- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-27
- Bylos Nr.
- T-1222-946/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48950-2018-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Nuteistasis
- S. G.
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam S. G. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
2020 m. birželio 22 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje (toliau – Komisija) priimtu nutarimu Nr. 91-96 nutarta taikyti nuteistajam S. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 10 mėn. 17 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2020 m. birželio 18 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 98 balai ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, bendra balų suma sumažėjo nuo 111 iki 98 balų, nes nuteistasis aktyviai dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, alkoholio bei narkotinių medžiagų vartojimo prevenciniuose užsiėmimuose, anoniminių alkoholikų susirikimuose, baigė socialinių įgūdžių grupę, stengiasi koreguoti savo elgesį, iš dalies geba suvokti priežastis, paskatinusias jį nusikalsti, pradėjo analizuoti nusikalstamo elgesio pasekmes ne tik sau, bei ir nukentėjusiesiems bei visuomenei, atsiribojo nuo neigiamą įtaką turinčių asmenų bei formuoja savo nuomonę, stengiasi nepasiduoti neigiamai įtakai, stresinių situacijų metu stengiasi valdyti savo emocijas bei joms nepasiduoti. Stebima nuteistojo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, taip pat nuteistasis vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą ir Komisijos rekomendacijas, todėl yra pagrindas manyti, kad nuteistasis yra motyvuotas laikytis įstatymų ir paleistas iš pataisos namų.
Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam S. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.
S. G. nuteistas Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. liepos 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 180 straipsnio 1 dalį 1 m. 9 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, skirta 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirta 2 m. 2 mėn. laisvės atėmimo ir 18 MGL (677,88 Eur) dydžio bauda.
Teistas: Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirta 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo ir 18 MGL (677,88 Eur) dydžio bauda.
Nuteistasis atliko Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.) redakcija (TAR, 2015, Nr. 2015-11069)) numatytą būtinąją dalį (1/3) paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 10 mėn. 17 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2020 m. birželio 18 d.).
Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.) redakcija (TAR, 2015, Nr. 2015-11069)) numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Nuteistasis S. G. yra pateikęs Komisijai prašymą lygtinai paleisti ir pataisos įstaigos, taip pat atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą „OASys“ metodika, S. G. nustatoma vidutinė – 98 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl tokiu atveju nuteistasis gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos tik jei nustatoma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Be to, nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs siekti gyvenimo tikslų tik teisėtomis priemonėmis.
Pagal susiformavusią teismų praktiką ir Lietuvos Respublikos BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju, S. G. subendrintą laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką, anksčiau teistas aštuonis kartus, taip pat jam buvo skirtos ir su laisvės atėmimu nesusijusios bausmes, taip pat nuteistasis atliko ir laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, tačiau nuteistasis toliau darė nusikalstamas veikas, kas, teismo nuomone, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių ir kas taip pat sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, tačiau tiek, kiek jos atskleidžia S. G. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Juo labiau, kad remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, S. G. nusikalstamo elgesio istorija teisės pažeidimų modelis yra vienas iš kriminogeninių veiksnių, galinčių paskatinti pakartotinį nusikalstamumą.
