- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-12-07
- Bylos Nr.
- 1-609-876/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Kaltinamasis
- D. B., N. Š.
- Nukentėjusysis
- G. B., V. R.
- Kategorijos
- 1.2.26.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.4.4.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorui Audriui Ažukui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) - laisvės atėmimu 1 metams;
2) Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį areštu 45 paroms; vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 30 parų arešto bausmė;
3) Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį areštu 21 parai; vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 14 parų arešto bausmė;
4) Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 30 parų arešto; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 30 parų arešto bausmė subendrinta su Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. baudžiamojo įsakymo paskirta 14 parų arešto bausme, visiškai jas sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 44 paros arešto;
5) Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, atliekant ją pataisos namuose; pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartimi, Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė - 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir vykdyta nuosprendžiu paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, skiriant ją atlikti pataisos namuose, bausmę atlikęs 2019 m. birželio 28 d., teistumas neišnykęs;
6) Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos): pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 9 mėnesių laisvės atėmimo; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, iš dalies sudėtos paskirtos bausmės, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnę bausmę, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, tai yra 5 mėnesiais ir paskirta galutinė 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 3 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 70 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2019 m. gruodžio 13 d. nutartimi, panaikintas Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas ir vykdyta nuosprendžiu paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, skiriant ją atlikti pataisos namuose.
7) Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (2 veikos): pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (I) 2 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 180 straipsnio 2 dalį 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausme, pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtosios bausmės – 3 mėnesius, ir paskirti subendrintą galutinę 5 (penkerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini)m Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta 60 MGL (3000 eurų) bauda. Vadovaujantis BK 61¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 40 MGL (2000 eurų).
kaltinami padarę nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. B. 2019 m. spalio 17 d., apie 17.30 val., gyvenamojo namo kieme, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, tarpusavio konflikto metu, tyčia ne mažiau kaip keturis kartus kumščiu smogė V. R. į įvairias kūno vietas, padarydamas jam poodines kraujosruvas nosyje-akių vokuose-skruoste, dešinės rankos II-III pirštuose, žastuose, dešinės rankos V piršto pirštakaulio, nosies kalų lūžimus ir tokiu būdu nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. R. sveikatą.
Šiuose D. B. veiksmuose yra požymiai nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje.
N. Š. 2019 m. spalio 17 d., apie 17.30 val., gyvenamojo namo kieme (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, tarpusavio konflikto metu, tyčia vieną kartą kumščiu smogė G. B. į veidą ir nuo smūgio pargriuvusiam ant žemės G. B. ne mažiau kaip du kartus įspyrė į kairę koją ir dešinį šoną, tuo padarydamas nukentėjusiajam dešinės pusės 10 šonkaulio lūžimą ir tokiu būdu nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo G. B. sveikatą.
Šiuose N. Š. veiksmuose yra požymiai nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu kaltinamasis D. B. parodė, kad sutinku su įvykusiu konfliktu, tačiau nesutinka, kad suduota buvo tyčia, nes smūgiai buvo suduoti besiginant. Jie gėrė darželyje, kartus su jais buvo T. B. ir dar vienas asmuo, kurio įvardinti negali. Begeriant nusprendė nueiti pas V. R. Nuėję pasibeldė į duris, V. R. pasakė, kad galime gerti lauke prie staliuko, bet į kambarį jų neįsileis. Begerdami lauke, nusprendė, kad reikia nueiti į parduotuvę. Kai grįžo iš parduotuvės grįžus, ant stalo nieko neberado, todėl beldėsi į duris ir klausė kur viskas dingo. Tuomet įvyko konfliktas dėl to, kad beldėsi į duris. Konfliktas vyko su V. R., dviese konfliktavo žodžiais. Konflikto metu šalia jo buvo N. Š. ir T. B., kurie galėjo matyti konfliktą. Iš pradžių konfliktas buvo žodinis. Paskui V. R. griebė, o jis gynėsi. Paskui su V. R. apsistumdė ir apsikumščiavo. V. R. nubėgęs pasiėmė lazdą ir pribėgęs trenkė D. B. Taip baigėsi konfliktas, po ko jis išėjo. Jis nemėgsta, kai jį stumdo, todėl galėjo smogti į veido sritį iš įniršio. Nosyje ir akių vokuose galėjo atsirasti kraujosruvos nuo jo smūgių. Pirštuose kraujosruvos negalėjo atsirasti. Negalėtų suduoti tokio stipraus smūgio, kad būtų nosies kaulo lūžimas. Galėjo suduoti vieną ar du smūgius, bet daugiau smūgių suduoti negalėjo suspėti, nes nukentėjusysis nubėgęs atsinešė lazdą ir trenkė. Jam buvo peties ir nugaros sužalojimai, bet niekas nekreipė dėmesio, buvo iškviesta policija. Asmeniškai nesikreipė į medikus.
