Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-06-16 · Civilinė byla Nr. e2S-873-560/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-16
Bylos Nr.
e2S-873-560/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-00838-2020-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dainius Rinkevičius
Pareiškėjas
UAB „Emilė“
Skolininkas
UAB „Interbesta“
Kreditorius
UAB „EDS INVEST“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-873-560/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00838-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4.; 3.1.18.1.1.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2020 m. birželio 16 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos UAB „Emilė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „Emilė“ skundą dėl antstolio D. K. veiksmų, suinteresuoti asmenys – skolininkė UAB „Interbesta“, išieškotoja UAB „EDS INVEST“, antstolis D. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja kreipėsi į teismą skųsdama antstolio D. K. veiksmus.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-02-20 nutartimi atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolio D. K. veiksmų. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos UAB „Emilė“ skundo argumentai, jog antstolis neišsiaiškino, ar skolininkas turi kito turto, iš kurio galima būtų išieškoti skolą, nepagrįsti, kadangi tiek iš vykdomosios bylos medžiagos, tiek iš antstolio patvarkymo nustatyta, kad antstolis analizavo skolininko turtinę padėtį ir surinko detalius duomenis apie skolininko turimą turtą ir jam taikomus apsunkinimus bei tinkamai taikė išieškojimo iš svetimo daikto hipoteka įkeisto turto savininko. Teismas sprendė, kad antstolis vykdymo procese veikė pagal jam suteiktus įgalinimus ir neatliko veiksmų, viršijančių jo kompetenciją, vykdomojoje byloje veiksmai atlikti nepažeidžiant vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų bei procedūrų, antstolis nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų. Minėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-20 nutartis įsiteisėjo 2020-03-02.

Šalies argumentai

3. 2020-03-25Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas pareiškėjos UAB „Emilė“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pareiškėja nurodė, kad civilinėje byloje 2020-03-19 teisėjo rezoliucija buvo priimtas UAB „Emilė“ pateiktas atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-03-13 nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-5465-820/2020 pagal pareiškėjos (hipotekos davėjos) UAB „Emilė“ skundą dėl antstolio D. K. veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0174/17/03144 ir Nr. 0174/17/03143, išieškotoja (hipotekos gavėja) UAB „EDS INVEST“, skolininkė UAB „Interbesta“. Teismui priėmus pareiškėjos UAB „Emilė“ atskirą skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-03-13 nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-5465-820/2020, pareiškėjos skundas dėl antstolio D. K. veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0174/17/03144 ir Nr. 0174/17/03143 nėra išspręstas. Todėl kol šis pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų nėra galutinai išspręstas, antstolis D. K., remiantis Vilniaus apygardos teismo 2020-02-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-351-580/2020, negali vykdyti pareiškėjos turto – dvibučio gyvenamo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo nuomos teisės varžytynių. Tačiau antstolis D. K. 2020-03-03 patvarkymu Nr. S-20-174-4557 atnaujino vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0174/17/03143, Nr. 0174/17/03144, bei paskelbė pareiškėjos turto pirmąsias pakartotines varžytynes, kurių pabaiga numatyta 2020-04-02. Tai neteisėti antstolio veiksmai, kurie turi būti šalinami per laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutą. Pareiškėja UAB „Emilė“ taip pat pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-5465-820/2020, nėra įsiteisėjusi.

