visuomenės poreikį nagrinėjamoje teritorijoje.

Ginčijamą sprendimą atsakovė motyvavo tuo, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010-09-24 sprendimu Nr. T-548 „Dėl pritarimo teritorijos (duomenys neskelbtini), detaliojo planavimo organizavimui” ir 2012-03-15 sprendimu Nr. T-124 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010-09-24 sprendimo Nr. T-548 „Dėl pritarimo teritorijos (duomenys neskelbtini), detaliojo planavimo organizavimui” pakeitimo” buvo nuspręsta organizuoti procedūras tikslu suformuoti žemės sklypą (-us) visuomeninės paskirties statinių statybai visuomenės poreikiams. Šie sprendimai yra galiojantys. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2019-04-15 įsakymu Nr. A-1334 „Dėl žemės sklypo (sklypų) teritorijoje prie (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo” nutarė organizuoti sklypo (sklypų) prie (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Šio projekto rengimui yra išduoti reikalavimai. Teritorijoje išmontuoti netinkami buvusio Kauno mėsos kombinato inžineriniai statiniai ir sutvarkyta apie 80000 kv. m teritorija. Galiojančiame Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane teritorija patenka į specializuotų kompleksų zoną, kuri apima visuomenės poreikiams skirtas teritorijas, minėtų dokumentų pagrindu nagrinėjamai teritorijai yra išreikštas visuomenės poreikis, dėl kurio įgyvendinimo yra atliekamos žemės sklypo (-ų) formavimo procedūros, kurias pabaigus, bus galima spręsti, ar lieka laisvos (neužstatytos) žemės, dėl kurios grąžinimo būtų galima imtis Tvarkoje numatytų veiksmų.

Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo turinio, atsakovė pareiškėjo prašymo iš esmės neišsprendė, nepriėmė sprendimo apie tai, yra ar nėra laisvos (neužstatytos) žemės, dėl kurios grąžinimo būtų galima imtis Tvarkoje numatytų veiksmų, t. y. neatsakė į esminį pareiškėjo klausimą dėl laisvos (neužstatytos) žemės buvimo (ar nebuvimo), o tik formaliai informuodama pareiškėją apie tai, kad nagrinėti šį klausimą bus galima tik tada, kai bus įgyvendinti Kauno miesto savivaldybės tarybos priimti sprendimai dėl teritorijai išreikšto visuomenės poreikio (iš skundžiamo sprendimo turinio neaišku, kada ir kokiu būdu šie sprendimai bus įgyvendinti), priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, neatitinkantį pareiškėjo prašymo turinio. Minėti sprendimo turinio trūkumai VAĮ 8 straipsnio 1 dalies prasme yra esminiai, todėl atsakovės 2019-07-04 sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas, kadangi savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui - VAĮ 8 straipsniui (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).

Pažymėtina ir tai, kad pagal VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, jame turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad individualaus administracinio akto motyvai negali būti nurodyti vėliau nei priimtas individualus administracinis aktas. Kilus ginčui teisme dėl individualaus administracinio akto, kuris yra be jokių motyvų, tokį aktą priėmusio viešojo administravimo subjekto (atsakovo) pozicija, kad jis atitinkamu procesiniu būdu (atsiliepime į pareiškėjo skundą, paaiškinimuose teismo posėdžio metu ir pan.) bando nurodyti tokio akto motyvus, teismui negali būti pagrindas į tai atsižvelgti, nes, kaip jau buvo minėta VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimai turi būti išpildyti priimant individualų administracinį aktą. Nagrinėjamu atveju atsakovė motyvus išdėstė atsiliepime į pareiškėjo skundą teismui, rašytiniuose paaiškinimuose, tačiau tai nesuderinama su pirmiau aptartais VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimais. Skundžiamo individualaus akto priėmimo motyvų nurodymas teisminio proceso metu (jei jie nėra nurodyti priimtame akte) negali būti vertinamas ir neturi įtakos nemotyvuoto akto teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui (LVAT 2013-06-13 sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-940/2013, LVAT 2016-12-22 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016).