Teismo posėdžio metu kaltinamasis N. Š. nurodė, kad pripažįsta kaltę. D. B. parašė žinutę, kad atvažiuotų išgerti. Atvažiavo į darželį, kuriame jie gėrė alų, po to degtinę. Vėliau D. B. pasiūlė eiti pas V. R., kur nuėję jie gėrė prie staliuko. D. B. pirmiausiai pabeldė ir paprašė stiklinės, kurią jiems davė ir liepė gerti tik lauke. Paskui D. B. dar kartą pabeldė į duris, įvyko susistumdymas su V. R.. Buvo daug išgėręs, daugiau nieko negali pasakyti. Kažkas jam pasakė išeiti ir jis išėjo. N. Š. porą kartų sudavė G. B., dėl ko jie susimušė. Paskui jam sakė paleisti ir jis paleido. Gali būti, jog nuo jo smūgio nukentėjusiajam lūžo šonkaulis. D. B., pabeldė į duris, o V. R. jiems pasakė eiti iš kiemo. D. B. su V. R. susistumdė, V. R. stūmė D. B., dėl ko šis susinervino. V. R. nubėgo ir pasiėmė lazdą, su kuria trenkė D. B. N. Š. nurodė, kad nematė, kai D. B. sudavė V. R.. N. Š. G. B. buvo prispaudęs, o V. R. bėgo kraujas iš nosies.
Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti kaltinamojo N. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur nurodoma, kad 2019 m. spalio 17 d., apie 11 – 12 val., būnant namuose, (duomenys neskelbtini), jam pažįstamas D. B. parašė SMS žinutę, kurioje paklausė ką jis šiuo metu veikia ir ar nenorėtų su juo (D. B.) išgerti. N. Š. jam atrašė, kad yra neužsiėmęs ir kad gali atvažiuoti. Abu susitarė susitikti (duomenys neskelbtini) kaime esančiame apleistame darželyje. N. Š. su dviračiu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą, kuris nuo (duomenys neskelbtini) kaimo yra maždaug už 3 kilometrų. Nuvažiavus į sutartą vietą, t. y., į apleistą darželį, ten jau buvo D. B. ir vienas iš brolių B. Jie su savimi turėjo 1 butelį alaus, 1 litro talpos, 7,5 laipsnio stiprumo. Jie trise jį išgėrė. Po to, D. B. su N. Š. dviračiu, nuvažiavo į parduotuvę ir parsivežė dar 3 butelius alaus. Geriant alų, prie jų prisijungė B. brolis G. B. ir tada gėrė keturiese. Po kurio laiko, D. B. pasiūlė eiti pas V. R., gyvenantį (duomenys neskelbtini) kaime, kitoje kelio pusėje nei darželis, tikslaus adreso nežino. Nuėjus pas V. R., D. B. paklausė ar gali pas jį išgerti. V. R. pasakė, kad gali gerti lauke, jo kieme, bet į namus jų neįsileido. D. B. ir vienas iš B., kurio vardo N. Š. nežino, liko gerti alų lauke, o G. B. su V. R. buvo namo viduje. Po kurio laiko, jau gerai apsvaigus nuo išgerto alaus, D. B. pradėjo belsti į V. R. namo duris. Iš pradžių beldė normaliai, po to stipriau, kadangi V. R. buvo užsirakinęs duris. D. B. V. R. sakė: „Įsileisk, atrakink duris“. V. R. atrakinus duris, tarp D. B. ir V. R. įvyko konfliktas, nes D. B. norėjo įeiti į namo vidų, o V. R. neleido. Jie apsistumdė ir D. B. kumščiu trenkė V. R. į veidą. Po D. B. smūgio V. R. į veidą, jis nuėjo į malkinę ir iš ten pasiėmė lazdą. Kol V. R. nuėjo iki malkinės pasiimti lazdos, į lauką išėjo G. B. Pastarasis kažkodėl pradėjo kibti prie N. Š. ir jis, su G. B., susistumdė. N. Š. vieną kartą kumščiu trenkė G. B. į veidą