Atsiliepimas

4. Suinteresuotas asmuo UAB „EDS INVEST“ atsiliepime nurodė, jog pareiškėjos UAB „Emilė“ prašymas grindžiamas neteisingais duomenimis bei klaidinga civilinio proceso įstatymo interpretacija, kadangi šiuo metu civilinė byla Nr. e2YT-5465-820/2020 yra baigta įsiteisėjus teismo 2020-02-20 nutarčiai, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų. Suinteresuotas asmuo taip pat nurodė, kad pareiškėjos inicijuotas procesas dėl atskirojo skundo nepriėmimo yra išimtinai procedūrinio pobūdžio, todėl iki jį išsprendžiant instancine tvarka nėra teisinių prielaidų svarstyti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Laikinosios apsaugos priemonės su išimtimi pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį, gali būti taikomos tik dėl pareikštų reikalavimų, t. y. bylose, kuriose yra priimtas pareiškimas, pradėta byla, kadangi CPK 147 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas sprendžiamas tik išsprendus ieškinio, kuriame jas prašoma taikyti, priėmimo klausimą. Todėl šiuo atveju pagal analogiją vadovaujantis situacija, kai teisme yra nepriimamas ieškinys, kuriame pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas yra nesprendžiamas iki (jeigu) bus panaikintas pirmosios instancijos teismo sprendimas atsisakyti priimti ieškinį. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašymas turi būti paliktinas nenagrinėtu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-04-01 nutartimi pareiškėjos prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-20 nutartis, kuria buvo atmestas pareiškėjos UAB „Emilė“ skundas dėl antstolio D. K. veiksmų, įsiteisėjo 2020-03-02. Pareiškėjai nepalankaus procesinio sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, priėmimas ir įsiteisėjimas aiškintinas taip, kad išvada apie vieną iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – prašymo preliminarų pagrįstumą – negalima. Todėl teismas darė išvadą, kad neegzistuoja pirmoji sąlyga taikant laikinąsias apsaugos priemones, t. y., kad skundas yra tikėtinai pagrįstas. Dėl antros sąlygos taikant laikinąsias apsaugos priemonės teismas nurodė, jog padarius išvadą, kad pareiškėja neįrodė pirmos sąlygos taikant laikinąsias apsaugos priemones, teigtina, kad nėra grėsmės būsimam teismo sprendimo neįvykdymui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neegzistuojant pirmajai laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinai sąlygai nėra pagrindo plačiau pasisakyti dėl kitos sąlygos egzistavimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Pareiškėjas UAB „Emilė“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, kad pareiškėjas poreikį sustabdyti išieškojimo veiksmus vykdymo procese grindžia tuo, jog jo skundas dėl antstolio veiksmų yra tikėtinai pagrįstas. Antstolis D. K. neteisingai vertina, jog Vilniaus apygardos teismo 2020-02-13 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės nebegalioja. Vilniaus apygardos teismo 2020-02-13 nutartis galioja, todėl antstolis D. K. visgi galiojant Vilniaus apygardos teismo 2020-02-13 nutarčiai ir ja nustatytiems draudimams vykdyti pareiškėjo turto pardavimą, neteisėtai vykdo pareiškėjo turto varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiomis varžytynėmis yra pažeistos galiojančios laikinosios apsaugos priemonės ir dėl to antstolis privalo būti įpareigotas atšaukti neteisėtai vykdomas varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini). CPK 144 straipsnio sąlyga dėl tikėtino skundo pagrįstumo yra įvykdyta. Pats pirmosios instancijos teismas pripažino, jog pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų yra tikėtinai pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas turėjo jį tenkinti ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

7. Laikinąsias apsaugos priemones yra būtina taikyti, kadangi antstolis D. K. nesilaiko Vilniaus apygardos teismo 2020-02-13 nutarties, jomis taikomų laikinųjų apsaugos priemonių ir dėl to pareiškėjas yra pateikęs skundą dėl antstolio veiksmų. Laikinosios apsaugos priemonės prašomos taikyti visai kitu pagrindu, negu jos pritaikytos Vilniaus apygardos teismo 2020-02-13 nutartimi. Laikinos apsaugos priemonės prašomos taikyti dėl to, kad antstolis tyčia nevykdo Vilniaus apygardos teismo 2020-02-13 nutartimi taikomų laikinųjų apsaugos priemonių. Antstoliui būtinas aiškus teismo nurodymas, kad jam draudžiama vykdyti pareiškėjo turto varžytynes. Ginčas yra kilęs dėl antstolio veiksmų, todėl pirmosios instancijos teismas turėtų veikti ex officio ir būti aktyvus bei pats imtis veiksmų užkirsti kelia antstolio daromai neteisėtai, galimai nusikalstamai veikai. Šiuo atveju egzistuoja rizika, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, antstolis galės realizuoti pareiškėjo turtą, o tenkinus pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų tai nulemtų naujus teisminius procesus tarp ginčo šalių, kas nesuderinama su teisingumo vykdymu. Teismas nepateikė nei vieno argumento, kuris eliminuotų grėsmę, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, antstolis galės realizuoti pareiškėjo turtą. Antstolio D. K. neteistai paskelbtos varžytynės baigiasi 2020-04-02 dieną. Antstolis po 2020-04-02 galės turtą parduoti, surašyti turto pardavimo iš varžytynių aktą, kas yra prilyginama nuosavybės teisės perėjimo dokumentui. Pareiškėjas pagrindė būtinybę šiuo atveju sustabdyti antstolio atliekamus vykdymo veiksmus jo turto atžvilgiu.

Atsiliepimas

8. Suinteresuotas asmuo UAB „EDS Invest“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad neegzistuoja abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos - skundas dėl antstolio veiksmų preliminariu vertinimu nėra tikėtinai pagrįstas bei neegzistuoja grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui, todėl byloje nebuvo teisinio pagrindo pareiškėjo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Skundas, kurio užtikrinimui prašoma laikinųjų apsaugos priemonių, jau yra atmestas. Nustačius aplinkybę dėl pareiškėjui nepalankaus procesinio sprendimo priėmimo kiti apelianto atskirojo skundo argumentai laikinųjų apsaugos priemonių netaikymui nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina. Pareiškėjo skundas dėl antstolio D. K. veiksmų atmestas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartimi civilinėje byloje e2YT-5465-820/2020. Nepriklausomai nuo to ar nutartis įsiteisėjo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste egzistuoja pagrįstos abejonės dėl pareiškėjui palankaus sprendimo priėmimo. Pareiškėjo samprotavimai apie tariamą jo teisių pažeidimą, nepagrįstą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų aiškinimo išplėtimą, instancinės teismų procesinių sprendimų kontrolės pažeidimą, nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam klausimui ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį.

