- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-27
- Bylos Nr.
- e2A-1459-254/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15045-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis, Dalė Burdulienė, Aušra Baubienė
- Ieškovas
- L. S.
- Atsakovas
- Mandatum Life Insurance Baltic SE, Lietuvos Respublikoje
- Trečiasis asmuo
- Danske bank A
- Kategorijos
- 2.6.39.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.8.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Raimondo Buzelio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-64-475/2017 pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovei Mandatum Life Insurance Baltic SE, Lietuvos Respublikoje veiklą vykdančiai per Mandatum Life Insurance Baltic SE Lietuvos filialą, dėl draudimo išmokos sumokėjimo, tretieji asmenys Danske bank A/S, AB „Swedbank“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl draudimo išmokos pagal draudimo sutartį išmokėjimo po apdraustojo asmens mirties.
Šalies argumentai
I. L. S. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės 20 273,40 Eur draudiminę išmoką, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad siekiant apdrausti prievolių pagal paskolos gyvenamajam būstui įsigyti sutartį įvykdymą, 2005-09-16 draudėjas E. K. ir draudikas UAB „Sampo gyvybės draudimas“ sudarė Investicinio draudimo sutartį, kurios pagrindu draudėjui buvo išduotas Investicinio draudimo liudijimas. Šiai Investicinio draudimo sutarčiai buvo taikomos 2005-07-01 redakcijos Investicinio draudimo taisyklės Nr. 002. Remiantis Investicinio draudimo liudijimu, apdraustojo E. K. mirties atveju, naudos gavėjais nurodyti: AB „Sampo bankas“, kuris nurodytas kaip neatšaukiamas naudos gavėjas ir ieškovė L. S., kuriai būtų išmokama likusi nuo AB „Sampo bankas“ išmokos dalis. 2010 m. liepos mėnesį SE Sampo Life Insurance Baltic tapo Mandatum Life Insurance Baltic SE ir perėmė UAB „Sampo gyvybės draudimas“ teises ir pareigas. 2013-04-23 apdraustasis E. K. mirė. 2013-05-03 ieškovė užpildė pranešimą apie apdraustojo mirtį ir jį pateikė atsakovei. 2013-07-02 pranešimu atsakovė informavo ieškovę, kad pagal 2013-05-02 pranešimą apie įvykį ir Gyvybės draudimo sąlygą Nr. 403 (Investicinis gyvybės draudimas) buvo apskaičiuota 47 500 Lt išmoka, kuri 2013-06-28 pervesta į Danske Bank A/S Lietuvos filialas sąskaitą pagal finansinius įsipareigojimus pagal kredito sutartį. Atsakovė informavo, kad sprendimas dėl draudimo išmokos mokėjimo pagal papildomo draudimo sąlygą Nr. 453 (Mirtis dėl nelaimingo atsitikimo) bus priimamas ne anksčiau nei bus baigtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 20-1-00302-13 dėl apdraustojo E. K. mirties priežasties nustatymo. 2015-04-23 prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 20-1-00302-13 dėl E. K. nužudymo buvo sustabdytas nenustačius asmenų, kurie padarė E. K. mirtiną sužalojimą. Atsakovė 2015-07-14 pranešimu nurodė, kad šis įvykis buvo pripažintas nedraudžiamuoju įvykiu ir draudimo išmoka dėl šio įvykio nebus mokama. Su atsakovės nustatytomis aplinkybėmis ir dėl jų padarytomis išvadomis ieškovė nesutiko, kadangi jos yra nepagrįstos ir neteisėtos dėl to, jog ikiteisminiame tyrime išvadas dariusių ekspertų nustatyta apdraustojo E. K. mirties priežastis visiškai nėra susijusi su apdraustojo svaiginimusi alkoholiu ar apdraustojo dalyvavimu muštynėse ir/ar jų inicijavimu, dėl kurių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 26-1-00563-13. Nors 2015-04-23 prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 20-1-00302-13 dėl E. K. nužudymo buvo sustabdytas, tačiau kitaip nei baudžiamajame procese, kuriame negali likti abejonių dėl asmens kaltumo, civiliniame procese vadovaujamasi įrodymų pakankamumo taisykle, kuri grindžiama tikimybių pusiausvyros principu.