dėl ko, jis pargriuvo ant žemės. G. B. gulėjo ant nugaros, o N. Š. jį laikė prispaudęs su koja prie žemės, kad neatsikeltų. Spirti jis G. B. nespyrė. Tada G. B. pasakė: „Baigiam baigiam, nenoriu pyktis“ ir N. Š. jį paleido. Pačiam N. Š. konflikto metu G. B. smūgių nesudavė, jis nenukentėjo. Konfliktuojant su G. B., N. Š. matė kaip D. B. kumščiu trenkė į galvą V. R., kur tiksliai pataikė, nematė. Tada V. R., su rankoje laikyta lazda, trenkė D. B. per šoną ir D. B. susmuko ant žemės. Pastarajam pargriuvus ant žemės, V. R. D. B. nieko nedarė. N. Š. priėjo prie D. B., kuris, tuo metu, gulėjo, verkė ir sakė, kad nejaučia kojų, jam padėjo atsistoti, pasodino ant kėdės. D. B. pasakė, kad greičiausiai bus iškviesta policija, todėl N. Š. liepė išeiti, kad neturėtų nemalonumų. Todėl jis vienas ir išėjo, o V. R. kieme liko broliai B., pats V. R. ir D. B. Kitas B., kurio vardo nežino, į konfliktą nesikišo ir nesimušė, tačiau kaip kas vyko turėjo matyti. Viskas įvyko todėl, kad D. B. buvo stipriai apsvaigęs nuo išgerto alaus ir kvailiojo, norėjo patekti į V. R. namus, o V. R. to neleido. D. B. pirmas užsikabino ir trenkė V. R. Dėl savo veiksmų, tai yra dėl konflikto su G. B., jis nuoširdžiai gailisi. Buvo apsvaigęs nuo alaus, jei būtų buvęs blaivus, taip nebūtų įvykę. Jis atsiprašys G. B. už savo veiksmus ir padarytus sužalojimus (2 t., b. l. 59–60).
Pagarsinus parodymus N. Š. patvirtino, kad parodymai yra teisingi.
Teismo posėdžio metu nukentėjusysis V. R. nurodė, kad D. B. dabar pasakoja ir daug meluoja. Jis leido išgerti kieme, o paskui išėjo. Sugrįžę sakė, kad jis alų pavogė, pradėjo daužyti į duris ir į langą. G. B. sakė, kad jis neitų į lauką, per duris neįleistų, bet jis išėjo per duris ir jam trenkė. Jis buvo be sąmonės, neprisimena, kaip pirštą išnarino. Vėliau su juo susimušė, bėgo į kambarį, o ne į daržinę. Nubėgo ir pasiėmė lazdą, kurią D. B. norėjo paimti, tuomet per strėnas trenkė, o ne per šoną. Jis kartu su N. Š. ir D. B. negėrė, leido tik jiems kieme gerti, nebuvo stumdymosi. D. B. jam trenkė, kai jis atidarė duris. Pranešė policijai, nurodė, kas jį mušė. Civilinio ieškinio nereiškia, jam buvo sužalotas pirštas, D. B. jo neatsiprašė.
Teismo posėdžio metu nukentėjusysis G. B. nurodė, kad jis su V. R. gėrė, kai atėjo D. B., jis daužė langą, paskui po kelių sekundžių atėjo prie durų ir daužė į duris. Sakė V. R., kad neitų, nes bus negerai. Šis išėjo į lauką ir išgirdo trenksmą. Išėję į lauką pamatė, kad V. R. smaugia D. B., norėjo ginti. Tuomet V. R. sakė, kad pats susitvarkys. Jam atsisukus, N. Š. buvo už durų ir jam trenkė į veidą, vieną dantį išmušė, kiti du kliba. Kai nukrito, jam spyrė į šoną, į koją, su N. Š. susiėmė ant žemės, paskui jis N. Š. nuspyrė į šoną ir nubėgo į kelią, paskambino policijai. Konflikto tarp D. B. ir V. R. nematė, tik išgirdo, kai kažkas nukrito ant žemės, V. R. rankos pirštas buvo išlaužtas, buvo sužalota akis. Šiandien N. Š. jo atsiprašė posėdžių salėje, pretenzijų N. Š. neturi.
Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti G. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur nurodoma, kad 2019 m. spalio 17 d., apie 14 val., nuėjo pas kaimyną V. R., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Jie dviese su V. R. gėrė degtinę. Kiek vėliau, gal apie 17 val., į V. R. namus atėjo D. B. Su juo atėjo dar vienas vyras, kuris atrodė vyresnis už D. B. Antro asmens nepažįsta, nežino jo vardo ar pavardės ir iš kur jis. D. B. ir tas kitas vyras jam atrodė išgėrę. D. B. pradėjo V. R. kaltinti, kad šis yra pavogęs iš D. B. alaus. D. B. su V. R. išėjo aiškintis į lauką. Ten buvo ir kitas vyras, kurio G. B. nepažįsta. G. B. iš pradžių liko kambaryje, bet išgirdęs triukšmą lauke, išėjo į lauką. Išėjęs į lauką, jis matė stovintį D. B., kuris buvo sugriebęs V. R. už drabužių. Matė, kad pas V. R. ant veido ištinęs paakys. Suprato, kad D. B. jam sudavė į veidą. Kaip sudavė, jis nematė. Taip pat matė, kad kažkaip keistai atrodo vienas V. R. rankos pirštas. Kadangi D. B. neatstojo nuo V. R., toliau jį laikė sugriebęs rankomis už krūtinės, keikė jį necenzūriniais žodžiais, todėl jis stojo į jų tarpą, norėdamas juos išskirti. Jam stojus juos skirti, tas kitas vyras, kurio G. B. nepažįsta, trenkė jam vieną kartą kumščiu į veidą, o kai parkrito ant žemės dar įspyrė į kairę koją ir į dešinį šoną. Jis sugebėjo atsistoti ir pabėgo į šoną. Pabėgęs į šoną, paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pasakė, kad yra sumušti žmonės (duomenys neskelbtini) kaime. Tada D. B. ir su juo buvęs vyras pabėgo. Atvykę policijos pareigūnai, G. B. ir V. R. pristatė į Šakių ligoninę, kurioje G. B. nustatė girtumą, taip pat buvo apžiūrėtas ir išleistas į namus. Šiuo metu daugiau niekur nesigydo, nors ir gavo užduotį, tačiau pas teismo medicinos ekspertą nevyks, kadangi jam padarytas tik nežymus sveikatos sutrikdymas. Pretenzijų niekam neturi, pareiškimą rašyti atsisako, civilinio ieškinio nereiškia (1 t., b. l. 115–116).
Žemesnės instancijos teismas
Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, G. B. patvirtino, jog parodymai teisingi.
Teismo posėdžio metu liudytojas T. B. nurodė, kad iš pradžių jie buvo darželyje, ten gėrė, paskui nuėjo pas V. R. Ten truputį pabuvo ir jis išėjo namo. Kai įvyko muštynės, jo nebuvo. Pas V. R. ėjo, nes norėjo truputį išgerti. V. R. buvo namuose, su juo nešnekėjo. Jiems leido būti kieme, ir jis išėjo, o D. B. liko vienas, daugiau nežino, kas ten buvo daugiau. N. Š. iš pradžių buvo, o paskui išėjo. Nežino, ar N. Š. po to buvo atėjęs.
Teismo posėdžio metu pagarsinta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus 2019 m. lapkričio 25 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad ekspertas, vykdydamas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato veiklos skyriaus 2019 m. spalio 17 d. užduotį Nr. (duomenys neskelbtini), duoda atsakymą į nutartyje pateiktą klausimą ir nurodė, kad G. B. nustatytas danties išnirimas (lokalizacija medicininiuose dokumentuose nenurodoma), dešinės pusės dešimto šonkaulio lūžimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pvz. ranka, koja, įvairias aplinkos daiktais ir pan. Sužalojimai padaryti dėl mažiausiai dviejų smūgių. Sužalojimai padaryti galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu ar jam artimu būdu, laiku. Nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinės pusės dešimto šonkaulio lūžimo sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 dienų (1 t., b. l. 57).
Teismo posėdžio metu pagarsinta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus 2019 m. lapkričio 14 d. specialisto išvada (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad ekspertas, vykdydamas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato veiklos skyriaus 2019 m. spalio 17 d. užduotį Nr. (duomenys neskelbtini), duoda atsakymą į nutartyje pateiktą klausimą ir nurodė, kad V. R. padarytos poodinės kraujosrūvos nosyje-akių vokuose-skruostuose, dešinės rankos II-III pirštuose, žastuose, dešinės rankos penkto pirštakaulio, nosies kaulų lūžimai. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pvz., ranka, koja, įvairiais aplinkos daiktais ir pan. Sužalojimai padaryti dėl mažiausiai keturių smūgių ar trauminių poveikių. Sužalojimai padaryti galimai ir įvykio aplinkybėse ar jam artimu būdu 3 – 5 paros iki tyrimo pradžios. Padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinės rankos penkto piršto pirštakaulio, nosies kaulų lūžimų sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 dienų (1 t., b. l. 71–72).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pagarsinta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus 2019 m. gruodžio 12 d. specialisto išvada (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad ekspertas, vykdydamas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato veiklos skyriaus 2019 m. gruodžio 2 d. užduotį Nr. (duomenys neskelbtini), duoda atsakymą į nutartyje pateiktą klausimą ir nurodė, kad V. R. padarytas dešinės rankos penkto piršto pamatinio pirštakaulio lūžimas, būdingesnis pašalinės jėgos poveikiui, t. y., smūgio sudavimui, pvz., ranka, koja ir pan. Sužalojimas padarytas vienu smūgiu (1 t., b. l. 76).
