- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-04-16
- Bylos Nr.
- A2.6.-2907-654/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02134-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Alenas Piesliakas
- Nukentėjusysis
- R. J.
- Pažeidėjas
- A. V.
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alenas Piesliakas, sekretoriaujant Daivai Paliokaitei, nukentėjusiajam R. J., kelių policijos atstovui R. I., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjęs A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. V. 2015-01-01 apie 13.07 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį M. G., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio sąlygas, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į stovintį automobilį Volvo XC 90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinęs abu automobilius jis iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais veiksmais A. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 127 p., 222 p. reikalavimus ir padarė administracinės teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
Teismo posėdžio metu A. V. dėl padarytų pažeidimų kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad apie įvykį jam nieko nėra žinoma. Jam paskambino iš policijos ir apie tai pranešė. Automobilis priklauso jo draugės motinai, šiuo automobiliu naudojasi tik jis. Sausio 1 d. jis buvo pas mamą ir automobilio nevairavo. Paskutinį kartą automobilį vairavo gruodžio 31 d. apie 10.00 val. Automobilis iki sausio 3 d. stovėjo kieme (duomenys neskelbtini). Automobiliui padarytus apgadinimus jis pastebėjo sausio 2 d.
Teismo posėdyje R. J. parodė, kad apie apgadintą automobilį jam pranešė iš laiptinės išėjęs žmogus. Prie automobilio buvo šukės ir jo, ir kito automobilio. Kito automobilio šukės buvo žalios spalvos.
Teismo posėdžio metu liudytojas A. B. paaiškino, kad sausio 1 d. būnant namuose, 6 aukšte, pro langą pastebėjo dideliu greičiu važiuojantį automobilį. Automobilį užnešė, vairuotojas bandė ištiesinti jį ir atsitrenkė į kito automobilio, juodos spalvos džipo, priekinį dešinį kampą. Po įvykio vairuotojas nuvažiavo. Stebint įvykį jam buvo matyti automobilio vairuotojo pusė. Kiek pastebėjo automobilio vairuotojas buvo vyras, apsirengęs juoda striuke. Po įvykio jis paskambino policijos pareigūnams. Automobilis buvo „džiunglių spalvos“, universalas, įsidėmėjo, kad automobilio valstybiniame numeryje buvo skaitmuo – 8.
Byloje yra A. B. automobilio atpažinimas pagal pateiktas nuotraukas, kur jis atpažino nuotraukose užfiksuotą tamsiai žalios spalvos automobilį M. G., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas 2015-01-01 apgadino stovintį automobilį Volvo. (12 b.l.)
Teismo posėdžio metu liudytojas M. M. paaiškino, kad A. V. jis nepažįsta. Sausio 1 d. jis susiruošė su šeima važiuoti į miestą. Sėdėdamas automobilyje, per galinio vaizdo veidrodėlį stebėdamas žmoną, lipančią į kitą automobilį, pamatė, kad iš kiemo išvažinėdamas tamsios spalvos automobilis trenkėsi į kitą automobilį. Paskui pravažiavo šalia jo automobilio. Pastebėjo, kad automobilis šonuose buvo apgadintas. Jis įsidėmėjo automobilio numerį. Apie įvykį jis pranešė policijai. Grįžęs vakare jis nuėjo į įvykio vietą, kur stovėjo tamsios spalvos „Volvo“ markės džipas. Taip pat po kelių dienų matė apdaužytą automobilį, kuris atsitrenkė.
Informaciniame pranešime ROIK 0115000001704, įregistruotame 2015-01-01 13.25 val., nurodyta, kad kieme tamsiai žalios spalvos automobilis Volvo, valst Nr. (duomenys neskelbtini), universalas įvažiavo į stovintį automobilį Volvo valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininko įvykio vietoje nėra. Sukėlęs eismo įvykį vairuotojas pasišalino į (duomenys neskelbtini). (4 b.l.)
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 2 būrio patrulio A. A. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2015-01-01 dirbant kartu su patruliu N. L., gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini) apgadintas automobilis Volvo valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atvykus į įvykio vietą buvo rastas minėtas automobilis ir automobilio savininkas R. J.. Pastarasis paaiškino, kad automobilį paliko kieme gruodžio 31 d. Grįžęs sausio 1 d. apie 14.40 val. pastebėjo, kad automobilis apgadintas. Prie R. J. priėjęs pilietis A. B. pasakė, kad buvo namo, pažymėto numeriu 83, balkone ir matė, kaip žalios spalvos automobilis universalas važiuodamas slydo ir trenkėsi į stovintį automobilį Volvo valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Po įvykio vairuotojas pasišalino. Automobilio markės neįsidėmėjo. Nurodė, kad valstybinis numeris CCC 8.., vairuotojas – vyras. Likęs įbrėžimas 0,67 aukštyje, nuplėštas priekinio bamperio dešinys kampas. (5 b.l.)
Eismo įvykio schemoje pažymėta automobilio Volvo valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjimo vieta. (6 b.l.) Papildomi duomenys apie eismo įvyki patvirtina, kad apgadintas lengvojo automobilio Volvo XC 90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinis bamperis. (7 b.l.)
Transporto priemonės techninės apžiūros akte 2015-01-21 Nr. AV2-6/1, rasti automobilio M. G., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techniniai defektai ir sugadinimai: brėžtas – lenktas kairės pusės priekinis bamperis (po įvykio dažytas). Po įvykio perdažytas kairės pusės priekinis sparnas, deformuotas variklio dangtis, po įvykio pakeistas kairės pusės priekinis žibintas. (16 b.l.)