Atsiliepimas
A. M. Life Insurance Baltic SE, Lietuvos Respublikoje veiklą vykdanti per Mandatum Life Insurance Baltic SE Lietuvos filialą, atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad gavusi pranešimą apie apdraustojo mirtį, nedelsdama pradėjo tirti apdraustojo mirties aplinkybes, bei kreipėsi į Draudimo sutartyje nurodytą neatšaukiamą naudos gavėją – Danske Bank A/S Lietuvos filialą – dėl draudėjo/apdraustojo finansinių įsipareigojimų dydžio. Atsakovė apdraustojo mirtį pagal Gyvybės draudimo sąlygą Nr. 403 pripažino draudžiamuoju įvykiu ir 2013-06-28 išmokėjo Draudimo sutartyje nurodytam neatšaukiamam naudos gavėjui Danske Bank A/S Lietuvos filialui 47 500 Lt (13 756,95 Eur) draudimo išmoką. Pagal Taisyklių Papildomo draudimo sąlygą Nr. 453 („Mirtis dėl nelaimingo atsitikimo“) suteikiama siauresnės apimties draudimo apsauga nei pagal Gyvybės draudimo sąlygą Nr. 403 („Investicinis gyvybės draudimas“). Atsakovė nusprendė, kad tolesnis įvykio nagrinėjimas galimas tik pasibaigus ikiteisminiam tyrimui Nr. 20-1-00302-13 ir gavus informaciją apie ikiteisminio tyrimo metu nustatytas apdraustojo mirties aplinkybes. 2015-04-23 ikiteisminis tyrimas Nr. 20-1-00302-13 sustabdytas, nenustačius nusikalstamą veiką padariusio asmens. Atsakovė gavo informaciją, kad E. K. mirė nuo pilvo sumušimo su blužnies plyšimu; baudžiamojoje byloje Nr. 26-1-00563-13 dėl to, kad prieš mirtį E. K. su kitu asmeniu įvykdė plėšimą, yra priimtas sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą E. K. mirus; E. K. lavono kraujyje rasta 3,39 promilės etilo alkoholio. Atsakovė spręsdama dėl įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju rėmėsi ir viešojoje erdvėje prieinama informacija. Atsakovė vertino, kad visą įvykių grandinę (įskaitant apdraustojo sulaikymą) sukėlė pats apdraustasis, ko pasėkoje pats patyrė mirtiną traumą, todėl apdraustojo mirtis yra susijusi su apdraustojo svaiginimusi alkoholiu; tyčine apdraustojo veika, užtraukiančia apdraustajam administracinę ar baudžiamąją atsakomybę; apdraustojo dalyvavimu muštynėse ir/ar jų inicijavimu, ir nusprendė apdraustojo mirtį pagal Papildomo draudimo sąlygos Nr. 453 pripažinti nedraudžiamuoju įvykiu.
Trečiasis asmuo Danske bank A/S atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2015-12-09 sutartimi dėl verslo dalies perleidimo ir 2016-06-04 priėmimo-perdavimo aktu nuo 2016-06-04 perleido kredito įstaigai AB „Swedbank“ visas savo, kaip kreditoriaus, teises ir pareigas, kylančias iš Kredito sutarties, sudarytos tarp Danske bank ir E. K.. Atsižvelgiantį tai, kad Bankas nebėra kreditorius pagal Kredito sutartį, Bankas informavo, kad nepretenduoja į draudimo išmoką pagal Draudimo sutartį ir neturi intereso nagrinėjamoje byloje.
Trečiasis asmuo AB „Swedbank“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2005 m. rugsėjo 16 d. su E. K. sudarė kredito sutartį, kurios pagrindu ieškovei buvo suteiktas kreditas buto įsigijimui bei įsipareigojimams užtikrinti buvo įkeista dalis žemės sklypo ir butas, esantys (duomenys neskelbtini) Negrąžinta kredito dalis šiai dienai yra 17 747,08 Eur ir 8,00 EUR iki šios dienos priskaičiuotų palūkanų. Įsipareigojimus vykdo G. D. tinkamai ir laiku. E. K. 2005 m. rugsėjo 16 d. pasirašė investicinio draudimo liudijimą. Atsižvelgiant į draudimo liudijimo sąlygas bei E. K. finansinių įsipareigojimų sumą, kuri viršija draudimo sumas, nurodytas sutartyje, net ir tuo atveju, jeigu įvykis dėl nelaimingo atsitikimo būtų pripažintas draudžiamuoju, visa draudimo išmoka turi būti išmokama kitam draudimo sutartyje nurodytam naudos gavėjui – Bankui finansinių įsipareigojimų grąžinimui.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 27 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendimą grindė šiais argumentais:
Draudžiamieji įvykiai yra svarbus draudimo sutarties elementas, aktualus draudikui įgyvendinant teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką, nes jie apibrėžia draudimo apsaugos ribas, t. y. draudikas, apibrėždamas draudžiamuosius įvykius, nurodo, kokios rizikos yra draudžiamos, atitinkamai nuo to priklauso draudimo įmokos mokėjimas ir t. t. Papildomo draudimo sąlygos Nr. 453 453.1, 453.4 punktuose apibrėžta kas yra Draudiminis ir nedraudiminis įvykiai, o 453.6 punktas numato, kad nedraudiminio įvykio arba įvykio, atsitikusio kai draudimo apsauga buvo sustabdyta, atvejais draudikas jokių išmokų nemoka.
Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatytas apdraustojo E. K. neblaivumo faktas mirties – įvykio dieną, t. y. pas žuvusįjį kraujyje buvo rasta 3,39 promilės alkoholio. Teismas atsižvelgęs į bylos aplinkybių visumą, į šalių pateiktus įrodymus, baudžiamosios bylos Nr. 1A-242-317/2014 nuosprendyje nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad apdraustojo mirčiai, turėjo įtaką tai, kad apdraustasis E. K. vartojo alkoholį, įsivėlė į konfliktą, dalyvavo muštynėse, tikėtina padarė nusikalstamas veikas (BK 180 straipsnio 1 dalis, 138 straipsnio 1 dalis, Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2013-08-13 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą mirusiajam, Kauno apylinkės teismo nuosprendis 2013-11-22 baudžiamojoje byloje Nr. 1-2519-530/2013, Kauno apygardos teismo 2014-03-21 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-242-317/2014), ko pasėkoje pats buvo sužalotas ir netrukus po įvykio mirė. Teismas sutiko su atsakove, kad visą įvykių grandinę (įskaitant apdraustojo sulaikymą) sukėlė pats apdraustasis, todėl ieškovės argumentai, kad E. K. mirtį sukėlę sužalojimai padaryti ne dėl svaiginimosi alkoholiu ir ne dėl dalyvavimo muštynėse ir/ar jų inicijavimo, o dėl policijos pareigūno perdėtai panaudotų prievartos priemonių, atmesti.
Teismas įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą ir jų tarpusavio sąsajumą (CPK 185 straipsnis), vadovaudamasis Draudimo įstatymo 96 straipsnio 7 dalies nuostatomis, atsižvelgdamas į apdraustojo veiksmus prieš įvykį ir įvykio metu – apdraustojo svaiginimąsi alkoholiu, apdraustojo dalyvavimą muštynėse ir/ar jų inicijavimą ir tyčinę apdraustojo veiką, užtraukiančią apdraustajam administracinę ar baudžiamąją atsakomybę, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį, konstatavo, kad atsakovė pagal Papildomo draudimo sąlygos Nr. 453 453.4 ir 453.46 punktų sąlygas turėjo teisę visiškai atsisakyti išmokėti ieškovei draudimo išmoką, kadangi draudikas įrodė aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo (Draudimo įstatymo 96 straipsnio 6 dalis).
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė L. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovei L. S. iš atsakovo Mandatum Life Insurance Baltic SE Lietuvos filialo priteisti 20 273,40 Eur dydžio draudiminę išmoką, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažeidė teisės principus, CPK 270 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą pareigą motyvuoti savo sprendimą, kadangi vienintelis teismo argumentas buvo tai, jog teismas sutinka su atsakove, kad visą įvykių grandinę (įskaitant apdraustojo sulaikymą) sukėlė pats apdraustasis. Teismas visiškai nenurodė, kodėl atmetė svarius apeliantės įrodymus, susijusius su liudijimais, kad smūgius apdraustajam E. K. sudavė policijos pareigūnas N. B., įrodymus, kad jokių kitų smūgių apdraustajam suduota nebuvo, visiškai nepasisakė dėl pateiktame vaizdo įraše užfiksuotos apdraustojo būklės jį sulaikant ir po policijos pareigūno smūgių jam sudavimo ir kitų svarbių aplinkybių. Teismas taip pat nenurodė, kokie būtent įrodymai lėmė, kad buvo padaryta teismo išvada sutikti su draudiko pozicija. Apdraustasis E. K. mirė ne dėl to, kad jo mirties dieną vartojo alkoholį (pvz., nuo apsinuodijimo alkoholiu, užspringimo ar pan.) ar kad dalyvavo muštynėse (muštynėse jam nebuvo suduotas nei vienas smūgis), todėl visiškai nelogiška ir teismo išvada, kad apdraustojo mirčiai, turėjo įtaką tai, kad apdraustasis E. K. vartojo alkoholį, įsivėlė į konfliktą, dalyvavo muštynėse, tikėtina padarė nusikalstamas veikas.
Teismas visiškai nepasisakė ir ignoravo 2013-04-30 liudytojo S. T. papildomą apklausos protokolą ikiteisminiame tyrime Nr. 20-1-003-02-13 dėl E. K. nužudymo. Šis įrodymas patvirtina, kad praėjus kelioms minutėms po apdraustojo E. K. sulaikymo, apieškant apdraustąjį, jam policijos pareigūnas N. B. ranka sudavė du smūgius kumščiu į kairįjį šoną, t. y. būtent tą šoną, kuriame pasak ekspertų buvo nustatytos tikėtina kumščio paliktos mėlynės ir plyšo blužnis. Teismas visiškai nevertino ir to, kad 2014-08-28 liudytojų S. T. ir N. B. akistatos protokole, atsakydamas į 10 klausimą, liudytojas S. T. nurodė, kad policijos pareigūnas N. B. jau po E. K. sulaikymo ir prieš papildomą jo apžiūrą panaudojo kovinius veiksmus. Įrodymus, patvirtinančius, kad apdraustojo E. K. mirtį sukėlusius sužalojimus padarė būtent policijos pareigūnas patvirtina ir 2015-01-15 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvada Nr. KM 17 (88)-15(01). Šiuos įrodymus vertinant kartu tampa tikėtina, kad apdraustojo E. K. mirtį sukėlė smūgiai kumščiu, o esant tiesioginiams įrodymams, kad tie smūgiai buvo suduoti policijos pareigūno, akivaizdu, kad apdraustojo mirtį sukėlė jo sulaikymas, panaudojus perdėtus kovinius veiksmus.
