Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Joniškio rajono apylinkės teismo teisėja Vijoleta Kurtkienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), nesusituokusio, turinčio vidurinį išsilavinimą, dirbančio Alsių ŽŪB mechanizatoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Š. 2016 m. liepos 15 d. apie 16 val. 14 min. melagingai iškvietė Šiaulių AVPK Joniškio r. PK pareigūnus, pranešdamas, kad A. Z. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tariamai vartoja alkoholį, namuose yra trys mažamečiai vaikai, tačiau policijos pareigūnams nuvykus nurodytu adresu, pranešimas nepasitvirtino.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. Š. teismo posėdžio metu pripažino padaręs pažeidimą, nurodė, kad dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi.

D. Š. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 str., nes jis policijos pareigūnams pranešė apie tariamai girtaujančią mažamečių vaikų motiną, tačiau pareigūnams nuvykus nurodytu adresu, informacija nepasitvirtino. Pažeidimas įrodytas bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 62P-68309856-16, kuriame yra D. Š. paaiškinimas dėl pažeidimo pripažinimo ir gailėjimosi jį padarius; Šiaulių AVPK Joniškio r. PK pareigūno Žydrūno Griciaus 2016-07-15 tarnybiniu pranešimu dėl galimai melagingo iškvietimo; D. Š. 2016-08-08 rašytiniu paaiškinimais policijai; kita bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

D. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis gailisi padaręs pažeidimą, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad pakartotinai per metus padarytas vienarūšis pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda.

Atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, D. Š. asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, D. Š. skirtina straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda, artima sankcijos vidurkiui.

Šiaulių AVPK Joniškio RPK pateikė teismui rašytinius įrodymus dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. Š. 2016-07-15 padaryto ATPK 186 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo patirtų išlaidų.

Iš Šiaulių AVPK Finansų skyriaus pažymos „Dėl išlaidų, patirtų vykstant į žinomai melagingą iškvietimą, apskaičiavimo ir vertės nustatymo“ matyti, kad vykstant tarnybiniu automobiliu „Skoda Yeti“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), sunaudota 0,5124 l degalų, t. y. išleista 0,53 Eur kurui; dviejų Šiaulių AVPK Joniškio RPK pareigūnų darbo laiko sąnaudos – 5,85 Eur. Iš šio dokumento turinio matyti, kad Institucija turtine žala laiko nuostolius, atsiradusius dėl to, kad pareigūnai, reaguodami į melagingą iškvietimą, vyko į įvykio vietą, dėl to buvo sunaudotas kuras ir sutrukdytas pareigūnų darbo laikas. Teismo vertinimu, ne visos Institucijos pateiktame apskaičiavime nurodytos išlaidos gali būti pripažįstamos turtiniais nuostoliais, patirtais dėl gauto melagingo pranešimo.

Turtinių nuostolių atlyginimo institutas įtvirtintas ATPK 37 straipsnyje. Minėto straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tokiu atveju, jeigu administraciniu teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį, jeigu jo suma neviršija vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų, o rajono (miesto) apylinkės teismas – nepriklausomai nuo nuostolio dydžio. Pažymėtina, jog nei ATPK 37 straipsnyje, nei kituose šio kodekso straipsniuose turtinio nuostolio (žalos) sąvoka nėra pateikiama, todėl reikėtų vadovautis kitų teisės šakų, reglamentuojančių šį klausimą, normomis. Turtinės žalos sąvoka pateikiama Lietuvos Respublik?s civiliniame kodekse, kurio 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Policijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymas, kuriame aiškiai įtvirtintos policijos pareigūnų pareigos, tarp jų ir pareiga, gavus pranešimą apie galimai daromą (padarytą) nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą, nedelsiant imtis priemonių tam, kad būtų užkirstas kelias daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką <...> (21 str. 1 d.). Šiame įstatyme nurodyta, kad policija yra finansuojama iš valstybės biudžeto (28 str. 1 d.). Tai reiškia, jog policijos pareigūnų funkcijoms atlikti, tarp jų ir vykti į įvykio vietą, darbo užmokesčiui mokėti, lėšas skiria valstybė.

Akivaizdu, kad šiuo konkrečiu atveju pareigūnai į įvykio vietą vyko vykdydami savo tiesiogines pareigas. Policijos pareigūnams mokamas atlyginimas apskaičiuojamas pagal dirbtą laiką, nepriklausomai nuo išvykimų, reaguojant į pranešimus apie įvykius, skaičiaus. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareigūnams, reagavusiems į D. Š. melagingą pranešimą, buvo išmokėtas didesnis darbo užmokestis, nei jis būtų buvęs išmokėtas, jeigu šio pranešimo nebūtų buvę ir policijos pareigūnai į jį nebūtų reagavę. Taigi, šiuo atveju Institucija dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo jokių nuostolių nepatyrė ir reikalavimas išieškoti iš D. Š. pareigūnams išmokėtą darbo užmokestį už laiką, kurį jie sugaišo reaguodami į melagingą pranešimą, yra nepagrįstas. Tačiau neginčytina, kad D. Š. melagingai pranešus apie tariamai girtaujančią mažamečių vaikų motiną ir policijos pareigūnams į pranešimą reaguojant, buvo vykta į pranešėjo nurodytą įvykio vietą, tam buvo naudojamas kuras ir tokiu būdu buvo patirti nuostoliai, kurių nebūtų buvę, jeigu jis melagingai nebūtų paskambinęs pagalbos telefonu ir nebūtų pranešęs apie nesamą įvykį, t. y. jei D. Š. nebūtų padaręs pažeidimo. Darytina išvada, kad dėl melagingo D. Š. pranešimo Šiaulių AVPK patyrė nuostolių, kuriuos sudaro išlaidos degalams, sunaudotiems tarnybiniu automobiliu vykstant pagal melagingą pranešimą. Šių išlaidų suma, pagal pateiktą pažymą, yra 0,53 Eur ir šias išlaidas privalo atlyginti pažeidimą padaręs asmuo – D. Š.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30² str., 31 str., 32 str., 37 str., 186 str., 287 str., teismas

nutaria:

D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 str., ir skirti 120,00 Eur (vieno šimto dvidešimties eurų 00 ct) baudą.

Išieškoti iš D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), 0,53 Eur (0 eurų 53 ct) išlaidoms, patirtoms vykstant į žinomai melagingą iškvietimą, atlyginti Šiaulių apskrities VPK komisariato, juridinių asmenų kodas 190521648, a. s. LT87 7044 0600 0783 1864, naudai, įpareigojant D. Š. nuostolį atlyginti per 15 dienų nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Nustatytu terminu D. Š. neatlyginus išlaidų, Šiaulių AVPK patirtų vykstant į žinomai melagingą iškvietimą, nutarimas bus perduotas priverstiniam vykdymui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Joniškio rajono apylinkės teismą.