Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Kristina Imbrasienė, sekretoriaujant Agnei Juškaitei, dalyvaujant ieškovui M. P., institucijos duodančios išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Vitalijai Petrokienei, nedalyvaujant atsakovei S. R., institucijos duodančios išvadą byloje Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. P. patikslintą ieškinį atsakovei S. R. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo, institucija duodanti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovas patikslino savo reikalavimus ir papildomai teismo prašė:

- panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, kuriomis iš M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui buvo priteista po 350 Lt periodinėmis išmokomis nuo 2010 m. vasario 17 d. ir nepilnametės G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta S. V. (šiuo metu R.), a. k. (duomenys neskelbtini) bei nustatyta M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir nepilnametės G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarka;

- uždrausti atsakovei S. R., a. k. (duomenys neskelbtini), išsivežti dukrą G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) už Lietuvos Respublikos ribų be atskiro rašytinio ieškovo M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) sutikimo.

Reikalavimai grindžiami tuo, jog šalims gyvenant nesusituokus, (duomenys neskelbtini) jie susilaukė dukters G. P.. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters gyvenamoji vieta nustatyta su motina, iš ieškovo priteistas išlaikymas dukrai periodinėmis išmokomis bei nustatyta jo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarka. Po priimto teismo sprendimo iš esmės pasikeitė aplinkybės. Atsakovė S. R. (toliau – atsakovė) išvyko gyventi į užsienį, todėl nuo 2013 m. gruodžio mėnesio iki šiol dukra G. P. gyvena su juo ir jo šeima, yra auklėjama ir prižiūrima, ir visapusiškai išlaikoma. Mergaitei yra sudarytos tinkamos gyvenimo ir mokymosi sąlygos. Jo šeima gyvena nuosavame name, yra didelis kiemas. Mergaitė ir pati nori gyventi su tėčiu, puikiai sutaria su savo broliu D., gim. (duomenys neskelbtini), seserim D., gim. (duomenys neskelbtini), bei jo sutuoktine R. P.. Pažymėjo, kad dukrai gyvenant pas jį, atsakovė buvo atvykusi ir pasiėmusi dukrą ir išsivežusi į Ukmergę, tačiau vėl išvyko į užsienį ir dukrą buvo palikusi auginti visai svetimiems – savo vyro V. R. tėvams, pas kuriuos visiškai nėra tinkamų vaikui gyvenimo sąlygų. Be to, į užsienį ne kartą atsakovė vyko ir anksčiau, vaiką palikdama svetimiems. Nuo 2015 m. kovo mėnesio dukra nuolat gyvena pas jį, nuo 2015 m. kovo 10 d. lanko (duomenys neskelbtini), o iki tol kaip minėta, buvo tai pas tėvą, tai pas motiną. Parengiamąją grupę baigė Kaune, gyvendama su tėvu. Pažymėjo, kad motina dukrai nuo ieškinio padavimo dienos skambino tik 1 kartą, jokio išlaikymo neteikė. Jo žiniomis vaiko motina šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), žino, kad yra teista. Prašo oficialiai pakeisti nustatytą dukters gyvenamąją vietą ir ją nustatyti su tėvu. Pakeitus dukters gyvenamąją vietą, prašo iš atsakovės priteisti išlaikymą dukrai po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Mano, kad tokį išlaikymą atsakovė pajėgi dukrai teikti. Nurodė, kad mergaitė sveika, lanko baseiną, papildomai lanko chorą, amatų užsiėmimus, lanko pianino užsiėmimus. Pakeitus vaiko gyvenamąją vietą ir ją nustačius su ieškovu bei iš atsakovės priteisus išlaikymą dukrai, prašo panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, kuriomis iš jo dukrai buvo priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis bei nustatyta jo ir dukters bendravimo tvarka. Apsaugant vaiko interesus, prašo uždrausti atsakovei išvežti dukrą už Lietuvos Respublikos ribų be atskiro jo sutikimo. Mano, jog tokia situacija galima, kadangi atsakovė šiuo metu gyvena užsienyje.

Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas į teismo posėdį jai įteikti viešo paskelbimo būdu, išnaudojus visas galimybes procesinius dokumentus įteikti tiesiogiai (101 b. l.). Atsakovei buvo skelbta paieška (65 b. l.), tačiau ji buvo nerezultatyvi. Iš Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados matyti, kad iš esmės ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo nėra – atsakovė 2015 m. kovo 9 d. buvo atvykusi į skyrių ir nurodė, kad atsižvelgiant į vaiko norą, su M. P. ji susitarė, kad vaikas gyvens su tėvu (46 b. l.).

Išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą (44 b. l.), kurioje ieškinį palaiko. Nurodė, kad atsižvelgiant į turimus duomenis apie ieškovo šeimą manytina, kad mažametės G. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas M. P. turi galimybes ir gali užtikrinti dukters G. fizinius, emocinius poreikius, sukuria vaikui saugią, stabilią aplinką, rūpinasi jos ugdymu. M. P. šeimos aplinkos sąlygos tinkamos augti G. ir atitinka vaiko interesus. Skyriaus atstovė teismo posėdyje rašytinę išvadą pilnai palaikė, papildomai paaiškino, kad buvo apklausta mažametė G. P., kuri paaiškino, kad tėčio šeimoje jaučiasi gerai, sutaria su broliu ir sese, lanko (duomenys neskelbtini), amatų būrelį. Į pamokas veža tėtis ar teta R., važiuoja pas močiutę. Neatsimena kaip atrodo mama, myli kaip ir tėtį. Nori gyventi tėčio šeimoje. Jei mama grįžtų, vis tiek norėtų gyventi su tėčiu. Todėl skyrius mano, kad vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas neprieštarauja vaiko interesams.

Išvadą teikiančios institucijos Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių saugos skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad palaiko byloje pateiktą rašytinę išvadą (121 b. l.). Rašytinėje išvadoje (46-47, 53 b. l.) skyrius ieškovo ieškinį palaiko. Nurodė, kad 2015 m. kovo 9 d. į skyrių buvo atvykusi atsakovė, kuri nurodė, kad atsižvelgiant į vaiko norą, su M. P. ji susitarė, kad vaikas gyvens su tėvu. Atsakovės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), atsakovė negyvena. Siekiant nustatyti atsakovės poziciją dėl ieškinio bei buities sąlygas, buvo lankytasi atsakovei priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad butas negyvenamas, vyksta remontas. Nuvykus į atsakovės uošvienės V. R. namus, esančius (duomenys neskelbtini) moteris paaiškino, kad S. R. nuo 2015 m. kovo 11 d. yra išvykusi į (duomenys neskelbtini) uždarbiauti ir jai nėra žinomas atsakovės gyvenamosios vietos adresas.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas.

Iš bylos medžiagos, ieškovo paaiškinimų nustatyta, jog ieškovas M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovė S. R. (buvusi V.), a. k. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametės G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (6 b. l.). Šalys santuokos sudarę nebuvo. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2(duomenys neskelbtini) šalių nepilnametės dukters G. P. gyvenamoji vieta nustatyta su motina S. V. (šiuo metu R.), iš M. P. nepilnametės G. P. išlaikymui buvo priteista po 350 Lt periodinėmis išmokomis nuo 2010 m. vasario 17 d. ir nepilnametės G. P. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta S. V. (šiuo metu R.) bei nustatyta M. P. ir nepilnametės G. P. bendravimo tvarka (9-15 b. l.). Pirminis ieškinys dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo teisme pareikštas 2015 m. kovo 10 d. (3 b. l.). Šalių nepilnametė dukra šiuo metu gyvena su ieškovu (duomenys neskelbtini), yra jo auklėjama, išlaikoma ir prižiūrima. Turimais duomenimis atsakovė gyvena užsienyje, tačiau tikslus gyvenamosios vietos adresas užsienyje nežinomas. Ieškovo prašymu, Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) taikytos laikinosios apsaugos priemonės – laikinai pakeista 2010 m. gruodžio 16 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta G. P. gyvenamoji vieta bei iš atsakovės priteistas laikinas išlaikymas dukrai po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015 m. kovo 17 d. (laikino vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo dienos ) iki teismo sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (26-29 b. l.).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.

Situacijos, kai gali būti sprendžiama dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, nustatytos CK 3.169 straipsnio 3 dalyje, t. y. pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis.

