Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos J. L. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 7 d. nutarimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. L. 2013 m. liepos 10 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2013 m. liepos 10 d., 11.00 val., (duomenys neskelbtini) esančiame turgelyje neteisėtai be licencijos prekiavo Rusiškais vaistais.

Plungės rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 7 d. priėmė nutarimą, kuriuo J. L. pripažino kalta padarius administracinės teisės pažeidimą ir paskyrė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 44¹ str. administracinę nuobaudą – 500 Lt baudą su vaistų (vaistinių preparatų), paimtų 2013 m. liepos 10 d. daiktų paėmimo protokolu iš J. L. išvardintą sąrašą, konfiskavimu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ATPK 44¹ straipsnyje nustatyta, kad vertimasis su vaistais (vaistiniais preparatais) susijusia veikla, kuriai reikalinga licencija, be licencijos ar kitokiu neteisėtu būdu, jeigu tai nesukėlė sunkių pasekmių ar nebuvo daroma stambiu mastu užtraukia baudą fiziniams asmenims nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų su vaistų (vaistinių preparatų) konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Farmacinę ir kitą veiklą, susijusią su vaistiniais, tiriamaisiais vaistiniais preparatais, veterinariniais vaistais, veikliosiomis ir kitomis vaistinėmis medžiagomis bei medicininės paskirties produktais, veterinarinės farmacijos veiklą, taip pat šios veiklos valstybinį valdymą ir kontrolę reglamentuoja 2006 m. birželio 22 d. Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymas Nr. X-709 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais). Šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vaistinių, tiriamųjų vaistinių preparatų gamyba, importas, didmeninis vaistinių preparatų, veikliųjų medžiagų platinimas, vaistinės veikla ir farmacinių atliekų tvarkymas (išskyrus šalinimą) yra licencijuojama farmacinė veikla. Šio įstatymo penktame skirsnyje „Farmacinės veiklos licencijavimas“ nurodyta, jog farmacinės veiklos licencija išduodama tik juridiniams asmenims šiame įstatyme numatytomis sąlygomis.

Asmuo, norintis gauti vaistininko praktikos licenciją, turi pateikti paraišką, įgytą vaistininko profesinę kvalifikaciją patvirtinantį diplomą ir kitus dokumentus, nustatytus Vaistininko praktikos licencijavimo taisyklėse. Jei asmuo nori įgyti licenciją praėjus daugiau kaip vieniems metams po studijų baigimo, jis turi pateikti ir dokumentus, patvirtinančius, kad jo kvalifikacija buvo keliama sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka (Farmacijos įstatymo 4 str. 4 p.).

Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 35 str. 9 d. numatyta, jog vaistiniai preparatai gyventojams parduodami (išduodami) sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Parduodant (išduodant) gyventojams vaistinius preparatus, turi būti suteikiama farmacinė paslauga.

J. L. neneigė, jog pardavė su savimi turėtus rusiškus vaistus, tačiau specialiai jais neprekiavo (b. l. 8). 2013 m. vasario 20 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad J. L. turgelyje, prie parduotuvės, pardavinėja rusiškus vaistus. Atvyksta su automobiliu, dažniausiai trečiadieniais, ketvirtadieniais, penktadieniais. Žmonės ją gerai pažįsta, susiranda patys, prieina, nusiperka vaistus (b. l. 7). Tarnybiniame pranešime tyrėjas T. D. nurodė, kad 2013 m. liepos 10 d. kartu su vyresniuoju specialistu T. Š. tikrino turgavietę. Patikrinimo metu, pastebėjo, kaip viena moteris, kaip vėliau paaiškėjo J. L., pardavė nepažįstamai moteriai rusiškus vaistus (b. l. 4). 2013 m. liepos 10 d. daiktų paėmimo protokole nurodyta, kad iš J. L. paimti šie rusiški vaistai: 1 buteliukas „Karvalol“, 10 lapelių po 10 tablečių „Citramon“, 2 lapelius po 30 tablečių „Indometacin“, 11 lapelių po 10 tablečių „Tetraciklin“, 6 lapeliai po 10 tablečių „Ambroksol“ (b. l. 9). Tai patvirtina, kad vaistai buvo laikomi ne savo ar artimųjų reikmėms, bet pardavimui. Nors J. L. licencijos verstis farmacine veikla neturėjo, iš aptartų duomenų matyti, kad ji vaistinius preparatus pardavinėjo. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, J. L. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 44¹ str., nubausta pagrįstai.

Apeliantė J. L. prašo sušvelninti paskirtą bausmę. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str. 1 d., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Pirmosios instancijos teismas J. L. paskyrė minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą. Skirdamas nuobaudas teismas įvertino J. L. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog ji gailisi dėl padaryto pažeidimo, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, šeimyninę ir finansinę jos padėtį. Tai, kad ji vieniša motina, auginanti sergantį, neįgalų vaiką, niekur nedirbanti, turi prižiūrėti sergančią motiną, nėra išskirtiniai atvejai, kurių pagrindu galima būtų taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad J. L. paskirta sankcijoje numatyta minimali nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir švelninti paskirtą nuobaudą nėra, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

J. L. apeliacinio skundo netenkinti, palikti Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 7 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.