Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-10-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-595-449/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-10-22
Bylos Nr.
1A-595-449/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdimaras Bavėjanas, Linas Šiukšta (pran.), Aloyzas Kruopys
Nuteistasis
V. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-595-449/2015Teisminio proceso Nr. 1-04-1-00161-2014-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.17.1., 1.2.23.3. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 22 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Lino Šiukštos (pranešėjo),teisėjų: Valdimaro Bavėjano, Aloyzo Kruopio,sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Tomui Songailai,gynėjui Mindaugui Paukštei,nuteistajam V. K.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 16 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. nuteistas:

pagal BK 199 str. 2 d., taikant BK 54 str. 3 d., laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, uždraudžiant be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 06 val. ryto ir draudžiant įsigyti prekes elektroninės prekybos būdu.pagal BK 260 str. 3 d., taikant BK 54 str. 3 d., laisvės apribojimu 2 (dvejiems) metams, uždraudžiant be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 06 val. ryto ir draudžiant įsigyti prekes elektroninės prekybos būdu.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinus bausmių apėmimo būdu, V. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės apribojimas 2 (dvejiems) metams, uždraudžiant be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 06 val. ryto ir draudžiant įsigyti prekes elektroninės prekybos būdu paskirtos bausmės vykdymo metu.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų. Šią nusikalstamą veiką jis padarė tokiomis aplinkybėmis.

V. K. 2014 m. kovo mėn., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, užsisakė iš X Respublikos įmonės (duomenys neskelbtini) interneto svetainėje, psichotropinę medžiagą – 28,223 g sintetinio kanabinoido MAM-2201 miltelių, kuriuose yra 20,7157 g (73,4%) gryno MAM-2201, nurodydamas šią psichotropinę medžiagą atsiųsti paštu jo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), adresu. Siunta buvo išsiųsta užsakyme nurodytu adresu kaip pašto siunta Nr. XXXXX ir tokiu būdu, 2014 m. balandžio 2 d. neteisėtai bei neturėdamas leidimo, siuntė labai didelį minėtos psichotropinės medžiagos kiekį per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, tai yra – YYY terminalą, esantį (duomenys neskelbtini), kai tuo metu ši siunta su psichotropine medžiaga patikrinimo metu buvo sulaikyta Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų. Tokiu būdu V. K. neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 str. 3 d.

V. K. taip pat nuteistas už tai, kad neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno psichotropines medžiagas. Šią nusikalstamą veiką jis padarė tokiomis aplinkybėmis.

V. K. 2014 m. kovo mėn., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, užsisakęs iš X Respublikos įmonės (duomenys neskelbtini) interneto svetainėje, psichotropinę medžiagą – 28,223 g sintetinio kanabinoido MAM-2201 miltelių, kuriuose yra 20,7157 g (73,4%) gryno MAM-2201, nurodydamas šią psichotropinę medžiagą atsiųsti paštu jo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), adresu, kuri ir buvo išsiųsta užsakyme nurodytu adresu kaip pašto siunta Nr. XXXXX, tokiu būdu, 2014 m. balandžio 2 d. neteisėtai, neturėdamas leidimo atsisiuntė (gabeno) labai didelį minėtos psichotropinės medžiagos kiekį per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, tai yra – YYY terminalą, esantį (duomenys neskelbtini), kai tuo metu ši siunta su psichotropine medžiaga patikrinimo metu buvo sulaikyta Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų. Tokiu būdu V. K. neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno psichotropines medžiagas ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 199 str. 2 d.

Šalies argumentai

Nuteistasis V. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 260 str. 3 d. ir BK 199 str. 2 d. yra teisėtas ir pagrįstas. Jis nesutinka tik su nuosprendžio dalimi dėl jam paskirtos bausmės, jo nuomone, paskirta bausmė yra per griežta, todėl šioje dalyje nuosprendis yra nepagrįstas ir keistinas.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, nevisapusiškai atsižvelgė į jo asmenybę bei jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavęs vieningą praktiką (Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54-64 str.) apžvalga), jog teismai, vykdydami teisingumą, privalo atsižvelgti į BK 54 str. 2 d. 5 p. nurodytą reikalavimą. Apeliantas nurodo, kad jis neteistas, praeityje nėra padaręs nusikaltimų, turi nuolatinį pragyvenimo šaltinį, dirba UAB „SPC“ jaunesniuoju konsultantu, taip pat turi nuolatinę gyvenamąją vietą – butą, adresu (duomenys neskelbtini), į narkologo ir psichiatro įskaitas neįrašytas. V. K. apeliaciniame skunde pažymi, kad praeityje buvo pavyzdingas mokinys, įvairių olimpiadų dalyvis bei nugalėtojas, Vilniaus X gimnazijos mokinių tarybos narys, dalyvavo visuomeninėje veikloje, Lietuvos raudonojo kryžiaus savanoris, taip pat dalyvavo Vilniaus Y universiteto mokymuose, todėl nori siekti aukštojo mokslo minėtame universitete ir būti naudingas visuomenei, tapti pozityviu pavyzdžiu kitiems.

