Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-12-11 · Civilinė byla Nr. e2-1533-178/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-12-11
Bylos Nr.
e2-1533-178/2017
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00604-2017-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Poškus
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „KIBILDA“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Tytka“
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „REIKALAVIMAS.LT“
Advokatai
Vytautas Skulš, Vytautas Skulščius, Artūras Bauža
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1533-178/2017Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00604-2017-6Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.11. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 11 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „KIBILDA“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. papildomos nutarties dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bankroto byloje Nr. eB2-2190-273/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „KIBILDA“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tytka“, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „REIKALAVIMAS.LT“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Kauno apygardos teismas 2017 m. birželio 14 d. nutartimi atsisakė iškelti UAB „Tytka“ bankroto bylą pagal ieškovės UAB „KIBILDA“ pareiškimą.Atsakovė UAB „Tytka“ pateikė Kauno apygardos teismui prašymą priimti papildomą sprendimą ir priteisti iš ieškovės 500 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už suteiktas advokato padėjėjo teisines paslaugas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2017 m. liepos 3 d. papildoma nutartimi tenkino atsakovės prašymą ir jos naudai iš ieškovės priteisė 500 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2017 m. birželio 14 d. nutartimi, atsisakydamas UAB „Tytka“ iškelti bankroto bylą, neišsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, nors prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo buvo pateiktas UAB „Tytka“ atsiliepime į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovė teismui pateikė 2017 m. gegužės 10 d. teisinių paslaugų sutartį Nr. 9, sudarytą tarp atsakovės ir advokato Artūro Baužos kontoros advokato padėjėjo Vytauto Skulščiaus ir advokato Artūro Baužos, 2017 m. gegužės 25 d. sąskaitą 500 Eur sumai už advokato padėjėjo Vytauto Skulščiaus suteiktas teisines paslaugas, kurioje nurodyta, jog minėta sąskaita išrašyta už atsiliepimo dėl bankroto bylos iškėlimo ir prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo parengimą byloje Nr. eB2-2190-273/2017 ir sąskaitos apmokėjimą patvirtinantį dokumentą – 2017 m. gegužės 27 d. pinigų priėmimo kvitą LAT Nr. 928752. Taip pat atsakovė pateikė advokato padėjėjo Vytauto Skulščiaus rašytinį paaiškinimą, kuriame advokato padėjėjas patvirtino, jog suteikė atsakovei teisines paslaugas. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog aplinkybė, kad atsakovės atsiliepimą į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės atžvilgiu panaikinimo teismui pasirašė ir per Lietuvos teismų viešųjų elektroninių paslaugų portalą (EPP arba LITEKO VEP posistemį) pateikė atsakovės direktorius V. N., nepaneigia fakto, jog minėti procesiniai dokumentai buvo parengti advokato padėjėjo Vytauto Skulščiaus. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra realios ir įrodytos, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šias išlaidas pagrindžiantys dokumentai pateikti laikantis CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo, išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.2 ir 8.15 punktuose už atsiliepimą į ieškinį ir atskirąjį skundą rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio, todėl iš ieškovės atsakovei priteistas 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovė UAB „KIBILDA“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir papildomo sprendimo priėmimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Byloje esančius kvitą, sąskaitą už teisines paslaugas, teisinių paslaugų sutartį ir kitas siunčiamų dokumentų kopijas per LITEKO VEP posistemį pateikė ir patvirtino atsakovės vadovas, tačiau jis negalėjo šių dokumentų