- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-27
- Bylos Nr.
- A-146-3817-11
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Anatolijus Baranovas
- Pareiškėjas
- V. S.
- Atsakovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos
- Advokatai
- Vidmantas Ravinis
- Kategorijos
- 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Anatolijaus Baranovo,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinei dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą skundu (b. l. 2-5), prašydamas:
1) panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės (toliau – ir VSAT Varėnos rinktinė, atsakovas) vado 2008 m. kovo 18 d. įsakymą Nr. TE-87 „Dėl V. S. atleidimo iš vidaus tarnybos“;
2) grąžinti jį į VSAT Varėnos rinktinės Druskininkų užkardos Sargybų būrio vyresniojo pasieniečio pareigas;
3) įpareigoti VSAT Varėnos rinktinę išmokėti jam atlyginimą už priverstinės pravaikštos laiką – vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2008 m. kovo 18 d. iki grąžinimo į pareigas dienos.
Skunde paaiškino, kad 1996 m. gegužės 2 d. buvo paskirtas ir pradėjo dirbti Pasienio policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio policijos rinktinės Druskininkų pasienio policijos kontrolės tarnybos Raigardo pasienio policijos kontrolės punkte policininku. Reorganizavus Druskininkų pasienio policijos kontrolės tarnybą, nuo 1996 m. liepos 15 d. dirbo Druskininkų jungtinėje užkardoje. Reorganizavus Vilniaus pasienio policijos rinktinę, nuo 1997 m. rugsėjo 5 d. dirbo Pasienio policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio policijos rinktinės Druskininkų užkardos Raigardo pasienio kontrolės punkte vyresniuoju pasieniečiu. Nuo 2001 m. gegužės 1 d. iki atleidimo dienos, t. y. 2008 m. kovo 18 d., dirbo VSAT Varėnos rinktinės Druskininkų užkardos Sargybų būrio vyresniuoju pasieniečiu. 2008 m. kovo 18 d. VSAT Varėnos rinktinės vado įsakymu Nr. TE-87 nuo 2008 m. kovo 18 d. buvo atleistas iš vidaus tarnybos, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 53 straipsnio 1 dalies 17 punktu (kai atimamos specialios teisės, susijusios su tiesioginių pareigų atlikimu). Pagrindas atleisti iš pareigų buvo 2008 m. kovo 17 d. įsakymas Nr. 4-215 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija panaikinimo“, priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau – ir Paslapčių įstatymas) 18 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 16 straipsnio 2 dalies 13 punktu.
Pareiškėjas paaiškino, kad jo atžvilgiu baudžiamojoje byloje Nr. 05-1-4018-08 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, 2008 m. kovo 7 d. jam buvo pareikšti įtarimai dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 291 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Kol nėra baigtas ikiteisminis tyrimas ir jo atžvilgiu nėra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jis laikomas nekaltu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str., BK 3 str.). Tai, kad jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas ir priimtas 2008 m. kovo 17 d. įsakymas Nr. 4-215, nėra pagrindas atleisti jį iš pareigų, nes toks atleidimas neatitinka proporcingumo ir teisingumo principų. Remdamasis Statuto 28 straipsniu, pareiškėjas teigė, kad jis galėjo būti tik nušalintas nuo pareigų, o ne atleistas iš vidaus tarnybos. Prašė teismo vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A7-481/2005 ir 2007 m. birželio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A14-642/07, kuriose išnagrinėtos analogiškos situacijos ir suformuotos teisės aiškinimo taisyklės.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjant bylą iš esmės pirmosios instancijos teismo posėdyje (b. l. 129-131) pareiškėjas rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. liepos 7 d. nutarimu, kuriuo pripažinta, kad Statuto 28 straipsnis tiek, kiek jame nustatyti vadovo, turinčio teisę skirti asmenį į pareigas, įgaliojimai nušalinti pareigūną nuo pareigų, kurioms eiti būtinas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimas, tuo atveju, kai asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tyčinę nusikalstomą veiką arba jam dėl tokios veikos atliekamas ikiteisminis ar operatyvinis tyrimas, prieštarauja Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies ir 48 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Todėl įstatymo leidėjo pasirinktas būdas, kai dėl asmens yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ir numatytas veikimo būdas – leidimo panaikinimas, nepagrįstai apriboja žmogaus teisę pasirinkti darbą ir teisę stoti į Lietuvos Respublikos tarnybą.
