Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

2021-04-13 · Administracinė byla Nr. I1-3445-621/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-04-13
Bylos Nr.
I1-3445-621/2021
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00007-2021-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Žanas Kubeckas (pirm.)
Pareiškėjas
D. E.
Atsakovas
Lietuvos valstybė, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-3445-621/2021Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00007-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 20.5.1.; 55.1.3. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 13 d.Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjas Žanas Kubeckas,sekretoriaujant Palmirai Berberaušienei,dalyvaujant pareiškėjui D. E. (dalyvavimas užtikrintas per vaizdo konferenciją),

nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. E. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. E. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su skundu (2-3 b. l.) ir prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – Atsakovas), 10 000 Eur neturtinę žalą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis nuo 2019-07-04 buvo kalinamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje (toliau – Šiaulių TI). 2019-08-27 Šiaulių TI direktoriaus įsakymu Nr. 55/09-9 įtrauktas į linkusių užpulti asmenų įskaitą. Šio įsakymo papildomame punkte įrašyta „iš gyvenamosios kameros išvesti uždėjus antrankius. 2020-10-19 buvo vedamas į trumpalaikį pasimatymą su savo sutuoktine M. J. E.. Kai buvo nuvestas į pasimatymo patalpas, buvo uždarytas į kabiną, kur jo jau laukė žmona, tik kitoje kabinos pusėje, kuri yra atitverta pusiau stikline, pusiau medine pertvara, o įėjimo durys užrakinamos. Kaip visada įėjus į pasimatymo kabiną, pareigūnės, kuri atlydėjo pareiškėją, paprašė, kad nuo rankų nuimtų spec. priemones – antrankius. Pareiškėjas pasimatymo kabinoje buvo visą laiką izoliuotas, todėl niekam grėsmės nekėlė. Pareigūnė antrankių nenuėmė, todėl pareiškėjas visą pasimatymo laiką jautė fizinį skausmą, nes antrankiai ant riešų stipriai užsiveržė, pradėjo tirpti rankų plaštakos, negalėjo ilgai išlaikyti telefono ragelio rankose. Pasimatymo patalpoje bendravimas vyksta per stiklą telefonu. Pareiškėjas nuolat turėjo nutraukti pokalbį, kad galėtų pasimasažuoti sau plaštakas. Buvo sutrikdytas kokybiškas pasimatymas. Per visą pasimatymą, ne mažiau penkių kartų, pareiškėjas ir jo žmona prašė pareigūnės nuimti antrankius, bet pareigūnė to nepadarė. Po pareigūnės neigiamų atsakymų, pareiškėjo žmona jautriai reaguodavo, nes matė, kad antrankiai yra stipriai užsiveržę ir pareiškėjui skauda. Visą pasimatymo laiką pareiškėjas turėjo raminti žmoną, nes ji buvo šokiruota, labai pergyveno, verkė.

Po pasimatymo pareiškėjas buvo nuvestas į medicinos punktą, kur medicinos darbuotojai papasakojo kas atsitiko, ir pasakė, kad labai skauda nutirpusias rankų plaštakas. Medicinos darbuotoja apžiūrėjo ir viską užfiksavo į protokolą. Tiek iki 2020-10-19 įvykusio pasimatymo, tiek ir vėliau, pareiškėjui pasimatymo kabinoje antrankiai buvo nuimami. Dėl patirto fizinio skausmo, psichologinio spaudimo ir smurto pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Po šio įvykio kreipėsi į psichologę.

Atsiliepimas

Pareiškėjas pateikė atsikirtimą į atsakovo atsiliepimą (32-34 b. l.), kuriame detalizavo skunde nurodytas aplinkybes. Taip pat nurodo, jog atsakovas atsiliepime nurodė, jog atsiliepime nepagrįstai teigiama, kad duomenų apie sužalojimais antrankiais nėra, tačiau Kalėjimų departamento atsakyme į pareiškėjo skundą kalbama apie Šiaulių TI medikų pažymą dėl antrankių panaudojimo. Pareigūnė pareiškėjui nenuėmė antrankių dėl pareiškėjo parašyto skundo.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu prašė skundą tenkinti, papildomai paaiškino aplinkybes, nurodytas skunde bei atsikirtime į atsiliepimą. Nurodė, jog Šiaulių TI direktoriaus įsakymo dėl pareiškėjo neišbraukimo iš asmenų, linkusių užpulti įskaitos, teisės aktų nustatyta tvarka iki teismo posėdžio neskundė. Taip pat nurodė, jog teismo posėdžio metu yra laikomas su antrankiais, bet antrankiai yra uždėti tinkamai ir jam rankų nespaudžia.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į pareiškėjo skundą (9-11 b. l.) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2019-08-27 įsakymu Nr. 55/09-9 buvo įtrauktas į linkusių užpulti įskaitą. Įsakyme įtvirtinta, kad išvedant D. E. iš gyvenamosios kameros jam turi būti uždedami antrankiai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 9 straipsnio 3 punkto nuostatomis, pataisos pareigūnai privalo apsaugoti asmenis nuo jiems gresiančio pavojaus sveikatai ir (ar) gyvybei. To paties teisės akto 11 straipsnio 4 dalies 7 punktas suteikia teisę pataisos pareigūnams naudoti antrankius ir surišimo priemones prieš agresyvius ar linkusius žalotis asmenis. Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2020-04-01 įsakymu V-88 „Dėl Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ 175 punktas numato, kad pataisos pareigūnai naudoja antrankius ir surišimo priemones prieš agresyvius ar linkusius žalotis asmenis, konvojuodami arba pristatydami (palydos metu) į policijos įstaigą, asmens sveikatos priežiūros įstaigą ar kitą instituciją ar įstaigą suimtuosius (nuteistuosius), atlikdami šių asmenų apžiūrą.