2013-04-23 televizijos laidos „Farai“ operatoriaus S. J. padarytas 10.55 min. trukmės vaizdo įrašas papildomai patvirtina apeliantės dėstomas aplinkybes ir liudytojo S. T. parodymus, o šio įrodymo teismas taip pat nevertino ir dėl jo nepasisakė. Pažymėtina, kad teismas šio įrodymo posėdžio metu net neperžiūrinėjo.
Ikiteisminiuose tyrimuose nėra duomenų, kad apdraustasis E. K. būtų iniciavęs ar dalyvavęs muštynėse, priešingai, nukentėjęs asmuo A. Š., kuris iškvietė policijos pareigūnus, liudijo, kad su jo draugu D. K. konfliktavo kitas asmuo A. B. (E. K. pusbrolis). Taip pat A. Š. liudijo, kad būtent A. B. mušėsi su D. K., o taip pat sudavė smūgius ir jam.
Teismas nenurodė ir nenustatė koks konkretus įvykis sukėlė (lėmė) apdraustojo E. K. mirtį. Įtakos padarymas, tam tikros situacijos sukėlimas ir pan. tokiuose griežtai reglamentuotose teisiniuose santykiuose kaip draudimas negali būti pagrindu spręsti ar įvyko draudiminis įvykis, ar ne. Jeigu draudėjas teigia, kad įvyko draudiminis įvykis, o draudikas su tokiu faktu nesutinka, tai pagal Draudimo įstatymo 96 straipsnio 6 dalį draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Šiuo atveju draudikas nesugebėjo įrodyti, kad apdraustojo E. K. mirtį sukėlė alkoholio vartojimas, kad jam padarytus sužalojimus ir mirtį lėmė jo veika, užtraukianti jam baudžiamąją atsakomybę ar jo dalyvavimas muštynėse ir/ar jų inicijavime. Taisyklių 453.4 punkte išvardintos sąlygos šiuo atveju nelėmė to, kad apdraustasis dėl šoko po nukraujavimo, ūmios vidaus organų mažakraujystės, pilvo sumušimo ir blužnies plyšimo, ūmaus vidinio nukraujavimo, mirė. Visos bylos aplinkybės ir surinkti įrodymai rodo, kad apdraustasis mirė dėl policijos pareigūnų perdėtų kovinių veiksmų panaudojimo, o dėl šių faktų ir įrodymų teismas sprendime visiškai nepasisakė. Tokiais savo veiksmais teismas ne tik pažeidė materialiąsias Draudimo įstatymo 96 straipsnio 7 dalies teisės normas, tačiau ir procesines teisės normas, įtvirtintas Draudimo įstatymo 96 straipsnio 6 dalyje, bei CK 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles. Teismas taip pat nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kurioje nurodoma, kad, aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais ir sutarties sąlygas aiškinti vartotojo naudai. Šioje byloje teismas visus neaiškumus dėl draudimo sutarties ir jos taisyklių turinio, dėl bylos faktinių aplinkybių aiškino stipresniosios šalies, t. y. sutartį pasiūliusio verslininko naudai ir vartotojo nenaudai, kadangi Investicinio draudimo taisyklių Nr. 002 453.4 punktą aiškino ir taikė plečiamai, į nedraudiminių įvykių ratą įtraukdamas ir tokius įvykius, kurie, galbūt yra sąlygoti nedraudiminių įvykių, tačiau jokiais būdais negali būti pripažinti draudimo taisyklėse įtvirtintais nedraudžiamaisiais įvykiais.
Atsiliepimas
A. M. Life Insurance Baltic SE, Lietuvos Respublikoje veiklą vykdanti per Mandatum Life Insurance Baltic SE Lietuvos filialą, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės L. S. apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Šalies argumentai
Apeliantė nepagrįstai siaurina ir iškreipia papildomo draudimo sąlygoje nurodytą nedraudžiamojo įvykio apibrėžimą, taip pat neteisingai jį interpretuoja ginčo atveju izoliuotai vertindama apdraustojo E. K. mirties aplinkybes. Draudimo sutarties sąlygų pažeidimas, kaip pagrindas nemokėti ar sumažinti draudimo išmoką, yra atskiras teisinis pagrindas ir šiame ginče netaikytinas, kadangi ginčo atveju draudimo išmoką pagal papildomo draudimo sąlygą atsisakyta mokėti kitu teisiniu pagrindu – dėl to, kad Apdraustojo mirtis pripažinta nedraudžiamuoju įvykiu.