kopijų tvirtinti. Atsakovei nesilaikius CPK 114 straipsnio 1 dalies bei Lietuvos Advokatų Tarybos 2016 m. lapkričio 11 d. sprendimu patvirtinto Nuorašų tvirtinimo ir registravimo tvarkos aprašo nuostatų, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo laikyti, kad atsakovė pateikė tinkamus bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus bei neturėjo pagrindo jas priteisti. Atsakovės teikti dokumentai nebuvo tinkamai užpildyti, nes advokato padėjėjo nebuvo pasirašyta 2017 m. gegužės 25 d. sąskaita už suteiktas teisines paslaugas, o 2017 m. gegužės 29 d. pinigų priėmimo kvite nebuvo nurodytas teisinių paslaugų teikimo sutarties numeris ir nepažymėta suteikta paslauga. Be to, atsakovė yra UAB „Tytka“, o ne fizinis asmuo V. N., todėl pinigų priėmimo kvite jis negalėjo būti nurodomas mokėtoju, todėl laiko, jog paslaugų gavėjas nepasirašė ant pinigų priėmimo kvito. Kadangi atsakovės pateiktas pinigų priėmimo kvitas yra netinkamai užpildytas, teismas neturėjo pagrindo juo vadovautis kaip teisines pasekmes sukeliančiu bei pinigų perdavimą įrodančiu dokumentu, nes jo trūkumai neleidžia laikyti ūkinės operacijos įvykusia. Advokato padėjėjo pasirašyta 2017 m. gegužės 25 d. sąskaita bei teisinių paslaugų sutartis teismui buvo pateikti jau po Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta atsakovei iškelti bankroto bylą, priėmimo. Pirmosios instancijos teismo motyvas, kad teisinių paslaugų sutartis yra sudaryta iki pirmojo atsakovės pateikto į bylą procesinio dokumento pateikimo dienos nesudaro pagrindo vertinti pastarojo įrodymo, kadangi jis pateiktas teismui pavėluotai. Atsakovės tariamai patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo priteistos tik iš ieškovės, nors dalis šių išlaidų susidarė teikiant atsiliepimą į UAB „REIKALAVIMAS.LT“ prašymą įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, kurios procesinis suinteresuotumas buvo tapatus.

Atsakovė atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas atsakovė pateikė atsiliepime į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kartu su rašytiniais paaiškinimais, buvo pateikusi sąskaitą, pagrindžiančią išlaidų teisinei pagalbai apmokėti paskaičiavimą, ir pinigų priėmimo kvitą, iš kurių turinio matyti esminiai tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys, dėl kurių tuo metu byloje ginčo nekilo. Atsakovė dėl nepagrįsto ieškovės kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo buvo priversta naudotis advokato padėjėjo pagalba, dėl ko neabejotinai patyrė bylinėjimosi išlaidų. Jokių objektyvių šių išlaidų patyrimo faktą paneigiančių faktinių duomenų byloje nėra.

Trečiasis asmuo atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį nagrinėti teismo nuožiūra. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:Civilinę bylą, kurioje kilęs ginčas, inicijavo ieškovė, siekdama atsakovei iškelti bankroto bylą, tokiu būdu prisiimdama visas rizikas atsisakymo iškelti bankroto bylą jai atveju.UAB „REIKALAVIMAS.LT“ prašymas įtraukti bendrovę į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, buvo pirmosios instancijos teismo patenkintas, todėl nėra pagrindo UAB „REIKALAVIMAS.LT“ laikyti pralaimėjusiu proceso dalyviu, o byloje pateiktą prašymą nepagrįstu, todėl atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos negalėtų būti paskirstytos ieškovei ir trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo papildomos nutarties, kuria priteistos išlaidos už advokato pagalbą, teisėtumo ir pagrįstumo. Kauno apygardos teismas 2017 m. birželio 14 d. nutartimi, atsisakydamas iškelti atsakovei UAB „Tytka“ bankroto bylą pagal ieškovės UAB „KIBILDA“ pareiškimą, neišsprendė atsakovės atsiliepime pateikto prašymo priteisti 500 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato padėjėjo suteiktą teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo bei atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, pritaikytų atsakovei, panaikinimo. Atsakovei pateikus prašymą, Kauno apygardos teismas 2017 m. liepos 3 d. papildoma nutartimi išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad ieškovės pareiškimas dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo buvo atmestas, o prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, atsakovės