Išanalizavus visas pateiktas aplinkybes konstatuotina, kad sprendimą dėl antrankių nuėmimo/nenuėmimo bekontakčio pasimatymo metu, atsižvelgiant į konkrečią situaciją, asmenybę, priima pareigūnai. Taigi, tai pareigūno diskrecijos teisė nuspręsti, ar antrankiai gali būti nuimami. Šiuo atveju Šiaulių TI darbuotojai tinkamai vadovaujasi suėmimo atlikimą (bausmių vykdymą) reglamentuojančiais teisės aktais bei, atsižvelgdami į pareiškėjo asmenybę bei charakteristiką, taip pat į kitas aplinkybes, teisėtai priėmė sprendimą antrankių nenuimti.

Kartu pažymi, kad vykdant teismo įpareigojimus, dėl nurodomų aplinkybių buvo pateikta užklausa Laisvės atėmimo vietų ligoninės Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriui veiklos adresu Šiaulių tardymo izoliatorius. Iš 2021-01-26 Laisvės atėmimo vietų ligoninės Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus veiklos adresu Šiaulių tardymo izoliatorius pažymos dėl informacijos pateikimo Nr. PPV- ŠTI-14 matyti, kad peržiūrėjus medicininės apžiūros pažymų registrą Nr. 75 duomenų apie D. E. sužalojimus antrankiais nėra. Taigi, pareiškėjo teiginys, kad jis patyrė fizinį skausmą, niekuo nepagrįstas.

Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas D. E. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės 10 000 Eur žalos atlyginimą. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų nenuimant antrankių 2020-10-19 bekontakčio pasimatymo metu, Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – SVĮ) 3 straipsnyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais.

Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo (TAR, 2018-07-16, Nr. 2018-12055) 11 straipsnis reglamentuoja prievartos naudojimo sąlygas. 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievarta gali būti naudojama tik tarnybinio būtinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai atlikti. Pataisos pareigūnai naudoti prievartą privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdami į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą ir individualias pažeidėjo savybes. 11 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatyta, kad pataisos pareigūnai turi teisę naudoti antrankius ir surišimo priemones prieš agresyvius ar linkusius žalotis asmenis.

Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2019-08-27 įsakymu Nr. 55/09-9 (24 b. l.) nutarta neišbraukti suimtojo D. E. iš asmenų, linkusių užpulti įskaitos; taikyti suimtajam D. E. šiuos papildomus rėžimo reikalavimus: uždrausti dirbti tamsiu paros metu, taip pat dirbti už laisvės atėmimo vietos teritorijos ribų; nesuteikti teisės išvykti už tardymo izoliatoriaus teritorijos ribų, parvykti į namus; išvedant iš kameros uždėti antrankius. Iš 2020-08-20 Šiaulių TI drausmės komisijos posėdžio protokolo Nr. 20-2792 (20-21 b. l.) matyti, kad posėdžio metu buvo svarstytas klausimas dėl suimtojo D. E. antrankių naudojimo išvedant iš kameros. Posėdžio metu buvo konstatuotas pareiškėjo pavojingumas, ir nutarta siūlyti Šiaulių TI direktoriui tęsti suimtajam antrankių naudojimą, tačiau ne anksčiau kaip po 6 mėnesių suimtajam prašant, Drausmės komisijai, įvertinti suimtojo elgesį per minėtą laikotarpį ir persvarstyti antrankių panaudojimo tikslingumą, taip pat pakoreguoti Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2019-08-27 įsakymą Nr. 55/09-9. 2020-08-21 Šiaulių TI direktoriaus įsakymu Nr. 55-8 (19 b. l.) papildytas Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2019-08-27 įsakymas Nr. 55/09-9 „ Dėl suimtojo D. E. buvimo linkusių užpulti įskaitoje tikslingumo“ nauju 1.3 papunkčiu išdėstant jį taip: 1.3 antrankių panaudojimo tikslingumą Drausmės komisija svarsto suimtojo prašymu kas 6 mėnesius arba pasikeitus aplinkybėms, kai nustatoma, kad suimtasis nebekelia grėsmės. Pareiškėjas minėtų Šiaulių TI direktoriaus įsakymų ir Drausmės komisijos posėdžio protokolo teisės aktų nustatyta tvarka neskundė, jie yra galiojantys, nepanaikinti. Teismas abejoti šių įsakymų ir Drausmės komisijos posėdžio protokolo teisėtumu ir pagrįstumu neturi pagrindo.