E. K. sudarydamas Draudimo sutartį parašu draudimo liudijime patvirtino, kad su Taisyklėmis susipažino ir jų kopija jam įteikta. Apeliantė šių aplinkybių neginčijo. Taip pat draudimo taisyklės (visos jų redakcijos) nuolat skelbiamos atsakovės internetinėje svetainėje, taigi draudėjas turėjo visas galimybes susipažinti su Taisyklėmis ir netgi pasinaudoti Draudimo įstatymo jam suteikta teise nutraukti Draudimo sutartį lengvatinėmis sąlygomis (nepatiriant teisinių ir reikšmingų finansinių pasekmių) per 30 dienų nuo sužinojimo apie sudarytą Draudimo sutartį. E. K. sudarydamas ginčo draudimo sutartį sutiko su Draudimo sutarties nuostatomis, apibrėžiančiomis nedraudžiamųjų įvykių požymius, taip pat su Draudimo sutartimi teikiamos draudimo apsaugos apimtimi. Įvykiai, susiję su apdraustojo svaiginimusi alkoholiu, tyčine apdraustojo veika, užtraukiančia apdraustajam administracinę ar baudžiamąją atsakomybę, apdraustojo dalyvavimas muštynėse ir/ar jų inicijavimas yra vienareikšmiškai suprantamos nedraudžiamojo įvykio sąlygos, dėl to sutartyje sutikdamas su tokia sąlyga draudėjas negalėjo protingai tikėtis, kad šios sąlygos nebus taikomos.
Apeliantė neargumentavo ir neįrodė, kodėl Draudimo sutartyje nustatyto nedraudžiamojo įvykio apibrėžimo prasme, apdraustojo mirtis laikytina nesusijusią su apdraustojo svaiginimusi alkoholiu, apdraustojo dalyvavimu muštynėse (ir/ar jų inicijavimu), ar apdraustojo tyčine veika, užtraukiančia apdraustajam administracinę ar baudžiamąją atsakomybę.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas įsigilino ir tinkamai išnagrinėjo ginčo šalių pateiktus įrodymus. Teismas rėmėsi Kauno apylinkės teismo 2013-11-22 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2519-530/2013. Kauno apylinkės prokuratūros 2013-08-13 nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 26-1-00563-13 mirusiojo galimai įtariamojo E. K. atžvilgiu, tačiau nuosprendyje vienareikšmiškai pažymėta, kad byloje neginčijamai nustatyta, kad nusikalstamą veiką E. K. atliko kartu su A. B., bendrininkų grupėje naudojo fizinį smurtą tiek Š., tiek K. atžvilgiu, vykdė plėšimą.
Apdraustojo mirties aplinkybės atitinka tris atskirus nedraudžiamojo įvykio atvejus, t. y. nelaimingas atsitikimas ar apdraustojo sveikatos sutrikimas susijęs su 1) apdraustojo svaiginimusi alkoholiu; 2) apdraustojo dalyvavimu muštynėse (ir/ar jų inicijavimu), ar 3) apdraustojo tyčine apdraustojo veika, užtraukiančia apdraustajam administracinę ar baudžiamąją atsakomybę. Pagal Draudimo sutarties sąlygas pakanka nustatyti, bet kurią vieną iš šių apdraustojo mirties aplinkybių, kad apdraustojo mirtis būtų pripažinta nedraudžiamuoju įvykiu. Nustatytos apdraustojo mirties aplinkybės (girtumas, muštynės, nusikalstama veika, trauminio pobūdžio mirtis) yra daugiau nei pakankamos konstatuoti, kad jos susiję su apdraustojo mirtimi ir apdraustojo mirtis pagrįstai pripažinta nedraudžiamuoju įvykiu.
Apdraustojo sulaikymas nusikaltimo vietoje ir policijos pareigūno panaudotos sulaikymo priemonės yra apdraustojo girtumo, jo elgesio ir veiksmų pasekmė. Todėl net galimai nustačius, kad apdraustojo mirtį sukėlė policijos pareigūno perdėtai panaudotos prievartos priemonės apdraustojo sulaikymo metu, pagal sudarytos Draudimo sutarties sąlygas atsižvelgiant į tai, kad apdraustasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir buvo sulaikytas vykdant nusikalstamą veiką, kad visą įvykių grandinę (įskaitant apdraustojo sulaikymą) sukėlė pats apdraustasis, ko pasėkoje pats patyrė mirtiną traumą, apdraustojo mirtis vis tiek pripažintina nedraudžiamuoju įvykiu, kaip susijusi su apdraustojo svaiginimusi alkoholiu, apdraustojo dalyvavimu muštynėse ir/ar jų inicijavimu ir tyčine apdraustojo veika, užtraukiančia apdraustajam administracinę ar baudžiamąją atsakomybę.
S. T. ikiteisminiame tyrime Nr. 20-1-00302-13 buvo suteiktas specialiojo liudytojo statusas. Atsakovės nuomone N. B. parodymus patvirtina (bei paneigia S. T. parodymus dėl pareigūno naudotų kovinių veiksmų) ir televizijos laidos „Farai“ operatoriaus S. J. padarytas 10.55 min. trukmės vaizdo įrašas. Įraše užfiksuoti trumpi epizodai, kai E. K. stovi, gal net šiek tiek svirdinėja, toliau epizodiškai nufilmuota, kaip jis sėdi ant žemės, tik patvirtina, kad E. K. įvykio metu buvo girtas. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad alkoholis veikia kaip anestetikas, ypač jo didelis suvartotas kiekis, t. y. apdraustasis skausmo galėjo ir nejausti, todėl kalbėti apie skausmą sprendžiant iš įrašo nėra jokio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, 329 straipsnis).