Apeliantas nurodo ir tai, kad teisminio nagrinėjimo metu jo duoti parodymai dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų nuoširdūs ir išsamūs. Baudžiamoji byla, jos teisminis nagrinėjimas paskatino susimąstyti iš esmės apie gyvenimą ir jo paskirtį, susidomėjo dvasiniais dalykais, lankosi pas dvasininką, meldžiasi, medituoja. Be to, jis suvokia padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, nuoširdžiai gailisi. Apelianto nuomone, šios aplinkybės, atsižvelgiant į BK 59 str. 1 d. 2 p., pripažįstamos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Jo nuomone, bausmės paskyrimo tikslų galima pasiekti ir švelnesne bausme, kuri neprieštarautų baudžiamojo įstatymo nuostatoms ir teisingumo principo įgyvendinimui, t. y. paskirtą bausmę sumažinus perpus trumpesniam laikotarpiui.

V. K. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 16 d. nuosprendžio dalį dėl jam paskirtos bausmės pakeisti, už nusikaltimus, numatytus BK 260 str. 3 d. ir BK 199 str. 2 d., paskirti švelnesnę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams arba baudą.

Teismo posėdyje nuteistasis V. K. prašo jo apeliacinį skundą patenkinti, sušvelninti jam paskirtą bausmę, nuteistojo gynėjas prašo patenkinti nuteistojo V. K. apeliacinį skundą, pakeisti jam paskirtą bausmę į baudą. Prokuroras prašo nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistasis V. K. apeliaciniame skunde neginčija teismo išvadų dėl jo kaltės, įrodymų įvertinimo, taip pat pripažintų įrodytomis jo padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo. Apeliantas nesutinka tik su nuosprendžio dalimi dėl jam paskirtos bausmės, prašo paskirti švelnesnę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams arba baudą. Vadovaudamasi BPK 320 str. 3 d. nuostatomis, teisėjų kolegija bylą ir priimto nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrina tik tiek, kiek to prašoma nuteistojo V. K. apeliaciniame skunde.

Apeliacinio skundo argumentus dėl nuteistajam V. K. paskirtos bausmės teisėjų kolegija atmeta.

Paskirdamas V. K. bausmes už atskirus nusikaltimus ir galutinę subendrintą bausmę, teismas tinkamai taikė BK 41 str. 2 d. nuostatas dėl bausmės paskirties, BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir kitų BK bendrosios dalies normų, nustatančių bausmės skyrimo taisykles, reikalavimų nepažeidė.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam V. K. bausmę, įvertino aplinkybes, numatytas BK 54 str. 2 d. Teismas nustatė vieną V. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Kaip teisingai nurodyta nuteistojo apeliaciniame skunde, teismas, skirdamas bausmes, privalo atsižvelgti į kaltininko asmenybę (BK 54 str. 2 d. 5 p.), tačiau, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismas turi atsižvelgti ne tik į minėtą aplinkybę, bet ir į kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes bei, individualizuodamas bausmę, joms turi skirti vienodą teisinę reikšmę. Kaltininko asmenybei negali būti skiriamas išskirtinis dėmesys, nors ši aplinkybė yra svarbi. Todėl teismas atsižvelgė į visas aplinkybes, numatytas BK 54 str. 2 d., taip pat ir į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį bei kitas aplinkybes. Kita vertus, teismas jau atsižvelgė ir į dalį tų aplinkybių, kurios dėstomos apeliaciniame skunde: tai, kad V. K. praeityje neteistas, narkologo ir psichiatro įskaitose neįrašytas, baustas administracine tvarka, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 str. 1 d. 2 p.) ir į tai, jog nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal galiojančią teisminę praktiką bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. BK 54 str. 3 d. nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 str. 3 d. pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-123/2008, 2K-189/2008, 2K-251/2008, 2K-39/2009, 2K-84/2009, 2K-3/2010, 2K-7/2010, 2K-128/2011, 2K-300/2012 ir kt.).

Teisėjų kolegijos nuomone, teismas pagrįstai taikė BK 54 str. 3 d. nuostatas, nurodydamas, kad V. K. nusikalstamas veikas padarė būdamas jauno amžiaus – 19 metų, vos baigęs vidurinę mokyklą, anksčiau neteistas, pilnai pripažino padaręs inkriminuojamas veikas, gailisi, teisminio nagrinėjimo metu teigė tik dabar supratęs savo veikos pavojingumą ir savo veiksmų esmę, t. y. teigė, jog darydamas inkriminuojamas veikas negalėjo teisingai suvokti ką daro ir negalėjo įvertinti veiksmų pavojingumo dėl patirties stokos, todėl inkriminuojamų BK straipsnių sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmių skyrimas neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo, netgi aiškiai prieštarautų šiam principui, ir V. K. paskyrė kitą – švelnesnės rūšies bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo arba sumažinti jam jau paskirtos rūšies bausmės, t. y. laisvės apribojimo dydį (trukmę), arba paskirti kitos rūšies bausmę, t. y. baudą.