Dėl Nacionalinės žemės tarnybos 2019-07-02 sprendimo

NŽT ginčijamu 2019-07-02 sprendimu Nr. 8SD-3375-(14.8.94.) „Dėl informacijos pateikimo“ nusprendė, kad negali tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūros ir priimti sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kadangi Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius nepateikė apie 8,00 ha laisvos (neužstatytos) žemės sklypo, esančio prie (duomenys neskelbtini), planų.

Kaip jau minėta, pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatas nuosavybės teisės į žemę, iki 1995-06-01 buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos: grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Tvarkos 106 punkte nurodyta, kad NŽT įgaliotas teritorinio skyriaus vedėjas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, grąžinant natūra turėtoje vietoje piliečiams, priima gavęs savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą žemės sklypo planą ir žemės sklypo kadastrinių matavimų, nustatant ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje bylą.

NŽT gali priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, piliečiui grąžinant žemę natūra (turėtoje vietoje), kai yra savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas - žemės sklypo planas (-ai) su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje. Kol minėtas dokumentas (-ai) nėra pateiktas (-i) NŽT, pastaroji neturi teisės atkurti nuosavybės teises į žemę pretendentams, kurie pageidauja susigrąžinti žemę natūra (turėtoje vietoje).

Byloje nėra jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų patvirtinančių, jog Savivaldybės administracija pateikė NŽT informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę ginčo teritorijoje. Iš esmės šių aplinkybių šalys ir neginčija. Todėl, įvertinus šią aplinkybę ir teisinį šios ginčo situacijos reglamentavimą, pripažintina, kad NŽT skundžiamu 2019-07-02 sprendimu pagrįstai ir teisėtai nusprendė, jog negali tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūros ir priimti sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kadangi Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius nepateikė apie 8,00 ha laisvos (neužstatytos) žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini), planų. Todėl ginčijamas sprendimas pagal tuo metu egzistavusias faktines aplinkybes yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jo nėra jokio pagrindo, o skundas šioje dalyje atmestinas.

Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus

Pareiškėjas skundu taip pat prašo įpareigoti Savivaldybės administraciją per vieną mėnesį, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, suderinti kartografinėje medžiagoje informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, pažymint buvusio savininko V. P. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos apie 80000 kv. m (8 ha) žemėvaldos dalį, esančią Kauno aps., Garliavos vals., Julijanavos k., kaip priskirtą laisvai (neužstatytai) žemei ir suformuoti žemės sklypą žemės grąžinimui natūra pagal matininko A. P. žemės sklypo ribų planą. Taip pat įpareigoti NŽT per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į V. P. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos apie 80000 kv. m (8 ha) žemėvaldos dalį, esančią Kauno aps., Garliavos vals., Julijanavos k.

Bylos esantys duomenys patvirtina, kad 2011-12-16 Vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktu Nr. VA-2 (patikslintu 2012-01-05) Kauno aps., Garliavos vals., Julijanavos k. buvo nustatytos konkrečios V. P. valdytos teritorijos ribos. Matininkas A. P. pagal minėtą aktą parengė laisvos (neužstatytos) žemės sklypo ribų schemą, į kurioje nurodytą apie 8 ha teritoriją V. P., o vėliau ir jo teisių perėmėjas – M. F. P., siekia atkurti nuosavybės teises natūra. Teritorija yra laisva ir neužstatyta pastatais ar įrenginiais, kuriems eksploatuoti reikėtų formuoti žemės sklypus. Šias aplinkybes patvirtina: NŽT 2016-02-26 raštas Nr. 8SD-1061-(14.8.7), kuriame nurodyta, jog buvusių Kauno mėsos kombinato valymo įrenginių teritorija ((duomenys neskelbtini)) nėra suplanuota ir nėra perduota valdyti kitiems asmenims teisės aktų nustatyta tvarka, todėl tai yra laisvos valstybinės žemės fondo žemė; Antstolio 2019-11-06 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuris patvirtina, jog teritorija yra laisva; savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-06-15 sprendimas Nr. (33.200)2-2725, kuriuo nutarta sustabdyti detaliojo plano rengimo procedūras iki bus išspręstas nuosavybės teisių atkūrimo klausimas.