Dėl sprendimo motyvavimo, draudimo sutarties sąlygų aiškinimo, įrodymų vertinimo
Byloje nustatyta, kad draudėjas E. K. 2005-09-16 sudarė Investicinio draudimo sutartį, kuriai taikomos Investicinio draudimo taisyklės Nr. 002 (2005-07-01 redakcija). Draudėjas taip pat pasirinko dvi papildomo draudimo sąlygas, viena iš jų pagal papildomo draudimo sąlygą Nr. 453 „Mirtis dėl nelaimingo atsitikimo“. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo sutiko su atsakove, kad pagal šią papildomo draudimo sąlygą apdraustojo mirtis pagrįstai pripažinta nedraudiminiu įvykiu. Apeliantė teigia, kad teismas nenurodė, kokie būtent įrodymai lėmė, kad teismas sutiko su draudiko pozicija, nes jos manymu apdraustasis E. K. mirė ne dėl to, kad jo mirties dieną vartojo alkoholį (pvz., nuo apsinuodijimo alkoholiu, užspringimo ar pan.) ar, kad dalyvavo muštynėse (muštynėse jam nebuvo suduotas nei vienas smūgis), todėl visiškai nelogiška ir teismo išvada, kad apdraustojo mirčiai, turėjo įtaką tai, kad apdraustasis E. K. vartojo alkoholį, įsivėlė į konfliktą, dalyvavo muštynėse, tikėtina padarė nusikalstamas veikas. Apeliantės manymu visos bylos aplinkybės ir surinkti įrodymai rodo, kad apdraustasis mirė dėl policijos pareigūnų perdėtų kovinių veiksmų panaudojimo, o dėl šių faktų ir įrodymų teismas sprendime visiškai nepasisakė. Tokiais savo veiksmais teismas ne tik pažeidė materialiąsias Draudimo įstatymo 96 straipsnio 7 dalies teisės normas, tačiau ir procesines teisės normas, įtvirtintas Draudimo įstatymo 96 straipsnio 6 dalyje, bei CK 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles. Taigi, apeliantė laiko, kad pirmosios instancijos teismas padarė procesinės teisės pažeidimus, nes nemotyvavo savo sprendimo, be to, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir išvadas padarė nevertindamas jų visumos. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais neturi pagrindo sutikti.
CK 6.987 straipsnyje nustatyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Įstatyme ir draudimo taisyklėse nustatytos išimtys, kai draudėjo patirta žala visiškai ar iš dalies nekompensuojama. Todėl draudimo rūšies taisyklėse, be kitų reikalavimų, turi būti nurodyti draudiminiai ir nedraudiminiai įvykiai (Draudimo įstatymo 90 straipsnis).
Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad įstatyme nedraudžiama draudimo sutartyje nustatyti išimčių, kada draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti. Ši teisė neturi paneigti draudimo esmės ir draudimo sutartimi siekiamų tikslų, todėl draudimo sutarties sąlyga, ribojanti draudimo apsaugos apimtį ir apibrėžianti draudimo rizikos laipsnį, vertintina kaip esminė draudimo sutarties sąlyga, dėl kurios šalys turi aiškiai susitarti, kiek įmanoma ją sukonkretinti, kad nebūtų sudarytos sąlygos draudikui nepagrįstai atsisakyti mokėti draudimo išmoką, paneigiant draudimo sutarties esmę. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007).
Teisės atsisakyti mokėti draudimo išmoką ar ją mažinti pagrindai nustatomi draudimo taisyklėse. Ar šia teise naudotis, konkrečiu atveju sprendžia pats draudikas. Sutiktina su apeliante, kad draudikui nusprendus pasinaudoti jam suteikta teise visiškai ar iš dalies atsisakyti vykdyti prievolę, jis privalo pagal Draudimo įstatymo 96 straipsnio 6 dalį įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Taip pat apeliantės nurodomo Draudimo įstatymo 96 straipsnio 7 dalis (red. nuo 2012-01-01 – 2013-05-07), galiojusi įvykio metu, riboja galimybę piktnaudžiauti minėta teise, t. y. dėl nereikšmingo pažeidimo atsisakyti vykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-10-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2004).
Nagrinėjamu atveju apdraustojo pasirinktų papildomo draudimo sąlygų Nr. 453 „Mirtis dėl nelaimingo atsitikimo“ (papildomo draudimo suma – 70 000 Lt) skyriuje „Nedraudiminiai įvykiai“ nurodomi įvykiai, kurie laikomi nedraudiminiais. Atsakovė nurodė, kad atsisakė mokėti draudimo išmoką remdamasi tuo, kad apdraustojo mirtis yra susijusi su: 1) apdraustojo svaiginimusi alkoholiu (453.4 p. 2 pap.); 2) tyčine apdraustojo veika, užtraukiančia apdraustajam administracinę ar baudžiamąją atsakomybę (453.4 p. 3 pap.); 3) apdraustojo dalyvavimu muštynėse ir/ar jų inicijavimu (453.5 pap). Apeliantė apeliuoja į tai, kad jos manymu turi būti nustatyta tyčinė apdraustojo veika, lėmusi jo mirtį, o Taisyklių 453.4 punkte išvardintos sąlygos nelėmė to, kad apdraustasis mirė. Jos manymu daugiau tikėtina, kad apdraustojo mirtis buvo sąlygota policijos pareigūno kaire ranka atliktų smūgių į jo krūtinės kairįjį šoną, nei, kad apdraustasis būtų miręs nuo svaiginimosi alkoholiu ir dalyvavimo muštynėse, kuriose nei jis sudavė kam nors smūgius, nei pats patyrė kokių nors sužalojimų.
