- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-19
- Bylos Nr.
- 2S-867-275/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-10575-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Suinteresuotas asmuo
- Ž. G., AB „Lietuvos draudimas“
- Kategorijos
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Danutė Kutrienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens Ž. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 13 d. nutarties, kuria pakeistas skolininkas vykdymo procese, civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės Ingos Karalienės prašymą dėl vykdymo proceso šalies (skolininko) pakeitimo, suinteresuoti asmenys Ž. G., AB „Lietuvos draudimas“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Antstolė kreipėsi į teismą prašydama pakeisti skolininką vykdymo procese. Nurodė, kad antstolių kontoroje buvo vykdomas Vilniaus miesto 7 notarų biuro 2010-03-10 išduotas vykdomasis dokumentas Nr. VB7-2212, pagal kurį iš skolininko A. G. buvo išieškoma 15 260,14 Lt išieškotojui AB „Lietuvos draudimas“. 2010-03-22 skolininkas mirė, palikėjo turtą pagal aprašymą priėmė mirusiojo dukra G. G. (paveldėjo ¾ turto) ir mirusiojo žmona Ž. G. (paveldėjo ¼ turto). Ž. G. yra nepilnametės dukters atstovė pagal įstatymą.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. sausio 13 d. nutartimi antstolės prašymą patenkino. Pakeitė pradinį skolininką A. G. naujais skolininkais Ž. G. ir G. G. (įstatyminė atstovė Ž. G. ) vykdant išieškojimą išieškotojui AB „Lietuvos draudimas“ pagal Vilniaus miesto 7 notarų biuro 2010-03-10 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. VB7-2212. Teismas nurodė, kad nors skolininko A. G. civilinė atsakomybė kilo po padaryto administracinio teisės pažeidimo, tačiau tokia atsakomybė deliktu nelaikytina. Skolininko įsipareigojimo prigimtis yra civilinė, todėl jam mirus, skola išieškoma iš palikimą priėmusių asmenų. Skolininko žmona ir dukra priėmė palikimą, todėl jos atsako už palikėjo skolas. Ž. G. atsiliepimo argumentai neturi reikšmės sprendžiant skolininko pakeitimo klausimą vykdymo procese, nes skola yra atsiradusi civilinės teisės pagrindu, skolininko žmona ir dukra priėmė skolininko palikimą ir šio fakto neginčija. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 596 str. 1 d., kuris numato, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, o jeigu vykdymas atliekamas ne teismo išduoto vykdomojo dokumento pagrindu, tokiu atveju išieškotoją ar skolininką pakeičia antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismas, teismas padarė išvadą, kad antstolės Ingos Karalienės prašymas yra pagrįstas ir tenkintinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Suinteresuotas asmuo Ž. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - antstolės prašymą dėl vykdymo proceso šalies (skolininko) pakeitimo atmesti. Nurodo, kad bylą nagrinėjęs teismas neatskleidė bylos esmės. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės aplinkybės, neištirta eilė aplinkybių ir įrodymų, teismas sprendime nedėstė ir nenustatė tikrųjų teisinio santykio faktų bei nedavė tokiems faktams reikiamos kvalifikacijos. Šioje byloje esminiai ginčo klausimai yra du: 1) ar skolininko A. G. prievolė yra kilusi iš delikto; 2) ar iš delikto kylanti prievolė yra paveldima. Visiškai nesuprantamas teismo teiginys: „Nors skolininko A. G. civilinė atsakomybė kilo po padaryto administracinio teisės pažeidimo, tačiau tokia atsakomybė deliktu nelaikytina. Skolininko įsipareigojimo prigimtis yra civilinė“. Iš tokio teismo argumento būtų galima daryti išvadą, kad deliktas nėra civilinės teisės elementas ir prievolės prigimtis negali būti civilinė-deliktinė tuo pat metu. Tačiau toks aiškinimas yra visiškai nepagrįstas. Teisinę reikšmę turi tik tiesioginis teisinis tikslas, kurio siekia sandorio šalys, jį sudarydamos; nuo to ir priklauso to sandorio teisinė prigimtis. Taigi prievolės prigimtimi laikytinas juridinis faktas, esmingai sąlygojęs prievolės atsiradimą. Šiuo konkrečiu atveju yra akivaizdu, kad A. G., padarė administracinį teisės pažeidimą - būdamas apsvaigęs nuo alkoholio vairavo transporto priemonę, pažeidė kelių eismo taisykles ir padarė žalos kitų asmenų turtui. Šią žalą atlygino draudikas, kadangi sutartimi buvo prisiėmęs tokios žalos riziką. Tačiau A. G. veiksmai buvo ne kas kita kaip deliktas - neteisėta veika, dėl kurios buvo padaryta žala. Tai, kad A. G. pasirašė neprotestuojamą vekselį draudiko naudai (akivaizdu, kad tai buvo padaryta draudiko iniciatyva, siekiant supaprastinti prievolės priverstinį įvykdymą) prievolės esmės nekeičia. Šio teisinio santykio negalima suvienodinti su, pvz. vartojimo kredito gavimu, pasirašant vekselį. A. G., būdamas atsakingas už savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą, kaip matyti, bendradarbiavo su kreditoriumi, pasirašydamas vekselį, atlygindamas dalį žalos. Tačiau tokia prievolė negali būti laikytina paveldima, pereinančia. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2010 m. gegužės 20 d. nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, suvienodindama kasacinio teismo praktiką civilinėse bylose dėl išieškojimo pagal sutuoktinių prievoles, išaiškino, jog išieškojimui iš bendro sutuoktinių turto netaikytini teismo sprendimo išaiškinimo (CPK 278 str.) ar šio procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo (CPK 589 str.) institutai, nes naujo skolininko (kito sutuoktinio) įtraukimas taikant šiuos institutus reikštų procesinio sprendimo pakeitimą nustatant teises bei pareigas byloje nedalyvavusiam asmeniui; išieškojimas iš kito sutuoktinio turto negali būti pasiektas ir išieškotojui skundžiant antstolio veiksmus, kuriais atsisakyta tai padaryti. Pažymėjusi, kad prievolės asmeniškai neprisiėmęs sutuoktinis visa apimtimi galės pasinaudoti teise pareikšti atsikirtimus į kreditoriaus reikalavimą vykdyti prievolę iš bendro sutuoktinių turto bei naudotis visomis procesinėmis teisėmis įrodinėdamas, kad reikalavimui tenkinti iš bendro sutuoktinių turto nėra Civilinio kodekso 3.109 straipsnyje nustatytų pagrindų, tik tuo atveju, jeigu byla nagrinėjama ginčo teisenos tvarka kreditoriui pateikus ieškinį abiem sutuoktiniams kaip atsakovams, plenarinė sesija išaiškino, jog tuo atveju, kai bylos nagrinėjimo metu kitas sutuoktinis nebuvo įtrauktas atsakovu, kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį šiam sutuoktiniui įrodinėdamas Civilinio kodekso 3.109 straipsnio taikymo pagrindus, jeigu tai leidžia prievolės prigimtis. Atsižvelgdama į šiuos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutarime esančius išaiškinimus dėl išieškojimo pagal sutuoktinių prievoles, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. liepos 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2011 konstatavo, kad prievolės pobūdžio nustatymas vykdymo procese negalimas. Tai reiškia, kad tuo atveju, kai vykdomajame dokumente skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstolis, atliekantis vykdymo veiksmus pagal tokį vykdomąjį dokumentą, neturi teisės nei pats spręsti, nei kreiptis į teismą ir prašyti nustatyti skolininko prievolės pobūdį. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad Civilinio proceso kodekso 593 straipsnyje įtvirtintas vykdymo proceso metu teismo nagrinėjamų pareiškimų institutas skirtas užtikrinti sklandų vykdymo veiksmų atlikimą, bet negali būti naudojamas tikslu nustatyti teises ir pareigas asmeniui, nedalyvavusiam procese priimant sprendimą, kurio pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas (CPK 587 str. 1 p.), ar vykdomąjį dokumentą (CPK 587 str. 2-4 p.). Dėl prievolės pobūdžio gali būti sprendžiama ir kitam sutuoktiniui teisės bei pareigos nustatomos tik teismo tvarka išieškotojui pareiškus savarankišką reikalavimą kitam sutuoktiniui atskiroje byloje arba, jeigu leidžia teisinis reguliavimas, tokia pat tvarka, kaip jos nustatytos sutuoktiniui, dėl kurio jau išduotas vykdomasis dokumentas, kai šis išduotas ne teismo sprendimo pagrindu. Į šiuos ir kitus, atsakovės atsiliepime į antstolės prašymą pateiktus argumentus teismas neatkreipė dėmesio, todėl padarė klaidingas išvadas dėl ginčo esmės.