Teismo posėdžio metu buvo išklausytas garso įrašas, kuriame yra nukentėjusiųjų skambučio Bendrajam pagalbos centrui įrašas. (1 t., b. l. 93).
Motyvuojamoji dalis
D. B. ir N. Š. kaltę dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos patvirtina byloje surinkta medžiaga:
- 2019 m. spalio 17 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariate gautu pranešimu, kad namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), iš matymo pažįstami asmenys sužalojo G. B. (nustatytas 3,37 promilių girtumas), kuriam Viešojoje įstaigoje (toliau – VšĮ) „Šakių ligoninė“ priėmimo skyriuje nustatytas danties išmušimas, dešinės krūtinės ląstos sumušimas, įtariamas dešinės pusės dešimto šonkaulio lūžis, kelio sumušimas ir V. R. (nustatytas 1,79 promilių girtumas), kuriam VšĮ „Šakių ligoninė“ priėmimo skyriuje nustatytas pamatinio pirštakaulio lūžis, nosies kaulų lūžis, galvos plaukuotosios dalies sumušimas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje (1 t., b. l. 1–2).
- 2019 m. spalio 18 d. protokolu – pareiškimu, kuriame užfiksuota, kad 2019 m. spalio 17 d., apie 17 val., į V. R. namus, esančius (duomenys neskelbtini), atėjęs D. B., apkaltino jį pavogus alų ir būnant lauke, sudavė V. R. du kartus kumščiu į veido sritį. V. R. besiginant, grumtynių metu, D. B. sulaužė dešinės rankos pirštą. (1 t., b. l. 16).
- 2019 m. spalio 21 d. įvykio vietos protokolu ir fotolentelėmis, iš kurių matyti, kad įvykio vieta – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemas. Įvykio vietoje grumtynių pėdsakų nerasta (1 t., b. l. 20–23).
Žemesnės instancijos teismas
- 2019 m. spalio 17 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodoma, kad nuvykus į įvykio vietą, pareigūnus pasitiko G. B. ir V. R. Jie paaiškino, kad jiems būnant namuose atvyko nepažįstamas asmuo, kuris juos sumušė ir pasišalino su raudonos spalvos „Audi“ automobiliu. V. R. ir G. B. teigė, kad atpažintų juos sumušusį asmenį. Patašinės kaime ieškant minėto asmens, pastebėtas įtartinai atrodantis asmuo, ant kurio rankų ir striukės, buvo galimai kraujo pėdsakai. Įtariamas asmuo – D. B., kuriam alkoholio matavimo prietaisu „Alcotest 7510“ Nr. ARKA-0024, patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas 2,58 promilių girtumas. Pareigūnams nuvykus pas nukentėjusiuosius G. B. ir V. R., jie atpažino, kad D. B. yra tas pats asmuo, kuris juos sumušė. D. B. nepripažino, kad mušė minėtus asmenis (1 t., b. l. 25–27).
- 2019 m. spalio 17 d. asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad atlikta išorinė V. R. apžiūra. Nustatyta, kad ant V. R. nosies yra žaizda, įbrėžimas, V. R. dešinė ranka sutvarstyta. Daugiau matomų smurto žymių ant V. R. kūno nenustatyta (1 t., b. l. 28–33).
- 2019 m. spalio 17 d. asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad atlikta G. B. išorinė kūno apžiūra. Nustatyta, kad ant dešinės rankos krumplių yra nedidelė žaizda, ant kairės rankos nykščio matoma nedidelė žaizda. Paprašius, G. B. parodė išmuštą dešinėje pusėje buvusį viršutinį dantį. Daugiau matomų smurto žymių ant G. B. kūno nenustatyta (1 t., b. l. 34–40).
- 2019 m. spalio 17 d. asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad atlikta D. B. išorinė kūno apžiūra. D. B. vilki striukę, ant kurios matyti dėmės panašios į kraują, striukė iš D. B. paimta. Ant D. B. dešinės rankos rodomojo piršto matyti nubrozdinimas ir kraujas. Daugiau matomų sužalojimų ant D. B. kūno nenustatyta (1 t., b. l. 41–49).