Kaip jau minėta anksčiau, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios sprendimo tvirtinimo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso kodekse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys patvirtina, jog nuteistasis individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos paskirtas rekomendacijas vykdo, bausmės atlikimo metu nustatytų vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų nepažeidė, už gerą elgesį ir aktyvų dalyvavimą programose buvo vieną kartą paskatintas, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, mokosi, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais ir toks nuteistojo elgesys yra toleruotinas, rodantis nuteistojo siekį pasitaisyti, tačiau vien šių teigiamai nuteistąjį apibūdinančių duomenų nepakanka spręsti, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką jau šiuo metu yra pakankama. Šią aplinkybę, teismo įsitikinimu, patvirtina ir Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotos aplinkybės, kurių duomenimis, yra išskiriami S. G. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai: jau anksčiau minėta nusikalstamo elgesio istorija: anksčiau teistas, nusikaltimams būdingas nusikalstamas modelis, jo atžvilgiu buvo išduotas Europos arešto orderis; išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti: nuteistasis yra įgijęs tik 8 klasių išsilavinimą ir šiuo metu mokosi 9 klasėje, nuteistasis neturi oficialios darbinės patirties; gyvenimo stilius ir draugai: nusikaltimus įvykdė kartu su kitais asmenimis, gana lengvai pasiduoda kitų įtakai; piktnaudžiavimas alkoholiu: nuteistasis kai kurias iš nusikalstamų veikų įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, taip pat buvo fiksuotas smurtinis elgesys pavartojus alkoholio; piktnaudžiavimas narkotikais: nuteistasis kai kurias iš nusikalstamų veikų įvykdė būdamas apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų, taip pat buvo teistas už disponavimą jomis; emocinė gerovė: emocinė gerovė: vienpusiškas savivaizdis, trūksta savikritikos; mąstymas ir elgesys: kartojo tas pačias klaidas, nusikalto spontaniškai, nes neapgalvojo savo elgesio pasekmių ir pasirinko netinkamas sprendimo strategijas, pernelyg pasitiki savo tiesioginiu patyrimu, trūksta empatijos jausmo nukentėjusiųjų atžvilgiu, yra teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, trūksta konkretumo ateities planams; nuostatos: bausmės vykdymo atidėjimo metu pažeidė nustatytus režimo reikalavimus (vartojo alkoholį, nustatytu laiku nebuvo namuose ir t.t.), kurie nustatyti vertinant nuteistojo praeitį, tai pat ir jo elgesį bei mąstymą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio bei mąstymo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste, įvertinus Komisijos nutarimo patvirtinimui pateiktą medžiagą, taip pat Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, jog nuteistasis pataisos namuose nedirba ir nesiekė įsidarbinti; nors kai kurias nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, tačiau stebima žema nuteistojo motyvacija spręsti problemas dėl narkotinių medžiagų vartojimo – pats neįžvelgia turįs tokių problemų, nėra motyvuotas kažką keisti ir mano, kad specialistų pagalba jam nėra reikalinga; taip pat nuteistasis pripažįsta, jog smurto prieš sugyventinę metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau šiuo metu stebima žema nuteistojo motyvacija spręsti problemas dėl alkoholio vartojimo – mano, kad ši problema jau yra išspręsta (nes yra įkalinimo įstaigoje) ir jam specialistų pagalba nėra reikalinga; turi draugų, iš kurių dalis vadovaujasi asocialiomis gyvenimo vertybėmis; save linkęs įvertinti tik teigiamai bei neišskiria neigiamų savybių bei nemano, jog kažką reiktų savyje keisti (yra patenkintas savimi kaip asmenybe); savivaizdis vienpusiškas, ne visuomet atitinkantis realią situaciją; dėl įvykdytų nusikaltimų (t. y. smurto prieš sugyventinę ir plėšimo) kaltę pripažįsta formaliai, siekia atrasti savo elgesį pateisinančių aplinkybių; kartoja tas pačias klaidas, nes nepasimokė iš ankstesnio patyrimo; situaciją analizuoti geba, tačiau vengia tai daryti, nes yra pernelyg linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu; būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotikų gana greitai praranda savitvardą bei gali panaudoti fizinį smurtą aplinkinių atžvilgiu; šiuo metu geba iš dalies suvokti priežastis, paskatinusias jį nusikalsti, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip turimas problemas ir to, kaip mano pats prie jų prisidėjęs, yra prieštaravimų; nors šiuo metu geba įvardinti kelis artimiausios ateities tikslus, tačiau jiems trūksta konkretumo, o pačiam nuteistajam – žinojimo, ką turi padaryti, kad juos įgyvendintų; ne visas socialines situacijas geba įvertinti tinkamai, jam trūksta empatijos jausmo nukentėjusių asmenų atžvilgiu nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.
Taip pat nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“, nustatytas 98 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius, kuris per bausmės atlikimo laiką sumažėjo nuo 111 balų, tačiau nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika išliko vidutinė bei labai artimai aukštai, be to, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių balų skaičius, kuris gali mažėti priklausomai nuo nuteistojo teigiamo elgesio pataisos namuose, jo pastangų eliminuoti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kurie kelia abejonių pakankama S. G. elgesio korekcija ir jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis S. G. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2020 m. birželio 22d. nutarimą Nr. 91-96 taikyti nuteistajam S. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 1 punktu (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.) redakcija (TAR, 2015, Nr. 2015-11069)), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas
nutaria:
Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje 2020 m. birželio 22 d. nutarimą Nr. 91-96 taikyti nuteistajam S. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.