patirtas 500 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas teismas atsakovės naudai priteisė iš apeliantės. Ši su tokia nutartimi nesutinka.Atskirasis skundas tenkintinas.Apeliantės teigimu, byloje esančių neva atsakovės bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų kopijas per LITEKO VEP posistemį pateikė ir patvirtino atsakovės UAB „Tytka“ vadovas V. N., kuriam galiojantis teisinis reglamentavimas nesuteikia teisės tokių dokumentų kopijų tvirtinti.CPK 175¹ straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalyje numatyta, kad proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. Asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais būdais, atitinka šio CPK 111 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas (CPK 175¹ straipsnio 6 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) (toliau - Taisyklės), 6 punktą juridinį asmenį paslaugų gavėju LITEKO VEP posistemyje registruoja šio juridinio asmens vadovas ar kitas teisėtas atstovas, nurodytas Juridinių asmenų registre, arba teismas. Juridinio asmens paskyrą aktyvavęs fizinis asmuo tampa šio juridinio asmens paslaugų gavėjo administratoriumi. Paslaugų gavėjas atsako už: 1) paslaugų gavėjo paskyroje paslaugų vartotojo atliekamus veiksmus; 2) paslaugų vartotojo į paslaugų gavėjo paskyrą teikiamų duomenų, dokumentų turinį ir kitą informaciją bei už paslaugų vartotojo paslaugų gavėjo paskyroje nurodytus klaidingus duomenis (Taisyklių 10 punktas). Paslaugų gavėjo atstovui prieigos prie paslaugų gavėjo paskyros teisė suteikiama, jei paslaugų gavėjas arba paslaugų gavėjo administratorius paslaugų gavėjo paskyroje paskiria paslaugų gavėjo atstovą arba paslaugų gavėjo atstovas, prisijungęs prie savo paskyros, pateikia teismui paslaugų gavėjo atstovavimo teisę patvirtinančius dokumentus ir teismas patvirtina paslaugų gavėjo atstovo prieigos prie bylos teisę, nurodydamas paslaugų gavėjo atstovą LITEKO prie atitinkamos bylos (Taisyklių 12 punktas). CPK 55 straipsnyje numatyta, kad bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ar steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Šiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo. Juridinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti advokatai ir advokatui padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje taip pat kiti asmenys, numatyti CPK 56 straipsnio 1 dalies 3 punkte bei 2 dalyje.Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą nekvestionuotina, ar atsakovės vadovas V. N. turėjo teisę procesinius dokumentus bei jų priedus atsakovės UAB „Tytka“ vardu pasirašyti ir pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis per LITEKO VEP posistemį. Atmestinas atskirojo skundo argumentas, jog atsakovo vadovo V. N. patvirtintos 2017 m. gegužės 10 d. teisinių paslaugų sutarties Nr. 9, 2017 m. gegužės 25 d. sąskaitos faktūros serija ADV Nr. 012, už suteiktas advokato padėjėjo teisines paslaugas, 2017 m. gegužės 29 d. pinigų priėmimo kvito serija LAT Nr. 928752 kopijos nėra leistini rašytiniai įrodymai, nes, anot apeliantės, neatitinka CPK 114 straipsnio 1 dalies bei Lietuvos Advokatų Tarybos 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimu patvirtinto Nuorašų tvirtinimo ir registravimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 1.2, 4.1 – 4.3 punktų nuostatų. CPK 114 straipsnio 1 dalis numato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį pagrindžia rašytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba kopijas (skaitmenines kopijas), patvirtintas teismo, notaro (ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens), byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens. Kaip matyti iš byloje esančios sąskaitos, ji yra skirta būtent atsakovei, o pinigų priėmimo kvitas akivaizdžiai skirtas V. N., kuris būdamas juridinio asmens vadovu, turėjo teisę patvirtinti ir pateikti dokumentų kopijas (CPK 114 straipsnio 1 dalis). Aprašo nuostatos, kuriomis remiasi apeliantė, nagrinėjamu atveju netaikytinos, kadangi Aprašas skirtas nustatyti būtent advokatų tvirtinamų dokumentų kopijų ir jų registravimo tvarką. Šiuo atveju Lietuvos Advokatų Tarybos sprendimu patvirtintas Aprašas nesaisto kitų asmenų, numatytų CPK 114 straipsnio 1 dalyje.