- 2020 m. spalio 17 d. gydytojo įrašu, kuriame matyti, kad 2019 m. spalio 17 d., 18.33 val. VšĮ „Šakių ligoninė“ G. B. nustatyta diagnozė: dešinės krūtinės ląstos sumušimas, įtariamas dešinės pusės dešimto šonkaulio lūžis, kairio kelio sumušimas, danties išmušimas. (1 t., b. l. 52).
- 2019 m. spalio 17 d. gydytojo įrašu, kuriame užfiksuota, kad 2019 m. spalio 17 d. VšĮ „Šakių ligoninė“ V. R. nustatyta diagnozė: pamatinio pirštakaulio lūžis, nosies kaulų lūžis, galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, sumušimas (1 t., b. l. 53).
- 2019 m. lapkričio 7 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad atlikta 2019 m. spalio 17 d., 17.39.28 val. bendrajame pagalbos centre gauto pranešimo iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), stenograma. Pranešėjas – vyras, iš balso ir kalbėjimo stiliaus, galimai neblaivus. Pranešėjas nurodė, kad jį ir draugą, (duomenys neskelbtini), atėję sumušė du asmenys, vėliau teigė, kad trys. Taip pat teigė, kad juos mušė D. B., pavardės iki galo neištarė. Teigė, kad konfliktas įvyko, nes atėjusiems asmenims jis ir draugas nedavė alaus (1 t., b. l. 79–92).
Dėl veikos kvalifikavimo ir įrodymų
Kaltinamajame akte nurodytos įvykio faktinės aplinkybės, kurios atitinka BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. N. Š. visiškai pripažįsta įvykdęs jam inkriminuotą nusikaltimą, D. B. iš dalies ginčija sudavęs nukentėjusiajam inkriminuotą kiekį smūgių, teigė, kad jis tik gynėsi, tačiau tokie kaltinamojo parodymai neatitinka bylos aplinkybių. Teismo posėdžio metu ir viso ikiteisminio tyrimo metu apklausti nukentėjusieji G. B. ir V. R. davė nuoseklius parodymus, kurie atitinka byloje nustatytą įvykių seką. Posėdžio metu buvo išklausytas garso įrašas Bendrajam pagalbos centrui, kuriame vienas iš nukentėjusiųjų iš karto po įvykio nurodė, kad juos sumušė į namus atėję asmenys. Nukentėjusiųjų nurodomai įvykių sekai neprieštarauja ir abiejų kaltinamųjų parodymai, kurie neginčijo, kad buvo pas nukentėjusįjį V. R., kad D. B. beldėsi į jo namus, kilo konfliktas. Tolesnius įvykius kiekvienas iš kaltinamųjų nurodė skirtingai, D. B. teigė, kad pirmas jį puolė nukentėjusysis, jis gynėsi. Tuo tarpu N. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose nurodė, kad D. B. elgėsi agresyviai, veržėsi į nukentėjusiojo namus ir pirmas sudavė smūgį į veidą nukentėjusiajam. Teismo posėdžio metu N. Š. negalėjo tiksliai nurodyti įvykio aplinkybių, galbūt dėl praėjusio ilgo laiko tarpo, tačiau jis patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais N. Š. parodymais, nes jie taip pat atitinka ir nukentėjusiųjų nurodomas aplinkybes, kurias patvirtina, byloje esanti garso įrašas, specialistų išvados, tarnybiniai pranešimai, asmenų apžiūros protokolai. Kaltinamasis D. B. nesutiko su specialisto išvadoje nurodomu ir jam inkriminuotu suduotų smūgių kiekiu, tačiau iš karto po įvykio asmenų apžiūros protokoluose (1 t., b. l. 28–33, 34–40) nurodomi ant nukentėjusiųjų matomi sužalojimai, kurie taip pat patvirtinti medicininėmis pažymomis (1 t., b. l. 52,53). Vėliau šie sužalojimai nustatyti ir įvertinti teismo medicinos tarnybos specialisto, kuris nurodė, kad V. R. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai 4 smūgiais. Nors pats V. R. posėdžio metu nenurodė tikslaus smūgių skaičiaus, tačiau jis teigė, kad po smūgių buvo praradęs sąmonę, todėl yra galimybė, jog jis dėl jam padarytų sužalojimų gali sąžiningai klysti, ar neprisiminti suduotų smūgių skaičiaus. Kaip matyti iš bylos duomenų, V. R. ir G. B. kreipėsi į VšĮ Šakių ligoninę 2019 m. spalio 17 d., tai yra iš karto po tiriamo įvykio. Šio tyrimo metu V. R. nustatytas pamatinio pirštakaulio lūžis, nosies kaulų lūžis, galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, sumušimas. (1 t., b. l. 53). G. B. nustatyta dešinės krūtinės ląstos sumušimas, įtariamas dešinės pusės dešimto šonkaulio lūžis, kairio kelio sumušimas, danties išmušimas (1 t., b. l. 52). Specialisto išvadoje nurodoma, kad nurodyti sužalojimai V. R. padaryti mažiausiai keturiais smūgiais, tad remiantis nurodytu darytina išvada, kad kaltinamojo D. B. parodymai neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, todėl šiais įrodymais nesiremtina.