Sprendžiant skyrium gyvenančių tėvų ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, pareikštą remiantis CK 3.169 straipsnio 3 dalimi, teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Aplinkos keitimas vaikui sukelia emocinių išgyvenimų, gali padaryti tam tikrą socialinę, psichologinę žalą. Tarptautinės ir nacionalinės teisės normos užtikrina vaiko šeimos aplinkos apsaugą ir, nesant būtino reikalingumo bei aiškaus, pakankamo pagrindo, nenumato vaiko šeimos aplinkos keitimo. Stabilios vaiko aplinkos užtikrinimo poreikis atsispindi E. Ž. Teisių Teismo praktikoje dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) taikymo (žr., mutatis mutandis, N. and S. v. Switzerland (GC), no. 41615/07, 6 July 2010; H. v. Finland, no. 19823/92, 23 September 1994). Lietuvos teismų praktika taip pat yra orientuota į stabilų vaiko gyvenimą jo poreikius atitinkančioje aplinkoje. Tokios aplinkos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas, t. y. būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008).

Nors atsakovė atsiliepimo nepateikė, savo pozicijos dėl pareikšto ieškinio tiesiogiai neišsakė, tačiau iš Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados matyti, kad nagrinėjamu atveju iš esmės ginčo tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo nėra – atsakovė 2015 m. kovo 9 d. buvo atvykusi į skyrių ir nurodė, kad atsižvelgiant į vaiko norą, su M. P. ji susitarė, kad vaikas gyvens su tėvu (46 b. l.). Teismo vertinimu, vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas labiausiai atitinka G. P. interesus. Tokios pozicijos laikosi ir institucijos duodančios išvadą byloje. Mergaitė jau beveik metai gyvena su tėčiu jo šeimoje, sutaria su broliuku ir sesute bei tėčio sutuoktine. Mergaitė buvo apklausta Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų, kuriems nurodė, jog tėčio šeimoje jai gera ir toliau nori gyventi kartu su tėčiu. Taip pat nurodė, kad tėtį ir mamą myli, bet mamos veido jau neprisimena. O tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovė yra nusišalinusi nuo vaiko auginimo, nedalyvauja kasdieniame vaiko gyvenime. Mergaite visapusiškai rūpinasi ir ją išlaiko jos tėvas M. P.. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas turi sąlygas ir gali savo vaikui užtikrinti geras gyvenimo ir mokymosi sąlygas, mergaitė ne tik lanko bendro lavinimo mokyklą, tačiau ir ne vieną būrelį, tarp ieškovo ir vaiko yra artimas emocinis ryšys, taip pat yra artimas emocinis ryšys tarp mergaitės ir kitų šeimos narių, kas ypač svarbu nagrinėjamu atveju, kadangi ieškovas yra sudaręs kitą šeimą, šeimoje auga dar du vaikai (G. broliukas ir sesutė). Pirmiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ieškovas tėvo pareigas atlieka tinkamai. Atsižvelgiant į tai, šis ieškovo ieškinio reikalavimas tenkintinas – pakeistina Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalis dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kuria G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatyta su motina S. V. (šiuo metu R.), a. k. (duomenys neskelbtini), ir nustatytina nepilnametės dukters G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta su tėvu M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) Pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, panaikintinos Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalys, kuriomis iš M. P. nepilnametės G. P. išlaikymui buvo priteista po 350 Lt periodinėmis išmokomis nuo 2010 m. vasario 17 d. ir nepilnametės G. P. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta S. V. (šiuo metu R.) bei nustatyta M. P. ir nepilnametės G. P. bendravimo tvarka (CK 3.168 str. 1 d., 3.169 str., 2.14 str., CPK 185 str.). Teismo vertinimu, būtent vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas gali padėti mamai ir dukrai, pasinaudojant bendravimo teise, atstatyti prarastą tarpusavio ryšį.

Šalims išaiškintina, kad abu tėvai – tiek ieškovas, tiek atsakovė – privalo stengtis sukurti nepilnamečiui vaikui kiek įmanoma stabilesnę psichologinę aplinką. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 3 dalis numato vaiko, kuris išskiriamas su vienu ar abiem tėvais, teisę nuolat su jais bendrauti, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. CK 3.170 str. įtvirtinta to iš tėvų, kuris negyvena su vaiku, teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime. Tokiu būdu užtikrinama ir ginama paties vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiais tėvais. Vaiko teisę bendrauti su antruoju iš tėvų pirmiausia užtikrinti turi patys tėvai: tas, kuris gyvena su vaiku – nekliudydamas bendrauti antrajam, o tas, kuris gyvena atskirai – įgyvendindamas savo teisę ir vykdydamas pareigą bendrauti su vaiku ir auklėti jį.

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo.

Užtikrinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. įtvirtintą tėvų teisę ir pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti bei šio straipsnio 2 d. valstybės konstitucinę pareigą saugoti ir globoti vaikystę, apsaugant 1989 m. lapkričio 20 d. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. nustatytą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystimuisi, atsižvelgiant į tai, kad pagrindinės teisės ir pareigos, susijusios su vaiko teisių įgyvendinimu, tenka vaiko tėvams, įvertinant, kad vaiko teisės į išlaikymą užtikrinimas sudaro sąlygas kitoms vaiko teisėms (teisei į būstą, mokslą, tinkamas gyvenimo sąlygas ir kt.), būtina garantuoti tėvų pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus vykdymą. Tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes (CK 3.155 str. 2 d., 3.192 str.; Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 str.). Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).

Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės dukters išlaikymui po 150 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės tvarka, ieškovą paskiriant vaiko lėšų tvarkytoju uzufrukto teise. Atsakovės pozicija dėl ieškinio nežinoma, atsiliepimo nepareiškė, jai procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu, išnaudojus visas įstatyme numatytas galimybes procesinius dokumentus įteikti tiesiogiai.

Teismas jau pirmiau konstatavo, jog ieškovas savo pareigas vaikui atlieka tinkamai, todėl teismas plačiau dėl ieškovo turtinės padėties nepasisako. Šalių dukrai šiuo metu beveik 9 metai ir ieškovas, vykdydamas savo pareigą vaikui, užtikrina jos teisę į gyvenamąjį būstą, į mitybą, apavą, drabužius ir kitus vaiko poreikius, kai tuo tarpu atsakovė nuo vaiko auginimo yra visiškai nusišalinusi.

Atsakovė yra jauna, darbingo amžiaus moteris. Byloje nėra jokių duomenų, rodančių jos sveikatos problemas, duomenų apie esamus kitus išlaikytinius. Teismas savo iniciatyva (CPK 376 str. 1 d.) išsiaiškino, kad atsakovė oficialiai Lietuvoje nedirba, kompensacijų ir pašalpų iš valstybės negauna (107-119 b. l.), turi 2 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) (103-104 b. l.), transporto priemonę R. L., 1997 m. laidos, kuri išregistruota dėl techninės apžiūros ar draudimo nebuvimo (120 b. l.). Teismas duomenų apie atsakovės santaupas bankų sąskaitose neturi. Ieškovo teigimu, atsakovė gyvena ir dirba užsienyje. Atsakovės tikrosios turtinės padėties esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms teismas neturi galimybės nustatyti, tačiau atsakovė yra jauna (duomenys neskelbtini) metų moteris, darbingo amžiaus, sveikatos problemų neturi (šias aplinkybes paneigiančių įrodymų teismui nepateikė), todėl gali ir privalo dirbti, išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Akivaizdu tai, kad atsakovė tam tikromis pajamomis disponuoja, iš jų pragyvena, be to, galimai gyvena užsienio valstybėje, kurioje pragyvenimo lygis aukštesnis nei Lietuvoje. Todėl teismo vertinimu, turi galimybę dirbti ir užsidirbti, ir privalo vykdyti nors vieną iš motinos pareigų – savo vaikui teikti jo poreikius atitinkantį išlaikymą. Tai, kad atsakovė negauna oficialių darbinių pajamų Lietuvoje, negali būti pagrindas priteistiną išlaikymo dydį mažinti, juolab, kad atsakovė turi nekilnojamojo turto ir automobilį. Pažymėtina, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Šalių vaikui G. P. šiuo metu beveik (duomenys neskelbtini) metai, vaikas sveikas, tačiau papildomai ugdomas, lanko ne vieną užklasinės veiklos būrelį, lavinami vaiko muzikiniai gebėjimai, kas savaime reiškia, jog ieškovas patiria papildomas išlaidas. Be to, vaiko sparčiai augančiam organizmui neabejotinai reikalingas pilnavertis maistas, vitaminai, būtinos lėšos avalynei, drabužiams, vaiko laisvalaikiui, doriniman ir kitokiam ugdymui, kad ateityje jie būtų paruoštas tapti pilnateisiu visuomenės nariu. Todėl įvertinus tokius faktorius kaip paties vaiko amžiaus didėjimas, kainų augimas ir šalies ekonominė būklė, akivaizdu, kad vaiko poreikiai ateityje tik didės. Pažymėtina, kad išlaikymas vaikui priteistinas siekiant patenkinti ne tik šiandieninius vaiko poreikius, tačiau turi būti orientuotas į vaiko ateitį. Ieškovas nurodė, kad dukters poreikiams kas mėnesį reikalinga apie 300 Eur. Teismo nuomone, ieškovo nurodyta suma, reikalinga vaiko poreikiams patenkinti, iš esmės yra protinga ir atitinka išdėstytas aplinkybes. Savaime suprantama, kad vaikui reikia kasdien valgyti, kad vaikas kartas nuo karto serga, kad reikalingi vitaminai, drabužiai ir avalynė, taip pat išlaidos vaiko ugdymui. Natūralu, kad vaikui taip pat tenka ir komunalinių mokesčių dalis. Be to, kaip jau minėta, priteisiant išlaikymą turi būti siekiama patenkinti ne tik šiandieninius vaikų poreikius, tačiau priteistino išlaikymo dydis turi būti orientuotas į vaiko ateitį. Iš bylos duomenų matyti, kad šiuo metu visa vaiko išlaikymo ir auginimo našta tenka iš esmės tenka vienam ieškovui. Atsakovė dėl savo kaltės, t. y. abejingumo savo vaiko likimui, vaiko neaugina, jo materialiai neremia, vaiko gyvenime nedalyvauja, todėl privalo vykdyti bent vieną iš savo pareigų – teikti vaikui jo poreikius atitinkantį išlaikymą. Pažymėtina, kad jei atsakovės netenkina šiuo metu gaunamos pajamos ir jos esama turtinė padėtis, ji privalo dėti visapusiškas pastangas susirasti kuo geriau apmokamą darbą ir taip garantuoti savo nepilnamečiam vaikui tinkamą išlaikymą, nes pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra ne tik tėvo, bet ir motinos. Vaiko išlaikymas yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 str. 1 d.). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, išvykimu, kitomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Pažymėtina, kad tėvui ar motinai su kuriuo gyvena vaikas ir taip tenka didesnė naštos dalis, kadangi gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų prie kurių atskirai gyvenantis tėvas ar motina paprastai neprisideda. Pažymėtina, kad nors galiojančiame išlaikymo reguliavime nėra numatyta minimalių ir maksimalių priteistinų išlaikymo dydžių, tačiau tai nereiškia, kad nėra jokių orientacinių kriterijų, kuriais teismas turėtų vadovautis spręsdamas šį klausimą. Paprastai teisminėje praktikoje (dažnai ir šalių nurodomos) pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis išlaidomis, tenkinant vaiko poreikius, išlaidos siekiančios 1 MMA (šiuo metu 350 Eur su mokesčiais, apie 296 Eur be mokesčių) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009.). Todėl įvertinus vaiko būtinuosius ir kitus poreikius, ekonominę situaciją šalyje, šalių turtinę padėtį ir kiekvieno tėvų pastangas, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 str.) manytina, kad šalių vaiko G. P. poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga 300 Eur suma ir šią sumą turėtų skirti abu tėvai lygiomis dalimis.

