Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. balandžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo M. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 199² str. 1 d. ir nubaustas 22 500 Lt (180 MGL) bauda.

Šiuo nuosprendžiu R. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 199² str. 1 d. ir nubaustas 15000 Lt (120 MGL) bauda, tačau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. nuteistas už tai, kad 2005 m. lapkričio 3 d., apie 1 val., Pagėgių sav., Plaušdvarių kaimo ribose, veikdamas bendrai su R. V. , iš nenustatytų asmenų, neteisėtai, pažeisdamas 2004-05-26 Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintą fiziniams asmenims taikomą alkoholio produktų ir tabako gaminių įsigijimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių tvarką, įgijo akcizais apmokestinamų prekių: 60 dėžių su 30000 pakelių cigarečių „Saint George lights“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, jų vertė 75 069 Lt, ir šias akcizais apmokestinamas prekes automobiliu AUDI 200, valstybinis numeris KLO 708, iš Plaušdvarių kaimo gabeno į Pagėgių sav. Pagirių k., kur cigaretes aptiko pasienio apsaugos pareigūnai.

Taip pat apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog jis buvo nusikaltimo iniciatorius. Pasak apelianto, faktinių duomenų, jog jis iniciavo šio nusikaltimo padarymą, byloje nėra, nusikaltimo pada­rymo organizatorius ir iniciatorius, kaip nustatyta bylos medžiaga, buvo asmuo, sukurstęs M. M. ir R. V. vežti cigarečių dėžes nuo Nemuno iki Pagirių k. Skunde nurodoma, kad M. M. ir R. V. indėlis darant nusikaltimą buvo vienodas. Abu atliko vienodus veiksmus, tačiau teismas paskyrė apeliantui nepagrįstai didelę baudą, kuri didesnė už R. V. paskirtąją net 60 MGL, nors jiems abiems pripažintos tos pačios baudžiamąją atsakomybę sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės.

Byloje dalyvaujantis nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. M. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis yra teisėtas, priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Šis nuosprendis taip pat laikytinas pagrįstu, nes jame padarytos išvados, atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes. Tuo tarpu skunde esantys nuteistojo M. M. argumentai yra nepagrįsti.

Apeliantas skunde nurodo nesuprantantis, kuo remiantis buvo nustatyta vieno cigarečių pakelio vertė. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad prekių, įvežamų į Lietuvos Respubliką kontrabandos būdu, muitinė vertė nustatoma vadovaujantis 1999-06-09 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 313/379 „Dėl prekių muitinio įvertinimo tvarkos patvirtinimo“ patvirtinta prekių muitinio įvertinimo tvarka. Cigarečių, už kurių neteisėtą įgyjimą ir gabenimą nuteistas M. M. , vertė neginčijamai nustatyta Klaipėdos teritorinės muitinės pateiktame rašte (t. 1, b.l. 53), kuriame nurodoma, kad vertinant sulaikytas dėl teisės aktų pažeidimo prekes, remiamasi Statistikos departamento prie LR Vyriausybės sukauptais duomenimis apie prekių kainas Lietuvos rinkoje, naudojant dedukcinio muitinio įvertinimo nuostatas. 2005 m. lapkričio mėnesį apskaičiuota sulaikytų cigarečių „Saint George Light“ 1 pakelio importo kaina – 0,60 Lt. Atitinkamai 30 000 pakelių (60 dėžių) muitinė vertė – 18 000,00 Lt. Privalomi sumokėti mokesčiai už 30 000 pakelių įvežtų cigarečių yra: muitas – 10 368,00 Lt, akcizas – 35 250,00 Lt, PVM – 11 451,00 Lt. Tokiu būdu nustatyta bendra 30 000 cigarečių pakelių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti importo mokesčius – 75 069,00 Lt. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti tokia, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais Klaipėdos teritorinės muitinės nustatyta muitine 30 000 cigarečių pakelių verte. 75 069,00 Lt sudaro 600,552 MGL, t.y., ši suma viršyja 250 MGL, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai kvalifikavo M. M. veiką pagal BK 199² str. 1 d.

Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė M. M. aiškiai per griežtą bausmę.

Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo jam skirtos baudos dydžiu, teigia, jog byloje nėra surinkta faktinių duomenų, kad jis iniciavo šio nusikaltimo padarymą, nusikaltimo pada­rymo organizatorius ir iniciatorius, kaip nustatyta bylos medžiaga, buvo asmuo, sukurstęs M. M. ir R. V. vežti cigarečių dėžes nuo Nemuno iki Pagirių k. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad jis painioja nusikaltimo organizatoriaus, kaip vienos iš bendrininkavimo rūšių, sąvoką su nusikaltimo iniciatoriaus sąvoka, kuri apibrėžia bendrininko indėlį ir aktyvumą darant nusikalstamą veiką. Šiuo atveju apeliantas skunde pagrįstai nurodo, kad šios nusikalstamos veikos organizatoriumi buvo byloje nenustatytas asmuo, pasiūlęs atlygį M. M. už tai, kad šis pervežtų cigaretes. Tačiau pirmosios instancijos teismas M. M. pripažino ne viso nusikaltimo organizatoriumi, bet jau pradėto nusikaltimo vykdytoju ir, M. M. ir R. V. atliktų nusikalstamų veiksmų apimtyje, iniciatoriumi. Kaip matyti iš byloje surinktų duomenų, M. M. , susitaręs su byloje nenustatytu asmeniu dėl cigarečių pervežimo, atvažiavo automobiliu pas R. V. ir pasiūlė jam važiuoti kartu. Nors tiek M. M. , tiek ir R. V. parodė, kad kokiu tikslu ir kur jie važiuoja M. M. nepasakė, tačiau iš R. V. parodymų matyti, kad jis suprato dalyvaujantis nusikalstamoje veikoje ir su M. M. veikė sąmoningai, kaip bendravykdytojas. Tokiu būdu darytina išvada, kad M. M. savo veiksmais, t.y. atvažiuodamas pas R. V. ir pasiūlydamas jam važiuoti kartu bei nusiveždamas jį į vietą, iš kurios abu ir vežė cigarečių dėžes, įtraukė jį į jau pradėtą nusikaltimą. Be M. M. iniciatyvos pasikviesti R. V. važiuoti kartu, šis nebūtų prisidėjęs prie šios nusikalstamos veikos vykdymo. Taigi, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus argumentus, apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino M. M. nusikalstamos veikos iniciatoriumi ir atsižvelgė į tai individualizuodamas nuteistiesiems skiriamas bausmes.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą sprendžia, kad apygardos teismas, skirdamas M. M. bausmę, BK 54 str. nurodytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų nepažeidė, įvertino nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, jo, kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą dėl M. M. skirtinos bausmės rūšies ir jos dydžio.

Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad jam pritaikyto baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytos dvi alternatyvios bausmių rūšys – laisvės atėmimas iki septynerių metų bei bauda. M. M. įvykdė sunkų nusikaltimą, už kurį įstatymo leidėjas numatė maksimalų baudos dydį iki 300 MGL. Apygardos teismas, atsižvelgęs į bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, apeliantui ne tik parinko švelnesnę bausmės rūšį, bet ir dydį, paskirdamas M. M. nežymiai sankcijoje numatytos bausmės vidurkį viršijančią bausmę. Tokia bausmė negali būti pripažinta aiškiai per griežta ir todėl neteisinga. Taigi, taikydamas baudžiamąjį įstatymą apygardos teismas teisminės klaidos nepadarė.

Apeliaciniame skunde M. M. teigia, kad padaryti nusikalstamą veiką jį privertė sunki materialinė padėtis, nes jis niekur nedirba, išsilaiko iš visišką negalią turinčios močiutės, kurią prižiūri, invalidumo pensijos. Laisvu lai­ku stengiasi dirbti ir atlyginti valstybei padarytą žalą. LR BK 59 str. 1 d. 4 p., kaip kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatytas atvejis, kuomet nusikalstama veika padaroma dėl labai sunkios turtinės ar beviltiškos kaltininko padėties. Baudžiamajame įstatyme nėra apibrėžta sąvoka „labai sunki turtinė padėtis“, todėl ar kaltininko turtinę padėtį galima pripažinti labai sunkia, kiekvienu konkrečiu atveju turi nuspręsti teismas, atsižvelgdamas į byloje surinktus duomenis apie kaltininko darbovietę, šeiminę padėtį, išlaikomus asmenis ir pan. Tačiau net įvertinus kaltininko turtinę padėtį, kaip labai sunkią, reikia nustatyti, ar tokia situacija susidarė ne dėl tyčinių paties kaltininko veiksmų. Nustatęs, kad labai sunki turtinė padėtis susidarė dėl paties kaltininko tyčinių veiksmų, teismas neturėtų pripažinti šios aplinkybės, kaip kaltininko atsakomybę lengvinančios. Šiuo atveju, iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad iš tikrųjų M. M. niekur nedirba, turi visišką negalią turinčią močiutę. Tačiau teismas, įvertinęs byloje esančius M. M. asmenybę charakterizuojančius duomenis, sprendžia, kad tokią sunkią turtinę padėtį iš dalies sąlygojo jo paties tyčiniai veiksmai. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, jis daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe ir už transporto priemonės vairavimą neturint teisės jos vairuoti bei už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, bei kitus administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos jam skirtos didelės administracinės baudos. Taigi, apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad sunkią turtinę padėtį iš dalies sąlygojo paties M. M. sistemingai daromi administracinės teisės pažeidimai, tai yra jo paties tyčiniai, priešingi teisei veiksmai, todėl pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis nusikaltimą padarė dėl labai sunkios turtinės padėties, nėra pagrindo.

Taigi, tenkinti nuteistojo M. M. apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistojo M. M. apeliacinį skundą atmesti.