Vilniaus apskrities VPK kelių policijos valdybos byloje pateiktoje fotolentelėje užfiksuoti automobiliams Volvo XC 90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir M. G., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padaryti apgadinimai. Užfiksuota, kad automobiliui Volvo XC 90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), brėžtas – daužtas dešinės pusės priekinis bamperis. Dešinės pusės priekinis žibintas. Nurodyta, kad automobilis M. G., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po eismo įvykio taisytas ir dažytas. Apgadintas kairys priekinis kampas. Automobilių apgadinimų pobūdis, aukščiai atitinka. (17-19 b.l.)
Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. l d. pažeidėjo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia: asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012).
Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numato atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal formuojamą teismų praktiką, kad pripažinti asmenį kaltu pažeidus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą.
Nors traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., savo kaltės nepripažino ir teigė, kad eismo įvykio nesukėlė, tačiau byloje surinkti ir ištirti įrodymai A. V. versiją paneigia. Byloje surinktos medžiagos pakanka išvadai, kad būtent A. V. savo automobiliu kliudė nukentėjusiajam R. J. priklausantį automobilį ir šį automobilį apgadinęs jis iš eismo įvykio vietos pasišalino.
Tai, kad A. V. vairuodamas automobilį M. G., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio sąlygas, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į stovintį automobilį Volvo XC 90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinęs abu automobilius jis iš eismo įvykio vietos pasišalino, matė liudytojas A. B., kurio parodymais teismas neturi jokio pagrindo netikėti. Jo duoti parodymai tiek tyrimo metu, tiek teismo posėdyje buvo iš esmės analogiški ir nesikeitė viso proceso metu. Kaip nurodė liudytojas, stovėdamas savo namo balkone pastebėjo dideliu greičiu važiuojantį automobilį, kurio vairuotojas nesuvaldė ir šis trenkėsi į juodos spalvos automobilio priekinį dešinį kampą. Sukėlęs eismo įvykį vairuotojas pasišalino. Tyrimo metu liudytojas A. B. atpažino fotonuotraukose užfiksuotą tamsiai žalios spalvos automobilį M. G., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas 2015-01-01 apgadino stovintį automobilį Volvo. Posėdžio metu apklaustas liudytojas M. M. taip pat patvirtino, kad sausio mėn. 1 d. matė, kai tamsios spalvos automobilis, išvažinėdamas iš kiemo trenkėsi į kitą automobilį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šias lydytojų nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje surikti įrodymai. Policijos pareigūno A. A. tarnybinis pranešimas, eismo įvykio vietos schema, papildomi duomenys apie eismo įvykį, automobilio M. G., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros aktas, taip pat transporto priemonių apžiūrų metu padarytos automobilių fotonuotraukos patvirtina, kad ant automobilio M. G., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei automobilio Volvo XC 90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), surasti apgadinimai atitinka apgadinimų pobūdį bei aukštį.
Viso proceso metu A. V. apskritai neigė sausio 1 d. vairavęs automobilį. Jo teigimu paskutinį kartą automobilį jis vairavo gruodžio 31 d. ir iki sausio 3 d. automobilis stovėjo kieme, (duomenys neskelbtini), automobilį jis rado apgadintą. Tačiau tokią A. V. pateiktą versiją teismas vertina kaip gynybinę poziciją. Liudytojų nurodytos aplinkybės apie eismo įvykį, taip pat tas faktas, kad liudytojas A. B. tyrimo metu atpažino M. G., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas atsitrenkdamas į automobilį Volvo jį apgadinęs iš eismo įvykio vietos pasišalino, fotolentelėje užfiksuoti automobilių apgadinimų žymės bei jų pobūdis, patvirtina, kad būtent A. V. vairuojamu automobiliu atsitrenkė į kitą automobilį ir siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, tyčia pasišalino iš eismo įvykio. Traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo teigdamas kad sausio 1 d. jis automobilio apskritai nevairavo nenurodė, kas sausio 1 d. jo vairuojamu automobiliu sukėlė eismo įvykį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Kitą vertus jis aiškiai nurodė, kad automobiliu naudojasi tik jis. Svarbu ir tai, kad nors, kaip teigia A. V., atvykęs prie automobilio sausio 3 d. jis pamatė jį sugadintą, tačiau tai policijai nepranešė. Svarbu ir tai, kad prie įvykio vietos esančiame name gyvena A. V. draugės mama ir tai buvo motyvas jam būti įvykio vietoje sausio 1 d. Vertinant visus byloje pateiktus įrodymus teismui nekyla abejonių dėl A. V. kaltės.
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs byloje esančius įrodymus teismas daro išvadą, kad A. V. 2015-01-01 apie 13.07 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį M. G., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio sąlygas, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į stovintį automobilį Volvo XC 90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinęs abu automobilius jis iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais veiksmais A. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 127 p., 222 p. reikalavimus. A. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
Traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, į tai, kad A. V., dirba, praeityje už kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas mano, kad A. V. už padarytus teisės pažeidimus, skirtinos nuobaudos, artimos sankcijose nustatytiems nuobaudų vidurkiams, atimant teisę vairuoti transporto priemonę.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286-287 straipsniais, teismas, -
nutaria:
A. V. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., skirti 42 eurų baudą, už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., skirti 1000 eurų baudą atimant teisę vairuoti transporto priemonę 4 (keturiems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. nuostatomis, skirti A. V. subendrintą galutinę nuobaudą – 1000 eurų baudą atimant teisę vairuoti transporto priemonę 4 (keturiems) metams.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 6030.
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos ATPK 302² – 302⁵ str. nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.