- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-03
- Bylos Nr.
- eB2-412-1042/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00100-2025-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aleksandras Rusakas
- Kategorijos
- 3.1.18.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aleksandras Rusakas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės (toliau RUAB) „P.“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei viešajai įstaigai (toliau VšĮ) „U. B. F.“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja RUAB „P.“ prašo iškelti VšĮ „U. B. F.“ nemokumo bylą. Nurodė, kad atsakovė negali vykdyti turtinių prievolių, jos įsipareigojimai viršija turto vertę.
2. Atsiliepdama į pareiškėjos pareiškimą, atsakovė VšĮ „U. B. F.“ prašė pareiškimą atmesti. Pažymėjo, kad nepirko iš pareiškėjos prekių ir jos buvo gautos kaip parama. Teigė, kad įmonė neturi įsiskolinimų kreditoriams.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas dėl nemokumo bylos iškėlimo netenkintinas.
3. JANĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nemokumo procesą inicijuoti turi teisę kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs. Pareiškėja nurodė, kad yra atsakovės kreditorė.
4. Skirtingai nei Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme, JANĮ neapibrėžta įmonės kreditoriaus samprata. Sistemiškai aiškinant JANĮ 2 straipsnio 7 dalį, 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 9 straipsnio 2 dalį, darytina išvada, kad kreditoriumi laikomas asmuo, manantis, jog skolininkas laiku nevykdė jo turtinės prievolės. Pagal formuojamą teismų praktiką kreditorius, inicijuodamas nemokumo procesą, turi pateikti tiek duomenis, pagrindžiančius jo reikalavimą (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1178-1120/2020), tiek duomenis, patvirtinančius, kad prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-868-798/2020), t. y. jog kreditoriaus reikalavimo teisė yra pradelsta.
5. Pagal JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktą teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiranda nuo termino, skirto prievolei įvykdyti, pabaigos. JANĮ nereikalaujama iš kreditoriaus pirmiausiai įsiteisėjusiu teismo ar arbitražo sprendimu prisiteisti skolą iš nemokaus juridinio asmens ir tik tada kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1022-450/2020).
6. JANĮ yra įtvirtintos tokios sąlygos, kurios turi būti nustatytos tam, kad kreditorius įgytų teisę kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo: i) kreditorius turi turėti neginčijamą reikalavimo teisę; ii) kreditoriaus reikalavimo teisės įvykdymo terminas turi būti praleistas; iii) kreditorius turi informuoti skolininką apie ketinimą kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo; iv) skolininkas per kreditoriaus pranešime nustatytą terminą neįvykdo kreditoriaus reikalavimo teisės; v) skolininkas su kreditoriumi per pranešime nustatytą terminą nesudaro susitarimo dėl pagalbos ir nėra priimamas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka.
7. Bylos duomenimis, pareiškėja išrašė atsakovei 2023 m. sausio 4 d. 8505,00 Eur sumos PVM sąskaitą faktūrą Nr. PIL011522 už prekes (63 vnt. krosnelių). 2023 m. sausio 5 d. prekių priėmimo perdavimo aktu krosnelės buvo perduotos atsakovei. 2025 m. gegužės 20 d. pareiškėja išsiuntė atsakovei pretenziją dėl įsiskolinimo padengimo ir nemokumo proceso inicijavimo bei nustatė terminą iki 2025 m. birželio 19 d. įsipareigojimams įvykdyti.
8. Tuomet, kai atsakovė ginčija ieškinyje dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytą įsiskolinimą, šis įsiskolinimas neįskaičiuojamas į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1536/2010).
9. Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš Lietuvos teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Šiaulių apygardos teismas 2025 m. gegužės 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-206-569/2025 priėmė pareiškėjos RUAB „P.“ atsisakymą nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei VšĮ „U. B.“ ir civilinę bylą Nr. eB2-206-569/2025 nutraukė. Bylos duomenimis, pareiškėja savo prašymą iškelti atsakovei bankroto bylą grindė neapmokėta 8505,00 Eur sumos PVM sąskaita faktūra Nr. PIL011522. Pažymėtina, kad 2025 m. gegužės 7 d. pareiškėja VšĮ „U. B.“ pateikė teismui atsisakymą nuo pareiškimo.
10. Teismas, įvertindamas savo aktyvų vaidmenį šioje byloje, sprendžia, kad nėra kliūčių įvertinti aplinkybes, ar pareiškėja turi 8505,00 Eur reikalavimo teisę atsakovės atžvilgiu.
11. Atsakovė nurodė, kad VšĮ „U. B. F.“ yra viešoji įstaiga, ne pelno siekianti organizacija, kuri buvo įsteigta su tikslu priimti nuo karo U. nukentėjusiems žmonėms skirtą paramą ir ją išgabenti į U. ir krosnelės buvo perduotos ne kaip parduodamos prekės, o kaip paramos forma. Visos akcijos, kurios metu krosnelės buvo pagamintos, perduotos ir nugabentos į U., iniciatorė buvo pati pareiškėja. Akcijai įgyvendinti buvo pagaminta 200 krosnelių. Dalį pareiškėjos pagamintų krosnelių nupirko R. K. paramos fondas (114 krosnelių) ir VšĮ „V. i. f.“ (23 krosneles), dalis krosnelių (63 krosnelės) nebuvo nupirktos ir liko pas pareiškėją. Pareiškėja organizavo likusių nenupirktų krosnelių pirkimo akciją per jos prekinio ženklo „G.“ internetinį puslapį. Atsakovė teigė, kad ji neturėjo jokio komercinio santykio su pareiškėja, nepasirašė jokių sutarčių dėl krosnelių pirkimo, negavo jokių sąskaitų ir juo labiau, neturėjo pareigos jas apmokėti, kadangi, kaip minėta, rūpinosi tik krosnelių išvežimu.