Kaltinamasis N. Š. visiškai sutiko su jam inkriminuoto nusikaltimo, sutiko dėl nukentėjusiajam G. B. padarytų sužalojimų, kuriuos patvirtino teismo medicinos specialisto išvada.
Kaltinamieji D. B. ir N. Š. suduodami nukentėjusiesiems smūgius į veidą, padarė V. R. ir G. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Suduodami smūgius veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, nes nenumatė savo veiksmų pasekmių, todėl baudžiamojon atsakomybėn trauktinas dėl kilusių pasekmių, tai yra dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo.
Liudytojas T. B. konflikto nematė ir nenurodė esminių įvykio aplinkybių, turinčių įtakos veikos nustatymui
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių. Taigi, nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, t. y., žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio.
Išklausius teisme nukentėjusiųjų, kaltinamųjų, įvertinus byloje esančias specialisto išvadas bei kitą surinktą ir teisiamajame posėdyje ištirtą medžiagą, teismas sprendžia, jog šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje, kaltinamieji D. B. ir N. Š. tyčia nesunkiai sutrikdė nukentėjusiųjų sveikatą. Todėl kiekvieno iš kaltinamųjų veika, padarius V. R. ir G. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, kvalifikuota tinkamai, nes pilnai atitinka šio nusikaltimo požymius. Tarp kaltinamųjų neteisėtų veiksmų ir jų pasekmių – nesunkaus sveikatos sutrikdymo – yra tiesioginis priežastinis ryšys. Dėl nurodytų aplinkybių teismas mano, kad D. B. ir N. Š. veiksmai buvo pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Dėl būtinosios ginties
D. B. teigė, kad suduodamas smūgius jis gynėsi. Pagal BK 28 straipsnio 2 dalį būtinoji gintis yra tada, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. B. sudavė ne mažiau keturių smūgių V. R., tuo tarpu duomenų apie jo sužalojimą byloje nėra, į gydymo įstaigas D. B. po įvykio nesikreipė. Pažymėtina, kad teisė į būtinąją gintį iškyla tada, kai egzistuoja būtinosios ginties situacija. Būtinosios ginties situaciją sukelia pavojingas kėsinimasis. Šiuo atveju jokio realaus ir akivaizdaus pavojaus teisiamojo gyvybei ar sveikatai negrėsė. Nors pats D. B. teigė, kad jis sudavė, nes nukentėjusysis norėjo suduoti jam, tačiau teismui nustačius, jog buvo suduotas ne vienas, o mažiausiai keturi smūgiai, akivaizdu, jog toks kiekis suduotų smūgių negali būti padarytas esant būtinajai ginčiai. Tokios aplinkybės neatitinka proporcingumo principui, tai yra kad gynimasis turi atitikti keliamą grėsmę. Šiuo atveju nėra duomenų, kad D. B. buvo iškilusi grėsmė, o suduotas smūgių kiekis neatitinka proporcingumo principo prieš D. B. tariamai kilusią grėsmę. Nesant būtinosios ginties sąlygoms, nėra pagrindo kalbėti apie būtinosios ginties ribų peržengimą.
Dėl bausmės
Kaltinamojo D. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o kaltinamojo N. Š. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad jis savo kaltę pripažįsta visiškai bei dėl to nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, kad abu kaltinamieji nusikalstamą veiką padarė būdami recidyvistais bei apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, t. y., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šią veiką padaręs asmuo baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Taigi, kaltinamieji kaltinami nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymu.