Pažymėtina ir tai, jog teismo posėdžio metu šalys iš esmės pripažino, kad ginčo teritorija nėra užstatyta ir yra laisva. Tačiau Savivaldybės administracijos pozicija yra tokia, jog teritorija yra reikalinga visuomenės poreikiams tenkinti, todėl šiuo metu negali būti grąžinama pretendentams natūra.

LVAT, grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo, 2021-10-20 nutartyje nurodė, kad šioje byloje turi būti įvertinta, ar yra realus ir pagrįstas visuomenės poreikis ginčo teritoriją išpirkti. Konstitucinis Teismas 2001-04-02 ir 2002-05-10 nutarimuose yra konstatavęs, kad miesto žemės grąžinimą ar jos negrąžinimą natūra turi lemti realus ir pagrįstas visuomenės poreikis būtent tai konkrečiai žemei. Taip pat minėtuose nutarimuose yra įtvirtinti konstituciniai imperatyvai, į kuriuos privaloma atsižvelgti vertinant, ar žemė laikytina valstybės išperkama ir dėl to natūra negali būti grąžinta pretendentams: žemė turi būti būtina visuomenės poreikiams; šie visuomenės poreikiai turi būti konkretūs ir aiškiai išreikšti; minėti visuomenės poreikiai objektyviai negalėtų būti patenkinti, jei žemė būtų grąžinta natūra.

Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji: iki 1995-06-01 buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų; žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai; valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui; įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė; žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims, pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, jeigu jie jau suprojektuoti grąžintinoje piliečiui žemėje.

Ginčui aktualios redakcijos Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995-06-01 buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos - grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei <...>“.

Teismų praktikoje galimybė grąžinti laisvą (neužstatytą) miesto žemę turėtoje vietoje turi būti siejama su realaus ir pagrįsto visuomenės poreikio konkrečiai žemei buvimu ar nebuvimu, kad tai, ar žemė turi būti grąžinta natūra, ar valstybės išperkama, lemia ne detaliojo plano buvimas ar nebuvimas, o tai, ar yra pagrįstas visuomenės poreikis tai konkrečiai žemei, ir ar ši žemė yra laisva (žr., pvz., LVAT 2015-02-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-150-146/2015).

Iš bylos duomenų matyti, kad 2010-09-24 sprendimu Kauno miesto savivaldybės taryba nusprendė pritarti detaliojo plano organizavimui tikslu suformuoti žemės sklypą prie esamų pastatų ir žemės sklypą sporto komplekso statybai – sporto miestelio, su futbolo, beisbolo aikštėmis, teniso kortais ir kitais įrengimais. Kauno miesto savivaldybės taryba 2012-03-15 sprendimu pakeitė detaliojo planavimo tikslą – formuoti žemės sklypą (-us) visuomeninės paskirties statinių statybai. Proceso tikslas – išlaikyti teritoriją savivaldybės poreikiams, nes neva pretendentų susigrąžinti žeme natūrą nėra (nors V. P. prašymas atkurti nuosavybės teises pateiktas 1997-07-29 (patikslintas 1997-10-08). Atsakovės pakeistas panaudojimo poreikis nėra konkretus ir aiškus - teritorijoje galima būtų įkurti technologijų parką arba pritaikyti kitoms savivaldybės reikmėms. Detaliojo plano rengėjas 2016-05-20 rašte nurodė, kad detaliojo planavimo užduotis yra nekonkreti ir prašė ją patikslinti. Minėtų sprendimų pagrindu vykęs detaliojo planavimo procesas nutrūko 2018-12-31, pasibaigus planavimo sąlygų sąvado galiojimui. Kitų administracinių aktų ar veiksmų dėl egzistuojančio realaus ir pagrįsto visuomenės poreikio į teritoriją byloje nėra ir atsakovė teismui nepateikė.