Šalies argumentai
Atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinė su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b. l. 19-21) paaiškino, kad 2008 m. kovo 6 d. apie 17 val. Varėnos rinktinės Druskininkų užkardos Raigardo pasienio kontrolės punkte (toliau – ir Raigardo PKP) buvo sulaikyti neteisėtai į Lietuvos Respublikos teritoriją patekę (neturintys Lietuvos Respublikos vizų) Baltarusijos Respublikos piliečiai V. P. ir V. C. Kadangi buvo pakankamai duomenų, kad minėtiems asmenims neteisėtai patekti į Lietuvos Respublikos teritoriją padėjo tarnybą Raigardo PKP vykdęs Druskininkų užkardos Sargybų būrio vyresnysis pasienietis V. S., 2008 m. kovo 6 d. VSAT Varėnos rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 05-1-4018-08 pagal BK 291 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį. 2008 m. kovo 7 d. V. S. pareikšti įtarimai pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (piktnaudžiavimas tarnyba) ir BK 24 straipsnio 6 dalį bei 291 straipsnio 1 dalį (padėjimas neteisėtai pereiti valstybės sieną). Įtariamojo V. S. nušalinimo nuo pareigų klausimo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka prokuroras nesprendė. Atsakovas atkreipė dėmesį į Paslapčių įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 18 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 16 straipsnio 2 dalies 13 punkte nustatytą teisinį reguliavimą. Paaiškino, kad VSAT Varėnos rinktinės vadas, atsižvelgdamas į VSAT Varėnos rinktinės Specialiosios ekspertų komisijos 2008 m. kovo 15 d. posėdžio protokolą Nr. 21/19-6RN-5 („Riboto naudojimo“), 2008 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. 4-215 panaikino VSAT Varėnos rinktinės vado 2004 m. rugsėjo 13 d. leidimą Nr. 135 dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, išduotą Druskininkų užkardos pareigūnui V. S. Remdamasis Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punkto ir 56 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pažymėjo, kad darbdavys (VSAT Varėnos rinktinė) neturėjo pasirinkimo teisės – atleisti ar neatleisti iš vidaus tarnybos pareigūną V. S. Todėl VSAT Varėnos rinktinės vado 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. TE-87, vadovaujantis Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktu, pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos. Taip pat paaiškino, kad 2008 m. kovo 12 d. buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo ir kitų pareigūnų tarnybos vykdymo Raigardo PKP 2008 m. kovo 6 d., tačiau tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra pareiškėjo atžvilgiu buvo nutraukta, nes pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos (2008 m. balandžio 11 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 20-13). Pabrėžė, kad Statuto 28 straipsnis numato pareigūno nušalinimą tarnybinio patikrinimo, o ne ikiteisminio tyrimo metu. Pradėjus ikiteisminį tyrimą, pareigūnas nuo pareigų gali būti nušalintas BPK nustatyta tvarka. Prokuroras pareiškėjo nušalinimo klausimo BPK nustatyta tvarka nesprendė.
Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas skunde remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A14-642/07, tačiau šioje byloje nutartis priimta turint prokuratūros nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje, konstatavus, kad pareiškėjai nepadarė nusikalstamos veikos, t. y. visiškai reabilitavus pareiškėjus.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismo posėdyje (b. l. 129-131) atsakovo atstovas papildomai paaiškino, kad grąžinus pareiškėją į darbą, jis negalės vykdyti savo pareigų, kadangi jam yra panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2011 m. rugsėjo 16 d. sprendimu (b. l. 134-140) pareiškėjo skundą tenkino, t. y.: panaikino 2008 m. kovo 18 d. VSAT Varėnos rinktinės vado įsakymą Nr. TE-87 „Dėl V. S. atleidimo iš vidaus tarnybos“, grąžino V. S. į VSAT Varėnos rinktinės Druskininkų užkardos Sargybų būrio vyresniojo pasieniečio pareigas ir įpareigojo VAST Varėnos rinktinę išmokėti V. S. atlyginimą už priverstinės pravaikštos laiką – vidutinį darbo užmokestį už laiką nuo 2008 m. kovo 18 d. iki grąžinimo į pareigas dienos.
Teismas nustatė, kad VSAT Varėnos rinktinės vadas 2004 m. rugsėjo 13 d. išdavė pareiškėjui leidimą Nr. 135 dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ (b. l. 31). VSAT Varėnos rinktinės Specialiosios ekspertų komisijos 2008 m. kovo 15 d. posėdžio protokolu Nr. 21/19-6RN-5 buvo siūloma VSAT Varėnos rinktinės vadui panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą dirbti su įslaptinta informacija (b. l. 28-30). 2008 m. kovo 17 d. VSAT Varėnos rinktinės vadas, vadovaudamasis Paslapčių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 16 straipsnio 2 dalies 13 punktu bei atsižvelgdamas į VSAT Varėnos rinktinės Specialiosios ekspertų komisijos 2008 m. kovo 15 d. posėdžio protokolą Nr. 21/19-6RN-5, 2008 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. 4-215 panaikino VSAT Varėnos rinktinės vado 2004 m. rugsėjo 13 d. leidimą Nr. 135 dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, išduotą Druskininkų užkardos Sargybų būrio vyresniajam pasieniečiui V. S. (b. l. 7). VSAT Varėnos rinktinės vadas, vadovaudamasis Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktu bei atsižvelgdamas į VSAT Varėnos rinktinės vado 2008 m. kovo 17 d. įsakymą Nr. 4-215, 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. TE-87 atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos (b. l. 6).