Dėl apeliantės nurodomų CK 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų sutarčių aiškinimo taisyklių pažeidimo pažymėtina, kad pagal papildomo draudimo sąlygas Nr. 453 „Mirtis dėl nelaimingo atsitikimo“ nelaimingu atsitikimu laikomas staigus, netikėtas įvykis, kurio laiką ir vietą galima nustatyti, ir kurio metu prieš apdraustojo valią apdraustojo kūną iš išorės veikianti jėga (taip pat cheminis terminis, nuodingųjų dujų ir kitas fizinis poveikis) pakenkia apdraustojo sveikatai. Nelaimingais atsitikimais taip pat laikomi prieš apdraustojo valią įvykstantys atsitiktiniai ūmūs vidutinio ar sunkaus laipsnio apdraustojo apsinuodijimai maistu, vaistais, cheminėmis medžiagomis, dujomis, garais, nuodingaisiais augalais ar grybais.
Teisėjų kolegijos vertinimu, draudimo sąlygos, kurios buvo pagrindu atsisakyti mokėti išmoką ir nurodytos šios nutarties 14 punkte, nagrinėjamu atveju susijusios su nelaimingo atsitikimo įvykiu, kuriam įvykti rizikos laipsnį padidino pats apdraustasis svaigdamasis alkoholiu, apsvaigus nuo alkoholio, dalyvaudamas muštynėse ir/ar net jas inicijavęs, be to, dar nelaimingas atsitikimas įvyko įtarus jį darant tyčinę veiką, užtraukiančią apdraustajam administracinę ar baudžiamąją atsakomybę. Todėl atsakovė, atsisakydama išmokėti papildomą draudimo išmoką įrodė aplinkybes, atleidžiančias ją nuo draudimo išmokos išmokėjimo ir pirmosios instancijos teismas, padarydamas tokią išvadą savo sprendimą tinkamai motyvavo (pvz. teismo sprendimo 10 ir 11 puslapiai). Byloje nėra ginčo, kad prieš mirtį apdraustasis svaiginosi alkoholiu. Histologinio tyrimo duomenimis nustatyta, kad E. K. lavono kraujyje rasta 3,39 %₀ (promilės) etilo alkoholio, šlapime 4,84 %0 (promilės) etilo alkoholio, o šlapime – 4,12 %₀ (promilės) etiko alkoholio.
Teisėjų kolegija, įvertindama byloje surinktų įrodymų visumą turi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apdraustasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dalyvavo muštynėse ir/ar jas inicijavimo. Įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2013-11-22 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. I-2519-530/2013 nustatyta, kad A. B. laikotarpiu nuo 2013-04-22d. 23.20 val. iki 2013-04-23d. 00.44 val., viešoje vietoje, prie naktinės parduotuvės - baro „Nentera“, esančios V. K. pr. A. K., veikdamas bendrininkų grupe su E. K. (mirusiu (duomenys neskelbtini)), kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas LR BPK 3 str. 1 d. 7 p. pagrindais ir tvarka, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, baro prieigoje kilus konfliktui, A. B. ir E. K. bendromis pastangomis tyčia sudavė smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas nukentėjusiajam A. Š. <> nukentėjusiajam nepilnamečiui D. K.. Nuosprendyje taip pat nurodyta, kad kaltinamasis A. B. kaltu prisipažino visiškai ir teismui paaiškino, kad įvykio metu buvo kartu su pusbroliu E. K., kuris miręs, naktiniame bare „Nentera“, V. K. pr. bare gėrė alų, abu buvo stipriai apgirtę. Išėję iš baro nuėjo į naktinę parduotuvę, nusipirko dar alaus. Parduotuvėje vienas iš ten buvusių nukentėjusiųjų kažką jiems pasakė, jie atgal atsakė. Tuomet jie išėjo į lauką ir įvyko konfliktas.