Nagrinėjamu atveju atsakovė prašė priteisti jai išlaidas, susijusių su procesinių dokumentų (atsiliepimo į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir atskirojo skundo dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovei panaikinimo) projektų rengimu, atlyginimą. Apeliantė atskirajame skunde remiasi argumentais, jog dalis atsakovės teiktų bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų buvo pateikti jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės, be to, jie nėra tinkamai užpildyti, todėl pirmosios instancijos teismas dėl jų trūkumų neturėjo pagrindo jais vadovautis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie apeliantės argumentai iš esmės yra pagrįsti.Išlaidos už advokato pagalbą negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 str. 1 d.). Taigi asmuo, siekdamas turėtų išlaidų priteisimo, iki šios bylos stadijos turi pateikti teismui ne tik tokio pobūdžio prašymą, bet ir nurodyti išlaidų dydį, jo apskaičiavimo pagrindimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. sausio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-686/2017, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo, be kita ko, konstatavo: „Išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai, tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys, t. y. kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios išlaidos buvo patirtos (kokia suma sumokėta)“.Nagrinėjamu atveju 2017 m. gegužės 24 d. atsiliepime į ieškinį atsakovė buvo suformulavusi prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nekonkretizavo jų pobūdžio (bylinėjimosi išlaidos gali būti įvairaus pobūdžio – žyminis mokestis, CPK 88 straipsnyje nurodytos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos). Su 2017 m. gegužės 29 d. rašytiniais paaiškinimais buvo pateikta elektroninė advokato padėjėjo Vytauto Skulščiaus 2017 m. gegužės 25 d. sąskaita 500 Eur sumai ir 2017 m. gegužės 29 d. kvitas Nr.928752, iš kurio matyti kad advokato padėjėjas gavo 500 Eur, bet jis yra be mokėtojo parašo, sutarties numeris nenurodytas, taip pat nenurodyta, už kokias paslaugas ši suma mokama. Viena vertus, paminėtus trūkumus galima būtų vertinti formaliais. Kita vertus, nagrinėjamos bylos kitų faktinių aplinkybių kontekstas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neleidžia juos vertinti kaip neturinčius jokios reikšmės klausimo iš esmės sprendimui. Visų pirma pažymėtina, kad atsiliepime į ieškinį atsakovė buvo nurodžiusi, kad byla per advokatą nebus vedama. Todėl tiek elektroninės sąskaitos, tiek kvito teikimas į bylą akivaizdžiai prieštaravo teiginiui, kad byla bus vedama be advokato pagalbos, ir savaime neteikė pakankamo pagrindo išvadai, kad yra sudaryta sutartis su advokatu (padėjėju). Dėl to patirtų išlaidų advokato pagalbai įrodymai pakankamumo ir patikimumo aspektu vertintini griežčiau, juo labiau, kai kvite, kurį pildo kvalifikuotas teisininkas, nenurodytas nei sutarties numeris, nei teiktos paslaugos pobūdis, o pinigų mokėjimo faktas mokėtojo parašu apskritai nepatvirtintas.Pagal Advokatūros įstatymo (ginčui aktualia redakcija) 48 straipsnio 1 dalį klientas su advokatu, advokatais ar advokatų profesine bendrija dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį. Pagal šio įstatymo 49 straipsnio 1 dalį advokatas, atlikdamas pavedimus pagal susitarimą ar paskyrimą, pateikia sutartį dėl teisinių paslaugų ar šios sutarties išrašą. Pagal Lietuvos advokatūros statutą sutartys turi būti registruojamos ir saugomos advokato(-ų) kontoroje (64 punktas). Iš šių teisinių nuostatų galima daryti išvadą, kad sutarties (jos išrašo) pateikimas teismui, nepriklausomai nuo to, ar atstovaudamas klientą advokatas (ne)dalyvauja tiesiogiai teismo posėdžiuose, yra esminis dokumentas prašant priteisti išlaidas už advokato pagalbą. Pastebėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teisinių, taip pat ir procesinių dokumentų ar jų projektų rengimo, paslaugų teikimas patenka į atstovavimo sampratą, nes atstovavimas yra ne tik atstovo dalyvavimas teismo posėdžiuose, bet ir kiti jo atliekami veiksmai (procesinių dokumentų