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismui buvo pateikti papildomi dokumentai: nacionalinio kraujo centro pažymėjimai, įvairūs diplomai, padėkos raštai, kiti pažymėjimai, taip pat Vilniaus X gimnazijos charakteristika. Iš šių dokumentų matosi, kad V. K. iš tikrųjų aktyviai dalyvavo visuomeniniuose renginiuose, visuomenei naudingoje veikloje, gerai mokėsi. Galima sutikti su tuo, kad šie dokumentai tikrai apibūdina V. K. asmenybę labai palankiai. Tačiau šie papildomi bylos duomenys, visų pirma, nepaneigia ir kitų nuteistojo asmenybę apibūdinančių aplinkybių. Be to, ir atsižvelgus į pateiktus išvardintus papildomus bylos duomenis, dėl jų keisti V. K. paskirtą bausmę vis tiek nėra pagrindo.

Nors išvardinti duomenys kaltininko asmenybę apibūdina teigiamai, kita vertus, jau buvo minėta, kad V. K. buvo baustas administracine nuobauda už tai, kad gėrė alų viešoje vietoje. Be to, pats nuteistasis apklausų metu prisipažino, kad dar iki nusikalstamų veikų padarymo vartodavo narkotines medžiagas, rūkydavo kanapes. Tai rodo, kad nuteistojo asmenybė visiškai vienareikšmiškai negali būti vertinama.

Nepaisant to, priešingai negu nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes V. K., BK 54 str. 3 d. nuostatas taikė įvertinęs iš esmės tik ir būtent duomenis apie kaltininko asmenybę (BK 54 str. 2 d. 5 p.). Nors BK 199 str. 2 d. ir BK 260 str. 3 d. sankcijos numato tik ilgalaikio terminuoto laisvės atėmimo bausmes, teismas, taikydamas BK 54 str. 3 d., paskyrė V. K. netgi ne terminuoto laisvės atėmimo bausmę, mažesnę negu numatyta BK sankcijose, tačiau paskyrė jam švelnesnės rūšies ir su laisvės atėmimu nesusijusias, t. y. laisvės apribojimo, bausmes.

Asmeniui, pripažintam kaltu padarius nusikalstamas veikas, skiriamas bausmes nepasirenka pats nuteistasis, o jas skiria teismas, kaip jau buvo nurodyta, vadovaujantis BK 54 str. ir BK 41 str. nuostatomis. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad motyvų, dėl kurių V. K. buvo paskirtos būtent laisvės apribojimo, o ne kitų rūšių bausmės, pirmosios instancijos teismas neišdėstė. Nepaisant to, sprendimas skirti būtent šios rūšies bausmes, kolegijos nuomone, yra pagrįstas.

Tokia išvada daroma pirmiausia atsižvelgiant į bausmės paskirtį. Pagal BK 41 str. 2 d. 1-5 p. bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje pats nuteistasis pripažino, kad šiuo metu niekur nedirba, todėl skirti jam baudas nėra pagrindo jau vien dėl šios priežasties. Kita vertus, bausmės paskirtį šiuo atveju, kolegijos nuomone, labiausiai atitiks būtent laisvės apribojimo bausmės paskyrimas. Laisvės apribojimo bausmės (BK 48 str.) esmę sudaro terminuotas įstatymo ir teismo nustatytų pareigų (draudimų ir įsipareigojimų) taikymas nuteistajam. Šios bausmės turinį sudaro nuteistojo pareiga be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų bei atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Įvertinant tai, kad V. K. jauno amžiaus, jo asmenybė dar visiškai nesusiformavusi, būtent tokio turinio bausmės paskyrimas, kolegijos nuomone, kaip tik labiausiai atitiks bausmės paskirtį. O įvertinus padarytų nusikaltimų aplinkybes, tai, kad psichotropines medžiagas nuteistasis užsisakė internetu, teismo sprendimas uždrausti jam įsigyti prekes elektroninės prekybos būdu yra ir pagrįstas, ir visiškai atitinka tą pačią bausmės paskirtį. Dar kartą įvertinant V. K. padarytų nusikaltimų sunkumą ir pavojingumo laipsnį, teismo jam paskirtų laisvės apribojimo bausmių ir tos pačios rūšies galutinės subendrintos bausmės dydis tikrai nėra per didelis ir šios bausmės negali būti laikomos aiškiai per griežtomis. Todėl keisti skundžiamą nuosprendį pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Linas ŠiukštaTeisėjai Valdimaras BavėjanasAloyzas Kruopys