Nors po šios administracinės bylos iškėlimo, Kauno miesto savivaldybės administracija 2019-10-01 strateginio veiklos plano pakeitimo aiškinamajame rašte deklaravo, kad ginčo teritorijoje bus ne futbolo, beisbolo aikštės ar teniso kortai, ne technologijų parkas, bet BMX dviračiams, riedučiams ir paspirtukams tinkamų rampų parkas ir daugiafunkcinis sporto centras su tinklinio, rankinio, sportinės ir meninės gimnastikos treniruočių bazėmis. Teisėjų kolegijos nuomone, pakeista pozicija tik patvirtina, kad nei per 22 metus nuo buvusio žemės savininko prašymo, nei per pastaruosius 10 metų Kauno miesto savivaldybės administracija ir Kauno miesto savivaldybės taryba neturėjo ir neturi aiškaus, nuoseklaus, konkretaus visuomeninio poreikio ir vizijos teritorijos atžvilgiu.

Atsakovė nepateikė jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų, kad bet kuriam iš minėtų tikslų buvo patvirtinti konkretūs ar realūs finansavimo šaltiniai. Taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad Kauno miesto ribose nėra pakankamai laisvos žemės kitose vietose, kuriose toks visuomenės poreikis objektyviai gali būti patenkintas, nei paimant būtent ginčo teritoriją.

Vertinant 1999-02-26 patvirtintą Yliškių rajono detalųjį planą, kuris yra vienintelis detalusis planas, galiojantis ginčo teritorijai, akivaizdu, kad šio detaliojo plano sprendiniais teritorija nėra priskirta valstybės išperkamai. Ginčo teritorijos dalyje yra numatyti žemės sklypai, kuriems suplanuotas gamybinės paskirties objektų naudojimo būdas, nustatytos užstatymo ribos, santykinai nedidelės teritorijos skirtos taršiems (kenksmingiems objektams). Minėti sprendiniai yra pateikti pagrindiniame brėžinyje ir aiškinamajame rašte. Ši teritorija nėra skirta visuomeniniams objektams – sporto ar laisvalaikio kompleksams - statyti. Yliškių detaliajame plane ginčo teritorijos šiaurinėje dalyje numatyta teritorija elektros tinklams ir jų apsaugos zonoms. Elektros tinklams eksploatuoti aptarnauti ir naudoti gali būti nustatyti servitutai (Elektros energetikos įstatymo 75 str. 3 d.). Ginčo teritorijos pietinėje dalyje Yliškių rajono detalusis planas numato pagalbinę gatvę, kuri pagal šiuo metu galiojančio statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 22 punkte pateiktą klasifikaciją priskirtina D kategorijos pagalbinei gatvei, kuri galėtų būti tiesiama ir privačioje teritorijoje nustačius servitutą.

Pagal Yliškių rajono detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo metu galiojusias Detaliųjų planų rengimo taisykles, patvirtintas Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996-11-15 įsakymu Nr. 159, detaliojo plano sprendiniuose būdavo nustatomas teritorijos tvarkymo režimas – teritorijos naudojimo būdo ir veiklos joje plėtojimo reikalavimų ir apribojimų visuma, privaloma rengiant statybų ar kitokios veiklos projektus (6 p.). Šių taisyklių 39 punkte buvo nurodyta, kad detaliųjų planų pagrindiniame brėžinyje nurodoma pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, žemės naudojimo būdas, statybas ar kitokią veiklą sąlygojantys reikalavimai ir apribojimai. Tačiau teisinis reguliavimas nenumatė, kad detalieji planai būtų rengiami siekiant nustatyti plėtros koncepciją, plėtros gaires ar kitus bendro pobūdžio sprendinius, kurie turėtų būti konkretizuojami kituose dokumentuose. Taigi, Yliškių rajono detaliojo plano sprendiniai ginčo teritorijos nepriskiria valstybės išperkamai teritorijai pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Žemės sklypų teritorijos prie (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektu, patvirtintu Savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-03-25 įsakymu Nr. A-1038 (teismui pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdytas jo galiojimas (2020-05-07 nutartis), nustatytas visuomeninės paskirties teritorijų naudojimo būdas prieštarauja Yliškių detaliojo plano sprendiniui „numatomos gamybinės paskirties teritorijos“, kadangi juo negalėjo būti keičiami Yliškių detaliojo plano sprendiniai. Taip atsakovė pažeidė Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 2 punkto reikalavimus.

Atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, pareiškėjui, kaip buvusio savininko teisių paveldėtojui, siekiant nuosavybės teisių atkūrimo natūra, teisėjų kolegijos nuomone, skundo reikalavimas įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją atlikti nurodytus veiksmus yra pagrįstas ir tenkintinas. Kauno miesto savivaldybės administracija įpareigotina per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suderinti kartografinėje medžiagoje informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, pažymint buvusio savininko V. P. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos apie 80000 kv. m (8 ha) žemėvaldos dalį, esančią Kauno aps., Garliavos vals., Julijanavos k., buvusiose savininko V. P. žemėvaldos ribose (teritorijoje prie (duomenys neskelbtini)), kaip priskirtą laisvai (neužstatytai) žemei ir suformuoti žemės sklypą žemės grąžinimui natūra.

Savivaldybės administracijai atlikus minėtus veiksmus, NŽT atsiras pareiga priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į V. P. iki 1940 metų nacionalizacijos valdytos apie 80000 kv. m (8 ha) žemėvaldos dalį, esančią Kauno aps., Garliavos vals., Julijanavos k. Iš esmės NŽT ir neginčija šios pareigos, tačiau nurodo, jog pagal Tvarkos 106 punktą NŽT įgaliotas teritorinio skyriaus vedėjas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, grąžinant natūra turėtoje vietoje piliečiams, priima gavęs savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą žemės sklypo planą ir žemės sklypo kadastrinių matavimų, nustatant ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje bylą. Todėl šioje ginčo situacijoje nėra pagrindo įpareigoti NŽT priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kadangi toks įpareigojimas yra išankstinis. Šioje dalyje skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjo atstovė advokatė Aušra Mudėnaitė 2022-01-18 pateikė prašymą priteisti 11835 Eur bylinėjimosi išlaidas už rašytinių paaiškinimų ir baigiamųjų kalbų parengimą, atstovavimą teismo posėdyje, išlaidas už specialisto konsultaciją bei apeliacinėje instancijoje patirtas išlaidas. Pareiškėjo atstovė byloje taip pat yra pateikusi 2020-09-24 ir 2020-12-09 prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas. 2020-09-24 prašyme nurodomos 5000 Eur bylinėjimosi išlaidos už bylos medžiagos analizę, reikalavimo tikslinimą, pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą teisme. 2020-12-09 prašyme nurodomos 1205 Eur bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimų analizę, prijungtos administracinės bylos analizę, rašytinių paaiškinimų parengimą. Prašymai grindžiami advokatų kontoros Sorainen ir partneriai sąskaitomis faktūromis, banko mokėjimo nurodymais.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas turi teisę reikalauti atlyginti ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas administracinėje byloje iš dalies priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis turi teisę reikalauti priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Prašyme, pateiktame 2020-09-24, nurodomos išlaidos už reikalavimo patikslinimą (patikslintą skundą), tačiau, teismas pažymi, kad pareiškėjo atstovės advokatės Aušros Mudėnaitės 2020-09-22 pateiktas patikslintas skundas administracinėje byloje nebuvo priimtas, todėl ši pareiškėjo prašymo dalis netenkintina.

Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą rekomenduojamas užmokesčio dydis (koeficientas) už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui valandą – 0,1. Teismo posėdis, vykęs 2020-09-24, kurioje pareiškėją atstovavo advokatė Aušra Mudėnaitė, truko nuo 13 val. 11 min. iki 14 val. 06 min., kas pagal Rekomendacijų 9 punktą prilyginama 1 val. 2020 m. I ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis – 1381,0 Eur. Atitinkamai, už atstovavimą teisme šiuo atveju maksimali rekomenduojama priteisti suma – 138,1 Eur (1381,0 x 0,1). Pareiškėjo atstovė nepateikė duomenų apie tai, kiek konkrečiai truko pasirengimas minėtam teismo posėdžiui, dėl to šiuo aspektu nevykdė ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos tinkamai pagrįsti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus šios bylos sudėtingumą, byloje vertintų aplinkybių apimtį, spręstina, kad pareiškėjo atstovė pasiruošimui 2020-09-24 teismo posėdžiui galėjo užtrukti iki 3 valandų. Atitinkamai už pasirengimą šiam teismo posėdžiui maksimali rekomenduojama priteisti suma – 414,3 Eur (1381,0 x 0,1 x 3).