Atsiliepimas
Pareiškėja antstolė Inga Karalienė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Nurodo, kad skundžiama pirmos instancijos teismo nutartis yra visiškai teisėta ir pagrįsta, pirmos instancijos teismas tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes ir teisingai pritaikė šiuos santykius reguliuojančias teisės normas bei nepažeidė procesinių teisės normų. Atskirasis skundas yra visiškai nepagrįstas, jame išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1-2 d., 338 str.).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 13 d. nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdamas jo ribų.
Teismas, įvertinęs atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, bylos medžiagą, pateiktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkintas antstolės Ingos Karalienės prašymas ir skolininkas A. G. pakeistas į Ž. G. ir G. G. vykdymo procese vykdomojoje byloje, yra teisėta ir pagrįsta, priimta laikantis procesinės teisės normų, pagrindinių vykdymo proceso principų, todėl keisti ar naikinti jos atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės Ingos Karalienės kontoroje vykdomas Vilniaus miesto 7 notaro biuro 2010-03-10 išduotas vykdomasis įrašas Nr. VB7-2212 dėl 15 260,14 Lt skolos išieškojimo iš skolininko A. G. 3 eilės išieškotojo AB „Lietuvos draudimas“ naudai (b.l. 2). Pirmosios instancijos teismas, teisingai nusprendė, kad skolininkui A. G. mirus, antstolė, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 596 straipsniu, teisėtai kreipėsi į teismą dėl teisių perėmimo vykdymo procese.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės atskirajame skunde išdėstyti argumentai neturi teisinės reikšmės sprendžiant vykdymo proceso šalies keitimo klausimą. Apeliantė atskirajame skunde remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kuri neatitinka nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių ir kurioje analizuojamos teisės normos šioje byloje nereguliuoja šalių santykių. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su antstolės Ingos Karalienės nurodytais argumentais, kad A. G. turto paveldėtojos Ž. G. ir nepilnametė dukra G. G., atstovaujama Ž. G., pagal apyrašą paveldėjo skolininko turtą ir būtent iš šių paveldėjimo teisinių santykių kyla atsakomybė už palikėjo skolas.
Šiuo atveju apeliantės argumentai, kuriais įrodinėjama, kad pakeitus šalį vykdymo procese, pakeičiamas pats procesinis sprendimas, nes jai, kaip pirminiame procese nedalyvavusiam asmeniui, nustatomos naujos teisės ir pareigos, yra nepagrįsti ir netaikomi paveldėjimo santykiams. Teismas pažymi, kad šiuo atveju apeliantei atsakomybė už skolininko skolas kyla ne dėl skolininko padarytos žalos, o dėl palikimo priėmimo fakto.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas aplinkybes, jas teisingai įvertino ir priėmė motyvuotą, teisėtą ir pagrįstą nutartį. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, nes klausimas išspręstas teisingai (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 straipsniais,
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.