Teismas konstatavo, kad sprendžiant pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo VSAT Varėnos rinktinės vado 2008 m. kovo 18 d. įsakymo, kuris laikytinas individualiu administraciniu aktu, atitikimą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Iš šio įsakymo teismas nustatė, kad pareiškėjas iš vidaus tarnybos atleistas atsižvelgus į VSAT Varėnos rinktinės vado 2008 m. kovo 17 d. įsakymą Nr. 4-215 bei vadovaujantis Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punkte nurodytu pagrindu. Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punkte nustatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu. VSAT Varėnos rinktinės vado įsakymas dėl pareiškėjui išduoto leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyme „Riboto naudojimo“, panaikinimo grindžiamas Paslapčių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 16 straipsnio 2 dalies 13 punktu bei VSAT Varėnos rinktinės Specialiosios ekspertų komisijos 2008 m. kovo 15 d. posėdžio protokolu Nr. 21/19-6RN-5 (b. l. 7). Paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 13 punkte nurodoma, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimas asmeniui neišduodamas, jeigu asmuo yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tyčinę nusikalstamą veiką arba jam dėl tokios veikos atliekamas ikiteisminis ar operatyvinis tyrimas. To paties įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimas panaikinamas, jeigu atsiranda ar paaiškėja kuri nors iš aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje.
Ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas pažymėjo, kad VSAT Varėnos rinktinės Specialiosios ekspertų komisijos 2008 m. kovo 15 d. posėdžio protokole Nr. 21/19-6RN-5 nurodytas siūlymas dėl V. S. išduoto leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo priimtas įvertinus VSAT Varėnos rinktinės Ikiteisminio skyriaus viršininko 2008 m. kovo 15 d. rašte nurodytą informaciją, jog pareiškėjo atžvilgiu 2008 m. kovo 6 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (piktnaudžiavimas tarnyba) ir 291 straipsnio 1 dalį (padėjimas neteisėtai pereiti valstybės sieną) (b. l. 28-30). Pagal Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalį asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime rėmėsi Konstitucinio Teismo nutarimuose suformuluota doktrina apie konstitucinių teisinės valstybės ir proporcingumo principų aiškinimą. Pažymėjo, kad sprendžiant ginčą atsižvelgtina ir į Konstitucinio Teismo 2011 m. liepos 7 d. nutarime pateiktus išaiškinimus. Minėtu nutarimu Konstitucinis Teismas pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (2003 m. gruodžio 16 d. redakcija) 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas tiek, kiek jame nustatyta, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimas panaikinamas atsiradus arba paaiškėjus šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 13 punkte nurodytoms aplinkybėms, ir nenustatyta, kad prieš sprendžiant dėl tokio leidimo arba pažymėjimo panaikinimo atsiradus ar paaiškėjus šioms aplinkybėms asmens patikimumas ir lojalumas Lietuvos valstybei turi būti papildomai tikrinami siekiant nustatyti, ar tolesnis jo darbas su įslaptinta informacija nekeltų grėsmės tokios informacijos saugumui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatai „piliečiai turi <...> teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn arba jam gali būti pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl labai įvairių tyčinių nusikalstamų veikų. Jis gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn inter alia dėl nesunkių tyčinių nusikaltimų ir tyčinių baudžiamųjų nusižengimų, dėl kurių asmens teistumas pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (2003 m. gruodžio 16 d. redakcija) 16 straipsnio 2 dalies 6 punktą nebūtų kliūtis išduoti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimą. Todėl, įstatymų leidėjui Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punkte nenumačius galimybės vertinti reikšmingų aplinkybių, susijusių su konkrečiu atveju, kai asmuo yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tyčinę nusikalstamą veiką arba jam dėl tokios veikos yra atliekamas ikiteisminis ar operatyvinis tyrimas, ir kartu patikrinti asmens patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei, yra sudaromos prielaidos atsirasti ir tokioms situacijoms, kai asmeniui panaikinamas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimas, ir dėl to asmuo netenka pareigų valstybės tarnyboje, kurioms eiti toks leidimas ar pažymėjimas yra būtinas, net ir tais atvejais, kai su asmens traukimu baudžiamojon atsakomybėn, ikiteisminiu ar operatyviniu tyrimu susijusios aplinkybės nėra tokios, kurios keltų abejonių dėl tokio asmens patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei ir dėl kurių tolesnis asmens darbas su įslaptinta informacija galėtų kelti grėsmę tokios informacijos saugumui. Konstitucinis Teismas konstatavo, jog Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (2003 m. gruodžio 16 d. redakcija) 18 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį nenumatyta galimybė vertinti, ar su asmens traukimu baudžiamojon atsakomybėn, ikiteisminiu ar operatyviniu tyrimu susijusios aplinkybės kelia tokių abejonių dėl asmens patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei, kad tolesnis jo darbas su įslaptinta informacija keltų grėsmę tokios informacijos saugumui, neatitinka iš konstitucinio proporcingumo principo kylančio reikalavimo pakankamai individualizuoti asmens teisių ir laisvių apribojimus ir yra vertintinas kaip neproporcingas Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos piliečio teisės lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą varžymas.