2020-09-24 prašyme nurodomos išlaidos už bylos medžiagos analizę, tačiau konkrečių duomenų apie tai, kiek laiko truko bylos medžiagos analizė, pareiškėjo atstovė nenurodė, dėl to šiuo aspektu taip pat nevykdė pareigos tinkamai pagrįsti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tokios advokato suteiktos teisinės paslaugos kaip susitikimas su klientu, teismų praktikos analizė, susipažinimas su (procesiniais) dokumentais, teisinės konsultacijos ir teisinės pozicijos formavimas ir pan., laikytinos sudėtine platesnės apimties (turinio) teisinių paslaugų, tokių kaip skundo (apeliacinio skundo) parengimas ar atstovavimas teismo posėdyje, dalimi, todėl patirtos išlaidos už minėtas pavienes paslaugas traktuojamos kaip išlaidos už atitinkamą teisinę paslaugą, pavyzdžiui, skundo parengimą ar atstovavimą teismo posėdyje (žr., pvz., LVAT 2015-07-22 nutartį administracinėje byloje Nr. AS-733-146/2015, 2015-10-28 nutartį administracinėje byloje Nr. AS-988-756/2015, 2018-08-08 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3910-415/2018). Teisėjų kolegijos vertinimu, prašomos priteisti išlaidos už bylos medžiagos analizę, yra tiesiogiai susijusios ir vertintinos kaip sudėtinė atstovavimo teisme paslaugų dalis ir atskirai už šią paslaugą bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Teismas pažymi, kad prašyme nurodytos 100 Eur kelionės išlaidos yra nepagrįstos, t. y. į bylą nepateikti minėtas išlaidas patvirtinantys įrodymai, be to, nėra duomenų, kaip šios išlaidos buvo apskaičiuotos, todėl ši prašymo dalis netenkintina.

Prašyme, pateiktame teismui 2020-12-09, nurodomos 1205 Eur dydžio išlaidos už rašytinių paaiškinimų parengimą ir bylos dokumentų analizę. Kaip jau minėta, bylinėjimosi išlaidos atskirai už bylos medžiagos analizę nepriteistinos. Šios teisinės paslaugos vertintinos kaip sudėtinė platesnės apimties (turinio) teisinių paslaugų, tokių kaip, šiuo atveju, rašytinių paaiškinimų parengimas, dalis.

Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą, už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, nustatytas koeficientas – 0,4. Pareiškėjo atstovės rašytiniai paaiškinimai (reg. Nr. DOK-23096) prie administracinės bylos buvo prijungti 2020-09-24 teismo posėdyje, taigi šiuo atveju aktualus 2020 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis – 1381,0 Eur. Atitinkamai už šiuos rašytinius paaiškinimus maksimali rekomenduojama priteisti suma – 552,4 Eur (1381,0 x 0,4).

Prašyme, pateiktame teismui 2022-01-18, nurodomos 780 Eur dydžio išlaidos už rašytinių paaiškinimų parengimą į atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos byloje pateiktą 2020-10-09 atsiliepimą bei už baigiamųjų kalbų parengimą 2020-12-10 posėdžiui.

Pareiškėjo atstovės rašytiniai paaiškinimai (reg. Nr. DOK-29306) administracinėje byloje buvo gauti 2020-11-23, taigi šiuo atveju aktualus 2020 m. II ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis – 1398,5 Eur. Atitinkamai, už šiuos rašytinius paaiškinimus, pagal Rekomendacijų 8.16 punktą, maksimali rekomenduojama priteisti suma – 559,40 Eur (1398,5 x 0,4).