12. Šiaulių apygardos teismas, siekdamas nustatyti aplinkybes dėl likusių 63 krosnelių pirkimo, 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją RUAB „P.“ per 5 dienas nuo šios teismo nutarties gavimo pateikti teismui buhalterinius duomenis, parodančius, koks kiekis krosnelių laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki šios dienos buvo nupirktas per (duomenys neskelbtini) internetinį puslapį.
13. Pareiškėjai nepateikus įrodymų, parodančių krosnelių pardavimo kiekius ir nesant kitų duomenų, akivaizdžiai parodančių atsakovės siekį įsigyti 63 krosneles, teismas neturi pagrindo kvalifikuoti, kad tarp šalių susiklostė pirkimo-pardavimo santykiai dėl 63 krosnelių. Teismo vertinimu, vienašališkai pareiškėjos 2023 m. sausio 4 d. išrašyta 8505,00 Eur sumos PVM sąskaita faktūra Nr. PIL011522 neparodo atsakovės siekio nupirkti šias prekes, o 2023 m. sausio 5 d. prekių priėmimo perdavimo aktas parodo tik prekių perdavimo atsakovei faktą. Pažymėtina, kad paramos teikimo (gavimo) faktas taip pat gali būti įforminamas priėmimo-perdavimo aktu, turinčiu Finansinės apskaitos įstatymo 7 straipsnyje nurodytus rekvizitus.
14. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 21 straipsnio 2 dalį bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Pagal JANĮ 22 straipsnio 3 dalį teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių: 1) juridinis asmuo iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus; 2) juridinis asmuo nėra nemokus; 3) pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodytą atvejį.
15. Remiantis JANĮ 2 straipsnio 7 dalimi, juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Nemokumo būsenai konstatuoti yra būtina bent viena iš nurodytų sąlygų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
16. Teismas įvertina atsakovės finansinę būklę pagal pareiškėjos ir atsakovės pateiktus, bei iš viešųjų registrų gautus duomenis. Atsakovė nurodė, kad debitorinių ir kreditorinių įsiskolinimų neturi, neturi teisme iškeltų bylų jos atžvilgių, įstaigai nėra areštuotos sąskaitos. 2024 m. trumpo balanso duomenimis, įmonės turtas siekė 1500 Eur ir jį sudarė trumpalaikis turtas. 2024 m. pelno-nuostolių ataskaitos duomenimis, įmonės veiklos nuostoliai siekė 28 Eur.
17. JANĮ įmonės nemokumo nesieja su vykdomos veiklos pelningumo rodikliais, todėl duomenys apie atsakovės nuostolius rodo ne įmonės esamą nemokumą, o finansinę įmonės padėtį (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2010 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-250/2010).
18. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kiekvienu atveju svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019).
19. Bylos duomenimis, atsakovė, išskyrus pareiškėjos nurodytą reikalavimą, kitų finansinių įsipareigojimų ir mokestinių prievolių neturi.
20. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog atsakovė VšĮ „U. B. F.“ neatitinka nemokios įmonės kriterijų. Visos aukščiau nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė būtų patyrusi tokių rimtų finansinių sunkumų, dėl kurių negalėtų tęsti veiklos. Pažymėtina, kad bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams ir kai išanalizavus visus įrodymus, teismui nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo. Šiuo atveju, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis apie atsakovės turto vertės bei įsipareigojimų (skolų) santykį, teismui nepakanka įrodymų konstatuoti atsakovės nemokumą. Kitų JANĮ numatytų bankroto bylos iškėlimo pagrindų taip pat nenustatyta, todėl bankroto bylą atsakovei atsisakytina kelti.
21. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
22. Atsakovė VšĮ „U. B. F.“ prašė priteisti iš pareiškėjos RUAB „P.“ 1 361,25 Eur advokato pagalbos išlaidas. Šios išlaidos neviršija priteistino maksimalaus užmokesčio už advokato pagalbą dydžio, nustatyto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl nemažintinos ir priteistinos atsakovei iš pareiškėjos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis JAN 2 straipsniu, 21 straipsnio 3 dalies 2 punktu, CPK 290–292 straipsniais, teismas
nutaria:
Pareiškėjos RUAB „P.“ pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsakovei VšĮ „U. B. F.“ atmesti.
Priteisti atsakovei VšĮ „U. B. F.“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) iš pareiškėjos RUAB „P.“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) 1 361,25 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų šešiasdešimt vieno euro, dvidešimt penkių centų) bylinėjimosi išlaidas.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.