Teismui kompleksiškai įvertinus byloje esančius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadas, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių turtinę padėtį, vaiko poreikius, šalių pastangas, ekonominę situaciją šalyje, ieškinys tenkinas – priteistina G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo laikinos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo dienos (2015 m. kovo 17 d.) iki jos pilnametystės (CK 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str. 1 d., 3.198 str., 3.201 str., CPK 178, 197, 185 str.).

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 str.).

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminis nepilnametės G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) atstovas m. P. išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 str., 3. 203 str.).

Dėl draudimo išvežti už Lietuvos Respublikos ribų.

Pakeitus vaiko gyvenamąją vietą ir ją nustačius su tėvu, siekiant apsaugoti vaiko interesus, ieškovas prašo uždrausti atsakovei be jo atskiro leidimo išsivežti dukrą G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) už Lietuvos Respublikos ribų. Ieškovas nurodė, kad tokia situacija yra galima, kadangi atsakovė ir šiuo metu gyvena užsienyje, kartas nuo karto grįžta į Lietuvą. Nors ieškovas objektyvių įrodymų apie atsakovės ketinimą su vaiku išvyki į užsienį nepateikė, tačiau, teismo nuomone, ieškovo ieškinyje bei teismo posėdyje nurodytos aplinkybės leidžia manyti, kad šioje konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima. Atsakovei galimai išsivežus vaiką už Lietuvos Respublikos ribų, teismo vertinimu, iš esmės būtų pažeisti nepilnamečio vaiko interesai, nes vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu. Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius tokį ieškovo prašymą palaiko. Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, ieškovo reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas. Teismo vertinimu, tokiu būdu bus išvengta stresinių situacijų bei manipuliacijų vaiku, bus užtikrinta, jog vaikas be tėvo, kuris šiuo metu yra įstatyminis vaiko atstovas, sutikimo nebūtų išvežtas už Lietuvos Respublikos ribų, be to, tuo pačiu bus užtikrintas ir teismo sprendimo vykdymas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teismui yra pateikti duomenys, jog ieškovas byloje patyrė 41 Eur bylinėjimosi išlaidų (25 b. l.), todėl ieškinį tenkinus pilnai jos ieškovui priteistinos iš atsakovės (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 5 p.).