Atsižvelgęs į minėtus Konstitucinio Teismo išaiškinimus, teismas padarė išvadą, kad ikiteisminio ar operatyvinio tyrimo pradėjimas asmens atžvilgiu nelaikytinas besąlygišku pagrindu panaikinti šiam asmeniui išduotą leidimą dirbti su įslaptinta informacija. Sprendimas dėl minėto leidimo panaikinimo gali būti priimtas tik tuo atveju, kai, išanalizavus bei įvertinus aplinkybes, susijusias su asmens atžvilgiu atliekamu ikiteisminiu ar operatyviniu tyrimu, prieinama pagrįstos išvados dėl tokio asmens patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei, o tuo pačiu ir dėl to, ar tolesnis asmens darbas su įslaptinta informacija galėtų kelti grėsmę tokios informacijos saugumui. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad VSAT Varėnos rinktinės Specialiosios ekspertų komisijos 2008 m. kovo 15 d. posėdžio metu, o taip pat ir VSAT Varėnos rinktinės vadui priimant 2008 m. kovo 17 d. įsakymą dėl pareiškėjui išduoto leidimo dirbti su įslaptinta informacija panaikinimo, nebuvo analizuojamos bei vertinamos tokios aplinkybės. Teismas sprendė, kad nagrinėjamo ginčo atveju leidimo panaikinimas yra tam tikra teisinė – organizacinė priemonė, kuria siekiama apsaugoti valstybę nuo galimos nusikalstamos veikos ar kitų pavojingų teisės pažeidimų padarinių – valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančių žinių nutekėjimo. Tačiau Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 29 d. nutarime konstatavo, kad Konstitucijoje įtvirtinta siekiančios saugoti ir ginti bei sugebančios apsaugoti asmenį ir visuomenę nuo nusikaltimų ir kitų pavojingų teisės pažeidimų demokratinės teisinės valstybės samprata negali būti pagrindas pažeisti žmogaus teises ir laisves, suvaržyti jas labiau negu reikia visuomenei svarbiems teisėtiems tikslams pasiekti arba tokiais suvaržymais paneigti žmogaus teisių ir laisvių esmę; Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija yra viena svarbiausių teisingumo vykdymo demokratinėje teisinėje valstybėje garantijų; tai pamatinis teisingumo vykdymo baudžiamųjų bylų procese principas, svarbi žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmuo laikomas nepadariusiu nusikaltimo, kol jo kaltumas nebus įrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu; nekaltumo prezumpcija neatskiriamai siejama su kitų žmogaus konstitucinių teisių ir laisvių, taip pat įgytų teisių gerbimu ir apsauga; ypač svarbu, kad nekaltumo prezumpcijos laikytųsi valstybės institucijos ir pareigūnai; Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nekaltumo prezumpcijos negalima aiškinti vien lingvistiškai, kaip susijusios vien su teisingumo vykdymu baudžiamajame procese; Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija, ją vertinant kitų Konstitucijos nuostatų kontekste, turi platesnį turinį, ji negali būti siejama vien su baudžiamaisiais teisiniais santykiais. Nepriklausomai nuo nusikalstamos veikos pobūdžio, dėl kurios yra atliekamas ikiteisminis ar operatyvinis tyrimas, demokratinėje visuomenėje neegzistuoja ir negali egzistuoti pagrįstas interesas bei tikslas, kad pareigūnas, kurio atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis ar operatyvinis tyrimas, būtų atleistas iš valstybės tarnybos. Tokio tyrimo pradėjimas ir atlikimas nereiškia, kad toks asmuo iš tiesų yra padaręs nusikalstamą veiką ir yra kaltas dėl jos padarymo, taip pat tokio tyrimo atlikimas nereiškia, kad asmuo įstatymų nustatyta tvarka įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu bus pripažintas kaltu nusikalstamos veikos padarymu, kadangi toks tyrimas gali būti nutrauktas. Jeigu egzistuoja atitinkamas demokratinės visuomenės tikslas, kad asmuo, atliekant jo atžvilgiu ikiteisminį ar operatyvinį tyrimą, faktiškai nedirbtų atitinkamo darbo (neitų atitinkamų valstybės tarnybos pareigų), tai toks tikslas neabejotinai gali būti pasiekiamas kita švelnesne ir proporcinga priemone – nušalinimu nuo darbo (pareigų). Konstitucinis Teismas 2011 m. liepos 7 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu patvirtinto Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnis (2007 m. gegužės 15 d. redakcija) tiek, kiek jame nėra nustatyti vadovo, turinčio teisę skirti asmenį į pareigas, įgaliojimai nušalinti pareigūną nuo pareigų, kurioms eiti būtinas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimas, tuo atveju, kai asmuo yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tyčinę nusikalstamą veiką arba jam dėl tokios veikos atliekamas ikiteisminis ar operatyvinis tyrimas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatai „piliečiai turi <...> teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad VSAT Varėnos rinktinės vado 2008 m. kovo 17 d. įsakymo pagrindu priimtas ginčijamas VSAT Varėnos rinktinės vado 2008 m. kovo 18 d. įsakymas negali būti pripažįstamas pagrįstu ir teisėtu. Taip pat padarė išvadą, kad esant tokiai teisinei bei faktinei situacijai, VSAT Varėnos rinktinės vado 2008 m. kovo 18 d. įsakymas, nelaikytinas pagrįstu ir teisėtu VAĮ 8 straipsnio 1 dalies prasme, yra naikintinas, ir pareiškėjas grąžintinas į VSAT Varėnos rinktinės Druskininkų užkardos Sargybų būrio vyresniojo pasieniečio pareigas. Vadovaudamasis Statuto 59 straipsnio 1 dalimi bei konstatavęs, kad pareiškėjas iš vidaus tarnybos buvo atleistas neteisėtai ir grąžintinas į ankstesnes pareigas, teismas įpareigojo atsakovą išmokėti pareiškėjui atlyginimą už priverstinės pravaikštos laiką – vidutinį darbo užmokestį už laiką nuo 2008 m. kovo 18 d. iki grąžinimo į pareigas dienos.
III.
Atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinė apeliaciniu skundu (b. l. 143-145) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. sprendimą.
Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Teismas, tenkindamas pareiškėjo skundą, iš esmės vadovavosi Konstitucinio Teismo 2011 m. liepos 7 d. nutarime pateiktais išaiškinimais ir pažymėjo, kad sprendimas dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo galėjo būti priimtas tik tuo atveju, kai, išanalizavus bei įvertinus aplinkybes, susijusias su pareiškėjo atžvilgiu atliekamu ikiteisminiu tyrimu, būtų buvusi padaryta pagrįsta išvada dėl šio asmens nepatikimumo ir nelojalumo Lietuvos valstybei, o tuo pačiu ir dėl to, ar šio asmens tolimesnis darbas su įslaptinta informacija galėtų kelti grėsmę tokios informacijos saugumui. Apeliantas nesutinka su tokia teismo išvada, motyvuodamas tuo, kad Paslapčių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punkte nebuvo jokių nuorodų į tai, kad pirmiausia turėjo būti analizuojamos ir vertinamos aplinkybės, o tik tada priimamas sprendimas dėl leidimo panaikinimo. Kadangi pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir pareikšti įtarimai dėl tyčinės nusikalstamos veikos padarymo, leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija negalėjo būti nepanaikintas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A5-264/2003 pasisakė, kad pagal Konstitucijos 107 straipsnį Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama tik į ateitį. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Iš to darytina išvada, kad teisės aktai, Konstitucinio Teismo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, negali būti taikomi santykiams, atsirandantiems po Konstitucinio Teismo sprendimo dėl šių aktų prieštaravimo Konstitucijai oficialaus paskelbimo. Atsižvelgdamas į tai, apeliantas mano, kad šioje byloje turėjo būti svarstomas klausimas dėl Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio atitinkamų nuostatų taikymo.Teismas, įpareigodamas VSAT Varėnos rinktinę išmokėti pareiškėjui darbo užmokestį už laiką nuo 2008 m. kovo 18 d. iki grąžinimo į pareigas dienos, t. y. priteisdamas darbo užmokestį už ilgesnį negu 3 metai terminą, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 298 straipsnio nuostatą ir nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos teisminės praktikos tokio pobūdžio bylose. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. vasario 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A756-1571/2010 konstatavo, kad apribojimas priteisti neišmokėtą darbo užmokestį nustatomas trejais kalendoriniais metais ir yra imperatyvus. Tokia nuostata yra įtvirtinta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005. Todėl mano, kad pareiškėjui neišmokėtas darbo užmokestis galėjo būti priteistas tik už laikotarpį nuo 2008 m. kovo 19 d. iki 2011 m. kovo 19 d.