9. Pareiškėjas neįrodė, jog egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo neįvykdymui. Jeigu nutartis yra neįsiteisėjusi, tokiu atveju galioja Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-351-580/2020 pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Tokiu atveju byloje jau yra išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas. Kadangi pareiškėjo skundas nėra tikėtinai pagrįstas bei nėra išimtinių vykdomosios bylos stabdymo sąlygų, pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taip pat neatitiko antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Iš bylos medžiagos yra akivaizdžiai įžvelgiamas pareiškėjo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis faktas. Nei vienas teisės aktas nenumato tokios skolininko nesąžiningo elgesio galimybės (išieškojimo vilkinimo), nepateisina jo tokio elgesio. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra įprastas pareiškėjo elgesys. Teismai negali ignoruoti ir leisti pareiškėjui ir toliau piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis vilkinant suinteresuoto asmens vykdytiną reikalavimo teisę dėl skolos atgavimo. Teikiamais skundais ir prašymais dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareiškėjas akivaizdžiai siekia vilkinti skolos išieškojimo veiksmus, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, kas sudaro papildoma teisinį pagrindą neginti tokio asmens deklaruojamų teisių ir teisėtų interesų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

11. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2020-02-13 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-351-580/2020, pareiškėjo UAB „Emilė“ atskirąjį skundą tenkino – panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-23 nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – tenkino pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir sustabdė antstolio D. K. vykdomosiose bylose Nr. 0174/17/03144 ir Nr. 0174/17/03143 atliekamus vykdymo veiksmus dėl išieškojimo iš UAB „Emilė“ įkeisto nekilnojamojo turto iki kol bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl antstolio D. K. veiksmų. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-02-20 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-5465-820/2020, atmetė UAB „Emilė“ skundą dėl antstolio veiksmų. Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-20 nutarties registruotu paštu 2020-03-09 gautas atskirasis skundas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-03-13 nutartimi atsisakė priimti gautą atskirąjį skundą, kaip pateiktą asmens, neturinčio įgaliojimų pasirašyti už apeliantą. Pareiškėjas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-03-13 nutartį apskundė atskiruoju skundu ir Vilniaus apygardos teismas 2020-05-14 panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-03-13 nutartį ir grąžino atskirojo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. 2020-04-16 pareiškėjo atskirasis skundas priimtas. Šios aplinkybės rodo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-20 nutartis nėra įsiteisėjusi, kas reiškia, jog Vilniaus apygardos teismo 2020-02-13 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemones – vykdymo veiksmų sustabdymas vykdomosiose bylose Nr. 0174/17/03144 ir Nr. 0174/17/03143, tebegalioja.

12. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra tik numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-06-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

13. Šiuo atveju nors pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis yra įsiteisėjusi, tačiau iš esmės pagrįstai nustatė, jog neegzistuoja pirmoji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – tai yra skundas nėra tikėtinai pagrįstas. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. birželio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1487/2011, yra išaiškinęs, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis aptariamu atveju suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą. Šiuo atveju pareiškėjas neįrodė būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimo, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė jo prašymą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad pareiškėjo skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo stabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje kol bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, kadangi pareiškėjo paduotas skundas nėra tikėtinai pagrįstas. Aktualioje teismų praktikoje išaiškinta, kad pagrįstos abejonės dėl ieškovui (pareiškėjui) palankaus sprendimo priėmimo yra tada, kai dėl ginčo esmės jau yra priimtas ieškovui (pareiškėjui) nepalankus teismo procesinis sprendimas, net nepriklausomai nuo to, kad toks sprendimas, priimtas po teismo nutarties, kuria buvo sprendžiama dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2014; 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016, kt.). Šiuo atveju Vilniaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartimi, nors ir dar neįsiteisėjusia, pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų yra atmestas.

14. Apelianto prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės apima vykdymo veiksmų sustabdymą, kuris jau pritaikytas Vilniaus apygardos teismo 2020-02-13 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-351-580/2020, ir galioja iki kol bus išnagrinėta ši civilinė byla. Taigi, teismo vertinimu, ši aplinkybė, jog šioje byloje laikinosios apsaugos priemonės jau pritaikytos, kurios apima ir šiuo prašymu pareiškėjo prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šios aplinkybės rodo, kad esant jau pritaikytoms laikinosios apsaugos priemonėms, neegzistuoja grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui.

15. Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą ir motyvuotą procesinį sprendimą, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-04-01 nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas, CPK 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjo UAB „Emilė“ atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Dainius Rinkevičius