Iš atsakovės S. R. valstybei priteistinas 54 Eur žyminis mokestis už išlaikymo priteisimą, nuo kurio ieškovas buvo atleistas paduodant ieškinį ir 9,61 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, iš viso 63,61 Eur (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 5 p., 83 str. 1 d. 3 p., 85 str. 1 d. 3 p., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Kiti klausimai.

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovo prašymu bylos buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – laikinai pakeista vaiko gyvenamoji vieta bei priteistas laikinas išlaikymas (26-29 b. l.). Įsiteisėjus sprendimui panaikintinos Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartimi Nr. 2-(duomenys neskelbtini) taikytos laikinosios apsaugos priemonės –laikinas G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) 07, gyvenamosios vietos, nustatytos 2010 m. gruodžio 16 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), pakeitimas.

Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo yra vykdomas skubiai, todėl priėmus sprendimą panaikintinos Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartimi Nr. 2-(duomenys neskelbtini) taikytos laikinosios apsaugos priemonės – laikino išlaikymo priteisimas po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iš S. R., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) 07, nuo 2015 m. kovo 17 d. (laikino vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo dienos ) iki teismo sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Išaiškintina, kad vykdymo proceso metu pagal laikinųjų apsaugos priemonių nutartį Nr. 2-9188-955/2015 suteiktas išlaikymas turi būti minusuojamas iš priteisto išlaikymo sumos.

Atsižvelgiant į tai, kad uždrausta atsakovei be išankstinio ieškovo sutikimo išsivežti nepilnametę dukrą G. P. už Lietuvos Respublikos ribų, ir šioje dalyje nuspręsta teismo sprendimą vykdyti skubiai, teismo sprendimas skubiai išsiųstinas Valstybės sienos apsaugos tarnybai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-270 str. teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti.

Pakeisti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kuria G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatyta su motina S. V. (šiuo metu R.), a. k. (duomenys neskelbtini), ir nustatyti nepilnametės dukters G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu M. P., a. k. (duomenys neskelbtini)

Panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, kuriomis iš M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui buvo priteista po 350 Lt periodinėmis išmokomis nuo 2010 m. vasario 17 d. ir nepilnametės G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta S. V. (šiuo metu R.), a. k. (duomenys neskelbtini) bei nustatyta M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir nepilnametės G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarka.

Priteisti iš S. R., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015 m. kovo 17 d. (laikinos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo dienos ) iki vaiko pilnametystės, lėšas pervedant iki kiekvieno mėnesio 25 d. į asmeninę M. P. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Uždrausti atsakovei S. R., a. k. (duomenys neskelbtini), išsivežti dukrą G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) už Lietuvos Respublikos ribų be atskiro rašytinio ieškovo M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) sutikimo.

Sprendimą išlaikymo dalyje ir uždraudimo išvykti už Lietuvos Respublikos ribų be atskiro ieškovo sutikimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš S. R., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovui M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 41 Eur (keturiasdešimt vieną eurą) jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš S. R., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 63,61 Eur (šešiasdešimt tris eurus ir 61 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5630).

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartimi Nr. 2-9188-955/2015 taikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikiną 2010 m. gruodžio 16 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytos G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos pakeitimą.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) 2015 taikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikino išlaikymo priteisimą po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iš S. R., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2015 m. kovo 17 d. (laikino vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo dienos) iki teismo sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. 2-9188-955/2015. Vykdymo proceso metu pagal laikinųjų apsaugos priemonių nutartį Nr. 2-9188-955/2015 suteiktas išlaikymas turi būti minusuojamas iš priteisto išlaikymo sumos.

Sprendimą skubiai išsiųsti Valstybės sienos apsaugos tarnybai (Savanorių pr. 2, LT-03116, Vilnius).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.