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. S. su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepimas
Atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 149-155) grindžia šiais argumentais:
Apeliaciniame skunde paminėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 27 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A5-264/2003, yra išaiškinta, kad Konstitucinio Teismo nutarimai taikomi tokiems teisiniams santykiams, kuomet sprendimai, priimti iki Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo, nėra įvykdyti, t. y. dar nesukėlę realių teisinių pasekmių. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuluota administracinėse bylose Nr. A1-638/2005 ir Nr. A12-219/2004, pareiškėjas akcentuoja, jog būtent iki to momento, kada teisė pareikšti skundą ar ieškinį teisme gali būti įgyvendinta, negali būti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Kadangi iki Konstitucinio Teismo 2011 m. liepos 7 d. nutarimo priėmimo dienos byla nebuvo išnagrinėta ir sprendimas nebuvo įvykdytas, nagrinėjančiam bylą teismui Konstitucinio Teismo nutarimas buvo privalomas. Priešinga išvada, pareiškėjo nuomone, paverstų beprasmišku Vilniaus apygardos administracinio teismo kreipimąsi į Konstitucinį Teismą dėl Paslapčių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punkto bei Statuto 28 straipsnio konstitucingumo ir bylos nagrinėjimo sustabdymą iki bus išnagrinėtas šis kreipimasis. Taigi Konstitucinio Teismo nutarimas ir jame išdėstyti išaiškinimai tiesiogiai susiję su šia nagrinėjama byla, todėl teismas, spręsdamas ginčą, pagrįstai vadovavosi Konstitucinio Teismo nutarime išdėstytais išaiškinimais. Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Konstitucinio Teismo nutarimais, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuluota nagrinėjant analogiškus ginčus. Dėl atlyginamo už visą priverstinės pravaikštos laiką priteisimo – Statuto 59 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismui grąžinus neteisėtai atleistą pareigūną į ankstesnes pareigas, atlyginama už visą priverstinės pravaikštos laiką. Taigi Vidaus tarnybos statutas, kuris yra specialus teisės aktas, nenumato jokio ribojimo dėl atlyginimo už visą priverstinės pravaikštos laiką priteisimo. Valstybės tarnybos įstatymas tokių ribojimų taip pat nenumato (tokie apribojimai buvo iki 2006 m. sausio 12 d. galiojusio įstatymo redakcijos 43 straipsnio 9 dalyje). Pareiškėjo nuomone, šiuo atveju DK 27 straipsnio 2 dalyje ir 298 straipsnyje numatytas trejų metų senaties terminas netaikytinas, kadangi į teismą su skundu buvo kreiptasi nustatytais terminais, todėl ieškinio senatis reikalavimui priteisti atlyginimą už visą priverstinės pravaikštos laiką netaikoma. Pažymi, kad dėl to atsakovas jokio prieštaravimo pirmosios instancijos teisme nereiškė ir taikyti ieškinio senaties neprašė. Be to, DK 298 straipsnis taikomas atvejams, kuomet siekiama prisiteisti neišmokėtą darbo užmokestį ar jo dalį ar kitas su darbo santykiais susijusias, bet neišmokėtas sumas. Šio ginčo atveju yra reikalavimas priteisti atlyginimą už visą priverstinės pravaikštos laiką. Todėl mano, kad teisinės pasekmės yra skirtingos, dėl to skirtinga ir teisinė kvalifikacija.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl statutinio valstybės tarnautojo atleidimo iš valstybės tarnybos vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktu (kai įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su tiesioginių pareigų atlikimu).
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsnio 2 dalis nustato, kad apeliacine tvarka nagrinėjant bylą teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Teisėjų kolegija patikrino bylą pagal šiuos įstatymo reikalavimus.
VSAT Varėnos rinktinės vadas 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr.TE-87 atleido pareiškėją iš tarnybos minėtoje Statuto normoje numatytu pagrindu, atsižvelgdamas į savo 2008 m. kovo 17 d. įsakymą Nr. 4-215 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija panaikinimo“, kuris buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 16 straipsnio 2 dalies 13 punktu ir atsižvelgiant į VSAT Varėnos rinktinės Specialiosios ekspertų komisijos 2008 m. kovo 15 d. protokolinį sprendimą Nr. 21/19-6RN-5, kurio 2 punktu nuspręsta siūlyti VSAT Varėnos rinktinės vadui panaikinti Varėnos rinktinės Druskininkų užkardos sargybų būrio vyr. pasieniečiui V. S. išduotą leidimą, žymimą slaptumo žyma „riboto naudojimo“.
