Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. G. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G., 2016-10-06 apie 7.55 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį Seat Leon v/n (duomenys neskelbtini), buvo neatidi. Pravažiuodama kliudė stovintį automobilį „Lexus IS 250“, v/n (duomenys neskelbtini) ir apgadino abi transporto priemones. Šiais veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 126 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje.

R. G. teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino. Ji neneigė, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku, vairuodama automobilį Seat Leon galėjo važiuoti Žemynos gatve, Vilniuje. Tačiau ji tvirtino, kad tuo metu jokio kontakto su kitu automobiliu nebuvo, jeigu tai ir buvo automobilis Lexus, ji nepajuto. Tai, kad jos automobilis apgadintas pastebėjo tik 2016-10-06 d. vakare, po darbo sugrįžusi į namus. Pasitarusi su sutuoktiniu nusprendė į policiją nesikreipti, nes nesitikėjo, kad bus surastas asmuo (vairuotojas) apgadinęs jos transporto priemonę.

Apklaustas teisme nukentėjusysis A. K. paaiškino, kad 2016-10-06 apie 7.55 val. Žemynos gatvėje 37 Vilniuje, į automobilio „Lexus IS“ galinę sėdynę sodino mažametį vaiką. Tuo metu jo automobilis stovėjo. Automobilio galinės dešinės pusės durelės buvo atidarytos, o jis pats, iki pusės buvo automobilio salone. Vienu metu jis pajuto, kad kažkas atsitrenkė į jo atidaryto automobilio dureles. Artėjančio automobilio variklio garso negirdėjo. Išlindęs iš automobilio salono pastebėjo nuvažiuojantį automobilį, kuris pavažiavęs keliolika metrų nuo susidūrimo vietos sustojo. Nukentėjusysis mojuodamas ranka pabėgėjo link sustojusio automobilio, tačiau šio automobilio vairuotojas jo nelaukė ir nuvažiavo. Nors buvo tamsus metas, tačiau įsidėmėjo automobilio markę – Seat, jo spalvą ir valstybinio numerio skaičius. Apie įvyki nedelsiant pranešė policijos pareigūnams. Po savaitės dalyvavo kelių policijoje apžiūrint ir sugretinant policijos pareigūnų surasto automobilio Seant Leon v/n (duomenys neskelbtini) ir jo automobilio „Lexus“ kėbuluose užfiksuotus sugadinimus. Nukentėjusiojo įsitikinimu, sugretinimo metu akivaizdžiai buvo matyti, kad automobilio Seat Leon priekinio dešinio sparno sugadinimų aukštis atitinka jo automobilio „Lexus“ galinių dešinių durelių sugadinimų aukščiui. Nagrinėjant bylą teisme nukentėjusysis pateikė 2016-10-28 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 090576, kad automobilio „Lexus IS 250“ v/n (duomenys neskelbtini) remontas kainavo 446.76 eurų.

Teismui perduotoje administracinio teisės pažeidimo byloje yra ekspertizės aktas Nr. 11-2368 (16) su išvada, kad tikėtina, jog automobilio „Lexus IS 250 v/n (duomenys neskelbtini), galinių dešinės pusės durelių kraštas buvo užlenktas automobiliui „Seant Leon“ v/n (duomenys neskelbtini), kontaktuojant priekiniu dešiniuoju sparnu jo deformacijos srityje.

Atvykęs į teismo posėdį ekspertas V. Š. patvirtino ekspertizės išvadą ir papildomai paaiškino, kad kategoriškos išvados nebuvo galima pateikti, nes turėjo būti skiriama trasologinė ekspertizė, kuri nustato pėdsakus palikusį objektą, jo grupinį priklausomumą pagal paliktus pėdsakus, pėdsakų atsiradimo mechanizmą. Tačiau ekspertas patvirtino, kad ekspertizės akto aprašomojoje dalyje jis pažymėjo, jog automobilio „Seant Leon“ v/n (duomenys neskelbtini) priekinio dešinio sparno įlenkimo aukštis, pobūdis ir konfigūracija atitinka automobilio „Lexus IS 250“ v/n (duomenys neskelbtini) galinių dešinės pusės durelių krašto, kur buvo padarytas briaunos įlenkimas, aukštį ir konfigūraciją.