Prašyme nurodoma, kad baigiamosios kalbos rengimas truko 8 advokatės darbo valandas. Kadangi į 2020-12-10 teismo posėdį proceso dalyviai neatvyko, byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, o baigiamąją kalbą advokatė pateikė teismui raštu prieš posėdį, šis dokumentas vertintinas kaip Rekomendacijų 8.17 punkte nurodytas kitas dokumentas, susijęs su atstovavimu bylų procese. Už jo parengimą nustatytas koeficientas - 0,1, todėl maksimali rekomenduojama priteisti suma nagrinėjamu atveju yra 139,85 Eur (1398,5 x 0,1).

Pareiškėjas prašo atlyginti 2445 Eur už advokatės teiktas teisines konsultacijas, trukusias 3 valandas, pasirengimą teismo posėdžiui, trukusį 10 valandų, bei atstovavimą teismo posėdyje 2022-01-18, kuris truko 2 valandas. Nagrinėjamu atveju taikytinas 2021 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis - 1598,1 Eur, todėl pagal Rekomendacijų 8.19 punktą maksimali rekomenduotina priteisti suma už 15 valandų trukusias teisines konsultacijas ir pasirengimą bei atstovavimą teismo posėdyje, yra 2397,15 Eur (1598,1 x 0,1 x 15).

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 3000 Eur išlaidas, sumokėtas už specialisto G. T. konsultacijos parengimą. Šias išlaidas pagrindžia pateikta sąskaita faktūra bei banko mokėjimo išrašas. Pagal ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 1 punktą, prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos sumos, išmokėtos liudytojams, vertėjams, specialistams, ekspertams ir ekspertų organizacijoms. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant šią bylą turėjo būti įvertintas Yliškių rajono detalusis planas, šios pareiškėjo patirtos išlaidos laikytinos tiesiogiai susijusiomis su ginčo dalyku ir yra priteistinos.

Taigi, nagrinėjamu atveju iš viso pareiškėjui galėtų būti priteista 7201,20 Eur (138,1 Eur + 414,3 Eur + 552,4 + 559,4 Eur + 139,85 + 2397,15 + 3000 Eur) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Regionų apygardos administraciniame teisme. Tačiau ši suma galėtų būti priteista, jeigu pareiškėjo skundas būtų buvęs patenkintas visiškai. Konkrečiu atveju, pareiškėjo reikalavimai administracinėje byloje patenkinti ½ dalimi, todėl priteistinų išlaidų suma atitinkamai mažintina iki 50 procentų maksimaliai priteistinos sumos, taigi, sudaro 3600,60 Eur. Kadangi byloje tenkinami pareiškėjo reikalavimai, nukreipti atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, tačiau reikalavimai dėl NŽT priimto administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo šią instituciją atlikti tam tikrus veiksmus, yra atmestini, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteistinas iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant pareiškėjui iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 3600,60 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

Pareiškėjo prašymas dalyje dėl 5610 Eur išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, pagal susiklosčiusią teismų praktiką (žr. pvz. LVAT 2019-04-03 nutartis byloje Nr. eAS-241-502/2019), turi būti nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme. Jei toks prašymas paduotas ne tiesiogiai apeliacinės instancijos, o pirmosios instancijos teismui, šis teismas prašymą turi persiųsti apeliacinės instancijos teismui. Todėl pareiškėjo prašymas dalyje dėl 5610 Eur išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, atlyginimo, persiunčiamas nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Skundą patekinti iš dalies.

Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-07-04 sprendimą Nr. (33.205)2-1837 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“.

Įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją per vieną mėnesį, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, suderinti kartografinėje medžiagoje informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, pažymint buvusio savininko V. P. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos apie 80000 kv. m (8 ha) žemėvaldos dalį, esančią Kauno aps., Garliavos vals., Julijanavos k., buvusiose savininko V. P. žemėvaldos ribose (teritorijoje prie (duomenys neskelbtini)), kaip priskirtą laisvai (neužstatytai) žemei ir suformuoti žemės sklypą žemės grąžinimui natūra.

Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti pareiškėjui M. F. P. 3600,60 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos.

Perduoti pareiškėjo prašymą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.