Pareiškėjas nei šioje, nei kitoje byloje nekėlė ginčo dėl VSAT Varėnos rinktinės Specialiosios ekspertų komisijos 2008 m. kovo 15 d. protokolinio sprendimo Nr. 21/19-6RN-5 2 punkto bei VSAT Varėnos rinktinės vado 2008 m. kovo 17 d. įsakymo Nr. 4-215 panaikinimo. Šie administraciniai aktai yra galiojantys. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą tik dėl VSAT Varėnos rinktinės vado 2008 m. kovo 18 d. įsakymo Nr.TE-87, kuriuo jis buvo atleistas iš tarnybos, panaikinimo, taip pat pareiškė su šiuo reikalavimu susijusius (išvestinius) reikalavimus dėl grąžinimo į pareigas, kurias užėmė iki atleidimo iš tarnybos, bei atlyginimo už priverstinę pravaikštą priteisimo.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino atsižvelgdamas iš esmės į Konstitucinio Teismo 2011 m. liepos 7 d. nutarimą, kuriuo Konstitucinis Teismas pripažino, jog:
1) Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (2003 m. gruodžio 16 d. redakcija) 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas tiek, kiek jame nustatyta, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimas panaikinamas atsiradus arba paaiškėjus šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 13 punkte nurodytoms aplinkybėms, ir nenustatyta, kad prieš sprendžiant dėl tokio leidimo arba pažymėjimo panaikinimo atsiradus ar paaiškėjus šioms aplinkybėms asmens patikimumas ir lojalumas Lietuvos valstybei turi būti papildomai tikrinami siekiant nustatyti, ar tolesnis jo darbas su įslaptinta informacija nekeltų grėsmės tokios informacijos saugumui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatai „piliečiai turi <...> teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;
2) Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu patvirtinto Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnis (2007 m. gegužės 15 d. redakcija) tiek, kiek jame nėra nustatyti vadovo, turinčio teisę skirti asmenį į pareigas, įgaliojimai nušalinti pareigūną nuo pareigų, kurioms eiti būtinas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimas, tuo atveju, kai asmuo yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tyčinę nusikalstamą veiką arba jam dėl tokios veikos atliekamas ikiteisminis ar operatyvinis tyrimas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatai „piliečiai turi <...> teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Įstatymas reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas (ABTĮ 86 str.). Sprendimas laikomas pagrįstu, jeigu, nagrinėjant bylą, yra nustatytos visos byloje pareikštiems reikalavimams išspręsti reikšmingos aplinkybės. Administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsnis nustato, kad nagrinėdami bylas teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Šio įstatymo 57 straipsnio 6 dalies, 81, 86 straipsnių nuostatų sisteminis aiškinimas teismui nustato pareigą prieš priimant byloje baigiamąją teismo aktą imtis įstatyme numatytų priemonių, kad būtų išaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Patikrinusi bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 ir 81 straipsnių nuostatas, reikalaujančias visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti visas faktines bylos aplinkybes, ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Nagrinėjant bylą iš naujo, būtina rinkti ir vertinti naujus įrodymus (ABTĮ 141 str. 1 d. 1 p., 2 p. ir 142 str. 1 d. ).
Pirmosios instancijos teismas 2011 m. rugsėjo 16 d. sprendimu patenkindamas pareiškėjo skundą, be kita ko, patenkino ir pareiškėjo reikalavimą dėl grąžinimo į VSAT Varėnos rinktinės Druskininkų užkardos Sargybų būrio vyresniojo pasieniečio pareigas, kurias užimančiam pareigūnui pagal šios pareigybės aprašymą yra nustatyta specialioji sąlyga – turėti leidimą dirbti su dokumentais, turinčiais slaptumo žymą „riboto naudojimo“, nors iš pateiktų į bylą įrodymų matyti, kad galioja VSAT Varėnos rinktinės vado 2008 m. kovo 17 d. įsakymas Nr. 4-215, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „riboto naudojimo“. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ši aplinkybė yra išnykusi. Vidaus tarnybos statuto 6 straipsnio 2 dalis nustato, kad pretenduojantiems tarnauti tam tikrų vidaus reikalų įstaigų padaliniuose gali būti nustatyti atitinkami specialieji reikalavimai. Taigi paslapčių subjekto vadovas turi teisę nustatyti, kad statutiniai valstybės tarnautojai, užimantys atitinkamas pareigas, atitiktų specialųjį reikalavimą – turėtų Paslapčių įstatymo nustatyta tvarka išduotą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Pažeistos subjektinės teisės atkuriamos tada, kai atsakovas atlieka pareiškėjo naudai teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytą teismo įpareigojimą, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad galimai pažeista asmens teisė negali būti ginama nustatant viešojo administravimo subjektui tokius įpareigojimus, kuriuos vykdydamas jis pažeistų atitinkamų teisės aktų reikalavimus. Patikrinusi bylą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą pasinaudoti ABTĮ 10 ir 81 straipsnių nuostatomis ir išaiškinti pareiškėjui teisę patikslinti savo skundo reikalavimus ir pasirinkti tokį savo galimai pažeistų teisių gynimo būdą (ginčyti administracinius aktus, kuriais jam buvo panaikinta teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija; koreguoti skundo 2-ąjį reikalavimą ir kt.), kad nekiltų teisinių kliūčių visiškai išspręsti iškeltą ginčą dėl tos aplinkybės, jog pareiškėjui yra panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Pažymėtina, kad administracinių aktų, kuriais pareiškėjui buvo panaikinta teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, priėmimas lėmė tai, kad paslapčių subjekto vadovas pagal tuomet galiojusį Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktą neturėjo kito pasirinkimo kaip atleisti pareiškėją iš tarnybos.