2016-10-14 transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole nurodyta, kad automobilio Lexus IS 250“ v/n (duomenys neskelbtini), apgadintos dešinės pusės galinės durelės. Apgadinimas 0.73-082 cm aukštyje. Automobilio „Seat Leon“ v/n (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis dešinys sparnas. Apgadinimai 0.70-085 cm. aukštyje. Protokole pažymėta, kad būtina skirti autotechninę ekspertizę.

R. G. skirtina administracinė nuobauda už ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. Administracinio nusižengimo byla dalyje dėl ANK 426 straipsnio 1 dalies nutrauktina.

Motyvuojamoji dalis

ANK 5 straipsnis numato, kad administracinis nusižengimas yra šiam kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ANK 7str. 8 str.). Administracinę atsakomybę pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo. ANK nustatyta administracinė atsakomybė inter alia už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieško nukentėjusiojo, palieka savo koordinates arba bendrauja su nukentėjusiuoju ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012, 2AT-8-2013).

Teismas, išklausęs į teismo posėdį atvykusios R. G., nukentėjusiojo A. K. parodymų bei įvertinęs teismui pateiktus rašytinius bylos duomenis, daro išvadą, jog administracinio teisės nusižengimo byloje nėra pakankamų įrodymų, pagrindžiančių R. G. kaltę, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiama R. G. neigia pajutusi kontaktą su stovėjusiu automobiliu „Lexus IS 250“. Iš byloje esančių duomenų nenustatyta, kad po įvykusio kontakto R. G. buvo sustojusi, kad ji išlipo iš savo automobilio ir apžiūrėjo savo ir kitą automobilį bei pamačiusi sugadinimus, sėdo į savo automobilį ir tyčia pasišalino iš įvykio vietos. Taigi šių aplinkybių visuma rodo, kad nėra paneigti R. G. parodymai, jog automobilių kontakto ji nejuto. Tai reiškia, kad jos veiksmuose pasišalinant iš eismo įvykio vietos nėra tiesioginės tyčios, kartu ir pažeidimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Tyrimo eigoje nebuvo nustatyta liudytojų mačiusių šį įvykį, kurie galėtų paneigti R. G. parodymus. Eismo įvykis nebuvo užfiksuotas vaizdo kameromis. A. K. teisme teigė, kad jo automobilio dureles kliudęs automobilis kiek pavažiavęs sustojo, tačiau teismui nežinoma, kokia buvo šio sustojimo priežastis. Teigti, jog automobilio vairuotoja sustojo, nes pajuto, kad kliudė kitą automobilį yra tik prielaida ir tik šios prielaidos pagrindu pripažinti R. G. kalta, negalima. Atsižvelgiant į administracinio nusižengimo byloje esamus duomenis, asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn paaiškinimus, visas iškilusias abejones teismas vertina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (principas – in dubio pro reo) ir sprendžia, kad R. G. veiksmuose nėra nusižengimo, numatyto LR ANK 426 str. 1 d., sudėties, todėl, vadovaujantis LR ANK 619 str. 1 d. 2 p., administracinio nusižengimo byla dėl R. G. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal LR ANK 426 str. 1 d., nutrauktina.

Tačiau iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad R. G., 2016-10-06 apie 7.55 val., Žemynos g. 37 Vilniuje, vairuodama automobilį Seat Leon valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo neatidi. Pravažiuodama kliudė stovintį automobilį „Lexus IS 250“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir apgadino abi transporto priemones. Šiais veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 126 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje.

Pažymėtina, kad R. G. laikėsi pozicijos, kad nejuto, jog vairuodama galėjo kliudyti nukentėjusiojo A. K. automobilio Lexus galines dureles, todėl galimai jų ir nekliudė. Tokius R. G. parodymus paneigia eksperto išvada, kurios aprašomojoje dalyje nurodyta, jog sulyginus Lexus ir Seat Leon automobilių apgadinimus, akivaizdžiai matyti, kad jie buvo padaryti vienu metu. Atsižvelgiant į tai, kad R. G. administracine tvarka nėra bausta, jai už šio nusižengimo padarymą yra skirtina ANK 417 str. 8 d. sankcijoje numatyta minimali bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 2 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalimi, 426 straipsnio 7 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 619 str. 1 d. 2 p.,- teismas:

nutaria:

R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta, padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje, ir skirti 10 (dešimt) Eurų baudą.

R. G. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 16064118496 ir įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.