Pareiškėjas žalą kildina iš Šiaulių TI pareigūnų veiksmų, kai pareiškėją 2020-10-19 atvedus į bekontaktį pasimatymą su sutuoktine, jam nebuvo nuimti antrankiai. Pareiškėjas nurodo, kad pasimatymo metu jis buvo izoliuotas nuo kitų asmenų, pasimatymų patalpa nuo kitų asmenų atskirta stiklu bei medinėmis pertvaromis. Tokias pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl pasimatymo patalpų įrengimo patvirtina byloje esančios fotonuotraukos (43-50 b. l.) ir dėl to ginčo nėra. Tačiau, kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2019-08-27 įsakymo Nr. 55/09-9, jame nėra numatytos išimtys kada pareiškėją išvedus iš kameros antrankiai gali būti nuimami ar neuždedami, o pasimatymo patalpa nelaikytina gyvenamąja kamera, todėl Šiaulių TI pareigūnai neturėjo pareigos nuimti pareiškėjui antrankių bekontakčio pasimatymo metu. Be to, pažymėtina, kad pareiškėjas pasimatymo patalpoje nors ir buvo izoliuotas nuo kitų asmenų ir kitiems asmenims grėsmės kelti negalėjo, tačiau, kaip matyti iš tarnybinio pranešimo (22-23 b. l.) bei Drausmės komisijos posėdžio protokolo (20-21 b. l.) pareiškėjui antrankių uždėjimas taikomas ne tik dėl grėsmės kitiems asmenims, bet ir siekiant užkirsti kelią žaloti save.

Be to, pareiškėjas skunde nurodo, jog jis prašė nuimti antrankius dar ir dėl to, jog antrankiai jam spaudė ir sužalojo rankas.

Pareiškėjas 2020-10-20 pateikė skundą Šiaulių TI direktoriui, nurodydamas, jog jam nepagrįstai pareigūnė nenuėmė antrankių pasimatymo metu, o be to antrankiai veržė rankas (16-17 b. l.). Analogišką skundą Šiaulių TI direktoriui 2020-10-27 pateikė ir pareiškėjo sutuoktinė M. J. E. (14 b. l.). Šiaulių TI direktorius išnagrinėjęs skundus pareiškėjui ir pareiškėjo sutuoktinei atsakė, jog Šiaulių TI pareigūnai teisės aktų reikalavimų nepažeidė ( 6, 15, 18 b. l.). Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl Šiaulių TI direktoriaus atsakymo, konstatavo, kad dėl antrankių panaudojimo Šiaulių TI pareigūnai teisės aktų reikalavimų nepažeidė, pareiškėjui sužalojimų nenustatyta. Pareiškėjas Kalėjimų departamento sprendimo teisės aktų nustatyta tvarka apygardos administraciniam teismui neskundė.

Laisvės atėmimo vietų ligoninės pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus veiklos adresu Šiaulių tardymo izoliatorius 2021-01-26 pažymoje Nr. PPV-ŠTI-14 (13 b. l.) nurodyta, kad remiantis D. E. asmens sveikatos istorija Nr. 05-A/2015/742 ir peržiūrėjus 2020 m. Sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymų registrą Nr. 75 D. E. skunde nurodytu laikotarpiu įrašų apie sužalojimus nėra.

Byloje nėra nustatyta jokių objektyvių duomenų, jog pareiškėjui buvo netinkamai uždėti antrankiai ir jis dėl to buvo sužalotas. Pareiškėjas pats nurodo, jog iš karto po antrankių panaudojimo, jį apžiūrėjo sveikatos priežiūros specialistas, todėl darytina išvada, jog jei pareiškėjui būtų padaryti sužalojimai, jie būtų laiku užfiksuoti pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje, tačiau pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje sužalojimų neužfiksuota.

Įvertinus paminėtas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų prieš pareiškėją. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir nesant vienos iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo), pareiškėjo prašymas priteisti jam neturtinės 10 000 Eur žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 105 straipsnio 4 punktu, 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo D. E. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Žanas Kubeckas