D. B. administracine tvarka baustas 4 kartus vienerių metų laikotarpyje dėl alkoholinių gėrimų vartojimo viešose vietose bei dėl bendrojo pagalbos centro darbo trukdymo. Iki bylos išnagrinėjimo teismo nutartimi jam buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas į pataisos namus atlikti terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kurią atlieka ir šiuo metu. Nagrinėjamos veikos padarymas rodo, kad jis savo požiūrio į gyvenimą bei įstatymų laikymąsi nepakeitė, toliau darė nusikaltimus bei neparodė noro taisytis. Šios aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad esant net ir alternatyvioms bausmės rūšims, D. B. už nagrinėjamą veiką gali būti taisomi tik jiems paskyrus bausmę, susijusią su jų realiu izoliavimu nuo visuomenės. Teismas atsižvelgęs į visas aplinkybes mano, kad bausmės tikslai už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, bus pasiekti D. B. paskiriant terminuoto laisvės atėmimo bausmę, artimą sankcijos vidurkiui.
D. B. anksčiau teistas, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Šiuo metu dėl jo veiksmų paskelbti du nuosprendžiai, kurie neįsiteisėję. Atsižvelgiant į nurodytą teismas mano, kad iki paskelbtų nuosprendžių įsiteisėjimo nėra galimybė subendrinti paskirtų bausmių su anksčiau paskirta bausme, nes nebūtų galimybės išvengti neteisingo bausmių subendrinimo bei teisingos galutinės bausmės paskyrimo.
N. Š. administracine tvarka baustas vieną kartą vienerių metų laikotarpyje dėl pakartotinio transporto priemonių vairavimo esant neblaiviam. Turi atimtą specialią teisę vairuoti transporto priemones 36 mėnesiams, t. y., iki 2022 m. lapkričio 19 d. Nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo neišnykusį teistumą dėl vagystės. Duomenų dėl psichiatrinio ar priklausomybės ligų gydymo nėra. Ši nusikalstama veika buvo įvykdyta iki ankstesnio nuosprendžio priėmimo, tad veikos įvykdymo metu N. Š. buvo neteistas, todėl nėra pagrindo jam skirti laisvės atėmimo bausmę. Pagal BK 55 straipsnio reikalavimus pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Nors šiuo metu N. Š. yra vieną kartą teistas, tačiau nagrinėjama nusikalstama veika buvo įvykdyta iki pirmojo nuosprendžio paskelbimo, todėl šioje byloje skiriant bausmę, teismas gali vadovautis BK 55 straipsnio nuostatomis ir parinkti kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę 1 metams, įpareigojant per bausmės terminą dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei per bausmės laikotarpį uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su bendrojo pagalbos centro įrašu, supakuotas voke Nr. 1 ir prijungtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (2 t., b. l. 93) – paliktinas saugoti byloje, o striukė, supakuota pakete Nr. (duomenys neskelbtini), saugoma Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje – sunaikintina.
Dėl civilinio ieškinio
Civilinis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškusi 179,72 Eur civilinį ieškinį dėl V. R. ir G. B. gydymo išlaidų atlyginimo. Kauno teritorinės ligonių kasos byloje pareikštas 179,72 Eur civilinis ieškinys tenkintinas pilnai. Teismas nustatė, kad kaltinamųjų kaltais veiksmais nukentėjusieji buvo sužaloti ir jų gydymo paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Išlaidos įrodytos rašytiniais įrodymais, ieškinio dalykas ir pagrindas nustatyti ir įrodyti analizuojant kaltinamųjų kaltės įrodymus (1 t., b. l. 126–132). Todėl iš kaltinamųjų Kauno teritorinės ligonių kasos naudai priteistina nurodyta suma (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, teismas
nusprendžia:
D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.
D. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per paskirtos bausmės laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2019 m. gruodžio 13 d. Marijampolės apylinkės teismo paskirta 40 MGL bauda ir paskirti subendrintą bausmę - 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę įpareigojant per paskirtos bausmės laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, ir 40 MGL baudą. Pagal 2019 m. gruodžio 13 d. nuosprendį įvykdyta paskirtos baudos dalis įskaitoma į paskirtą šiuo nuosprendžiu bausmę ir laikytina įvykdyta pagal šį nuosprendį.
N. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai:
Iš D. B. Kauno teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 144,63 Eur (šimtą keturiasdešimt keturis eurus šešiasdešimt tris centus) V. R. gydymo išlaidoms atlyginti.
Iš N. Š. Kauno teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 35,09 Eur (trisdešimt penkis eurus devynis centus) G. B. gydymo išlaidoms atlyginti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kompaktinį diską su bendrojo pagalbos centro įrašu, supakuotą voke Nr. 1 – palikti saugoti byloje, o striukę, supakuotą pakete Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje – sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.