rengimas, pasirašymas, pateikimas teismui, teisinės konsultacijos, įvairūs paklausimai įstaigoms ir organizacijoms ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106-248/2016).Tik po to, kai byla jau buvo išnagrinėta iš esmės, t.y. pažeidžiant CPK 98 straipsnio 1 dalies reikalavimą, atsakovė su 2017 m. birželio 16 d. rašytiniais paaiškinimais pateikė teisinių paslaugų sutartį Nr. 9, iš kurios matyti, kad ji buvo sudaryta dar 2017 m. gegužės 10 d., taip pat pasirašytą sąskaitą. Taigi, galima būtų daryti išvadą, kad atsakovė (kitaip tariant, pats atsiliepimą rašęs su atsakove sutartį jau turintis advokato padėjėjas), teigdama atsiliepime į ieškinį, jog byla nebus vedama per advokatą, pati teismui teikė neteisingą informaciją ir nuslėpė sutarties dėl naudojimosi advokato paslaugomis sudarymo faktą, o tokiu atveju turėtų ir prisiimti neigiamas pasekmes. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje nurodęs, kad paminėti dokumentai buvo pateikti (tik) su 2016 m. birželio 16 d. rašytiniais paaiškinimais, to, ar jie pateikti savalaikiai ir nepažeidžia CPK 98 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kad išlaidas patvirtinantys (visi) dokumentai būtų pateikti teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, nepagrįstai nevertino ir tuo aspektu nepasisakė. Kita vertus, net ir nepaisant 15 punkte nurodytų aplinkybių, negalima daryti išvados, kad sutartis buvo sudaryta būtent dėl nagrinėjamos bylos, o sąskaita bei kvitas išrašyti šios sutarties pagrindu už paslaugas šioje byloje - sutartis sudaryta 2017 m. gegužės 10 d., t.y. dar tuomet, kai nagrinėjamos bylos teisme apskritai nebuvo (ieškinys Kauno apygardos teisme gautas tik 2017 m. gegužės 17 d.), taigi, dėl neegzistuojančios bylos negalėjo būti ir susitarimų dėl teisinės pagalbos. Netgi tuo atveju, jei šią sutartį vertinti ir kaip suteikiančią teisę teikti teisinę pagalbą visose atsakovės bylose, jos pateikimo teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, prašant išlaidų už advokato pagalbą priteisimo, būtinumo sąlyga išlieka. Dėl pirmiau paminėtų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, pirma, pirmosios instancijos teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nebuvo pateikti visi esminiai dokumentai klausimui išlaidų už advokato pagalbą išspręsti ir priešingi šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo teiginiai prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Šiame kontekste pastebėtina, kad buvo nagrinėjamas ieškinys dėl bankroto iškėlimo. Todėl, nors byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, atsakovei turėjo būti aišku (juo labiau, turint sutartį su advokatu), kad byla bus išnagrinėta operatyviai ir jos nagrinėjimo rezultatas tegali būti dvejopas - iškelti bankroto bylą arba atsisakyti ją kelti. Taigi, bylos išnagrinėjimas iš esmės jau 2017 m. birželio 14 d. teismo posėdyje neturėjo būti siurprizinis. Todėl ji turėjo visas galimybes ir pareigą pateikti iki teismo posėdžio visus reikalingus jai aktualius dokumentus, be kita ko, ir išlaidų už advokato pagalbą priteisimo klausimu. Antra, nesilaikius kvito užpildymo rekvizitų – nesant mokėtojo parašo, sutarties numerio, paslaugos pobūdžio - negalima nustatyti, ar atsakovės vadovas faktiškai mokėjo, t.y. ar advokato padėjėjas 500 Eur gavo būtent iš jo, o jei iš jo – kokiu teisiniu pagrindu ir už kokių paslaugų atlikimą (juo labiau, kai byloje yra duomenys, kad atsakovė yra dalyvavusi ne viename teisminiame procese – LITEKO duomenys, CPK 179 str. 3 d.). Kaip minėta, kitų aplinkybių kontekste minėtų rekvizitų trūkumas nagrinėjamu atveju nelaikytinas vien formaliu. Dėl pirmiau nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai papildoma nutartimi tenkino atsakovės prašymą priteisti šių išlaidų atlyginimą. Todėl ji naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – prašymas dėl išlaidų už advokato pagalbą priteisimo netenkinamas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–338 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. papildomą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Teisėjas Alvydas Poškus