Konstitucinis Teismas 2011 m. liepos 7 d. nutarime, be kita ko, pažymėjo ir tai, kad vykdyti teisingumą, inter alia pripažinti asmenį kaltu padarius nusikalstamą veiką, yra išimtinė teismų funkcija. Tačiau tai, kad asmuo nėra laikomas kaltu padarius nusikalstamą veiką, kol jo kaltumas dėl tokios veikos nėra įstatymo nustatyta tvarka įrodytas ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, dar nereiškia, kad asmuo, siekiantis eiti ar einantis pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, būtinai yra vertas valstybės pasitikėjimo ir kad įstatymo įgaliotai valstybės institucijai negali kilti tam tikrų abejonių dėl asmens patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei, kurias sukelia ne nustatytas jo kaltumas padarius nusikalstamą veiką, o tam tikros faktinės aplinkybės, asmens veikla, savybės, reputacija, ryšiai ar kitos reikšmingos aplinkybės, inter alia susijusios su galbūt padaryta nusikalstama veika. Taigi aplinkybės, sukeliančios abejonių dėl asmens, kuris siekia eiti ar eina pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei, gali būti susijusios ir su asmens galbūt padaryta nusikalstama veika. Vertindama šias aplinkybes įstatymo įgaliota valstybės institucija nevykdo teisingumo ir nesprendžia asmens kaltumo padarius nusikalstamą veiką klausimo.
Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje kilusio ginčo visapusiškam ir objektyviam išsprendimui, atsižvelgiant į jau minėtą Konstitucinio Teismo nutarimą, be kita ko, turi būti nustatyta, ar paslapčių subjektas, pas kurį dirbo pareiškėjas, leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikino vien tik pagal faktą, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (VTPĮ 16 str.2 d.13 p.), ar priimant pirmiau minėtus sprendimus bei atleidžiant pareiškėją iš tarnybos buvo žinomos ir vertintos kokios nors faktinės aplinkybės (galimai susijusios ir su galbūt pareiškėjo padaryta nusikalstama veika), kurios Specialiajai ekspertų komisijai ir paslapčių subjekto vadovui, turinčiam teisę skirti į pareigas, sukėlė pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei bei dėl to, kad pareiškėjo tolesnis darbas su įslaptinta informacija gali kelti grėsmės tokios informacijos saugumui. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad VSAT Varėnos rinktinės Specialiosios ekspertų komisijos 2008 m. kovo 15 d. posėdžio metu, o taip pat ir VSAT Varėnos rinktinės vadui priimant 2008 m. kovo 17 d. įsakymą dėl pareiškėjui išduoto leidimo dirbti su įslaptinta informacija panaikinimo, nebuvo analizuojamos bei vertinamos aplinkybės dėl asmens, kurio atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei, o tuo pačiu ir dėl to, ar tolesnis asmens darbas su įslaptinta informacija galėtų kelti grėsmę tokios informacijos saugumui, negali būti laikoma pagrįsta, nes šie dokumentai neinformatyvūs ir nėra pakankami minėtos aplinkybės pilnam ir visapusiškam ištyrimui, o teismas nebuvo aktyvus, kaip to reikalauja ABTĮ 81 straipsnis, ir nesiėmė procesinių priemonių, kad šios aplinkybės būtų visapusiškai ir objektyviai ištirtos renkant papildomus įrodymus. Teismas nenustatė kokios būtent apimties ir turinio informacija rėmėsi Specialioji ekspertų komisija bei paslapčių subjekto vadovas, priimdami sprendimus dėl pareiškėjui išduoto leidimo dirbti su įslaptinta informacija panaikinimo, nors šios aplinkybės yra reikšmingos ginčo išsprendimui. Šių aplinkybių nustatymui, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo ir rinkdamas naujus įrodymus, be kita ko, turėtų spręsti dėl Specialiosios ekspertų komisijos narių, tarp jų Komisijos posėdžio protokole nurodyto pranešėjo, kuris pateikė Komisijai informaciją dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija panaikinimo pareiškėjui, apklausos liudytojais, taip pat dėl tikslingumo apklausti liudytoju paslapčių subjekto vadovą, priėmusį įsakymą dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija panaikinimo pareiškėjui.
Kadangi byloje nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo antrąjį reikalavimą, pažeidė procesinės teisės normas ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla, o tai sudaro pagrindą grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija, nepasisakydama iš esmės dėl kitų skundo reikalavimų išsprendimo, grąžina bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo visa apimtimi, nes visi pareiškėjo skundo reikalavimai yra susiję tarpusavyje ir jų išsprendimas byloje nagrinėjamu atveju negali būti išskaidytas. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis ta apimtimi, kuria teismas išsprendė pareiškėjo reikalavimą dėl vidutinio darbo užmokesčio dydžio priteisimo už priverstinės pravaikštos laiką, nemotyvuota (nepagrįsta jokiomis įstatymų normomis).
Remiantis išdėstytais argumentais atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.