Apeliantė apeliaciniame skunde pažymi 2013-04-23 televizijos laidos „Farai“ operatoriaus S. J. padarytą 10.55 min. trukmės vaizdo įrašą ir teigia, kad teismas jo nevertino, o jis parodo, kad apdraustasis po alkoholio vartojimo ir dalyvavimo konflikte jautėsi gerai, skausmo nejuto ir neatrodė, kad jam padarytas koks nors sveikatos sutrikdymas. Blogai jis pasijuto tik po atliktos apžiūros, todėl daro išvadą, kad mirtį sukėlę sužalojimai buvo padaryti ne dėl apdraustojo svaiginimosi alkoholiu ir ne dėl apdraustojo dalyvavimo muštynėse ir/ar jų iniciavimo, o dėl policijos pareigūno perdėtai panaudotų prievartos priemonių. Teisėjų kolegija peržiūrėjo vaizdo įrašą ir konstatuoja, kad iš jo negalima spręsti, kad apdraustojo sveikata pablogėjo po jo atžvilgiu atliktų sulaikymo veiksmų, tuo labiau negalima konstatuoti, kad tokius veiksmus galėjo atlikti N. B.. Pažymėtina, kad iš vaizdo įrašo jau pagal apdraustojo išvaizdą akivaizdu, kad jis buvo dalyvavęs muštynėse, jo rankos ir kūnas suteptos skysčiu, panašiu į kraują. O byloje esančiu rašytiniu įrodymu – Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. KM 17 (88)/15 (01) nustatytina, kad apdraustojo mirtis įvyko dėl krūtinės ląstos kairiojo šono sumušimo, pasireiškusio dviem vienodo pobūdžio, viena šalia kitos išsidėsčiusiomis poodinėmis kraujosruvomis ir blužnies plyšimu su ūminiu nukraujavimu į pilvo ertmę. Šios išvados 12-13 punkte nurodyta, kad blužnies plyšimas padarytas nuo kelių dešimčių minučių iki kelių valandų prieš mirtį. Nustatyti minučių tikslumu sužalojimo padarymo laiką nėra galimybės. 14-18 punkte nurodyta, kad be mirtį lėmusio krūtinės ląstos kairio šono sumušimo E. K. nustatyti daugybiniai smulkūs sužalojimai – odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos galvos srityje bei galūnėse. Jie galėjo būti padaryti artimu krūtinės kairiojo šono sumušimui su blužnies plyšimu laikui, t.y. nuo kelių dešimčių minučių iki kelių valandų prieš mirtį. Nustatyti minučių tikslumu sužalojimo padarymo laiką nėra galimybės. Todėl apeliantės tvirtinimas, kad apdraustojo mirtį sukėlęs sužalojimas buvo padarytas konkrečiu metu - apieškant apdraustąjį, atspindi tik jos užimtą poziciją byloje.
Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino 2014-08-28 liudytojų S. T. ir N. B. akistatos protokolo, kaip įrodymų, patvirtinančių, kad apdraustojo E. K. mirtį sukėlusius sužalojimus padarė būtent policijos pareigūnas, nes tai patvirtina ir 2015-01-15 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvadoje Nr. KM 17 (88)-15(01). Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmiau aprašytos specialisto išvados nebuvo pagrindu konstatuoti, kad mirtį sukėlusius sužalojimus padarė policijos pareigūnas. Dėl apdraustojo mirties fakto pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 20-1-00302-13 Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2015-04-23 nutarimu Nr. KT-10824-13 sustabdytas konstatavus, kad išnaudojus visas galimybes jame nebuvo gauta patikimų ir pakankamų duomenų, kurie leistų nustatyti, kas ir kuriuo momentu padarė E. K. mirtiną sužalojimą. Šiame nutarime taip pat pažymėta, kad apklaustas galimai apie savo padarytą veiką liudijęs S. T., kurio parodymais 2014-08-28 akistatos metu su liudytoju N. B. apeliantė grindžia pastarojo policijos pareigūno kaltę dėl apdraustojo mirties. Tačiau įstatymo nustatyta tvarka tai neįrodyta, todėl tokie apeliantės tvirtinimai yra be pakankamo pagrindo.
Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė ir nenustatė koks konkretus įvykis sukėlė (lėmė) apdraustojo E. K. mirtį. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apdraustasis nelaimingo atsitikimo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio (lavono kraujyje rasta 3,39 %0 (promilės) etilo alkoholio – sunkus girtumo laipsnis), tokioje būsenoje dalyvavo muštynėse ir/ar jas inicijavo, be to, nelaimingas atsitikimas įvyko įtarus jį darant tyčinę veiką, užtraukiančią apdraustajam administracinę ar baudžiamąją atsakomybę. Pagal šias papildomo draudimo sąlygų Nr. 453 „Mirtis dėl nelaimingo atsitikimo“ ( papildomo draudimo suma – 70 000 Lt) sąlygas atsakovė neprisiėmė rizikos dėl nelaimingo atsitikimo, kuris bus susijęs su paminėtomis sąlygomis ir jų buvimą įrodė (CPK 12, 178 straipsniai).
Dėl procesinės bylos baigties
Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs bylą, nepažeidė materialinės teisės normų, reglamentuojančių šalių ginčo teisinius santykius. Naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi apeliantės apeliacinis skundas atmetamas, ji neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Apeliantei Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartimi buvo atidėtas 356 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas už apeliacinį skundą. Apeliacinį skundą atmetus, šis žyminis mokestis priteisiamas iš apeliantės valstybei.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės L. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 356 Eur (tris šimtus penkiasdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio, kuris turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.