Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė, sekretoriaujant Valentinai Solovejienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. J., išnagrinėjusi R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. 2016 m. gegužės 29 d., apie 12.40 val., Vilniuje, Galvės g., vairavo automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 1,08 promilių (po paklaidos) girtumas. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 129 straipsnyje.

Apklausiamas teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. J. pilnai pripažino jam inkriminuotą pažeidimą, sutiko su visomis protokole nurodytomis aplinkybėmis. Pažeidimo išvakarėse susitiko su draugais, šventė, buvo suvartojęs daug alkoholio. Kitą dieną nusprendė nuvažiuoti į parduotuvę, nors buvo neblaivus, be to, niekada nėra turėjęs teisės vairuoti. Automobilis yra ne jo, raktus pasiėmė neatsiklausęs. Tą rytą draugai, tame tarpe ir pažįstamas, kuris buvo atvažiavęs tuo automobiliu, dar miegojo, jis norėjo, kaip minėjo nuvažiuoti iki parduotuvės, todėl iš koridoriuje buvusių drabužių (draugo) pasiėmė raktus ir išvažiavo. Pasielgė netinkamai, gailisi.

Administracinio teisės pažeidimo protokole prie asmens paaiškinimo R. J. taip pat pripažino savo kaltę, nurodė besigailintis (b. l. 1-2).

Motyvuojamoji dalis

Be paties R. J. prisipažinimo jo kaltę padarius ATPK 129 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą patvirtina ir byloje esantys įrodymai. Iš R. J. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 10P-61970116-16 matyti, jog jame užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 2 būrio vyr. patrulio A. J. 2016-05-29 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016-05-29, 12.40 val., patruliuojant patikrinimui sustabdytas automobilis „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. J., neturintis teisės vairuoti transporto priemones ir būdamas neblaivus. Nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Kaip nurodė pats R. J., jis alkoholį vartojo iš vakaro, su pažeidimu sutiko, gailėjosi (b. l. 5). Alkotesterio kvito duomenimis, R. J. 2016-05-29, 12.48 val., nustatytas 1,10 promilių (be paklaidos) girtumas (b. l. 7). Tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi vairuotojo pažymėjimo, matyti ir iš byloje esančios pažymos apie asmens duomenis (b. l. 13-14).

Išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad R. J. vairavo automobilį būdamas neblaivus bei neturėdamas teisės vairuoti, todėl tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 129 straipsnį.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (padarytas administracinis teisės pažeidimas transporto srityje), atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat įvertinama R. J. asmenybė (pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, ne kartą baustas administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų). Nors R. J. ir nurodė dėl padaryto pažeidimo besigailintis, teismas to nėra linkęs vertinti kaip pastarojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kadangi R. J. iš esmės kritiškai nevertina savo elgesio ir jo nekeičia, nedaro teigiamų išvadų ir toliau vykdo pažeidimus, kuriais kėsinamasi į eismo saugumą. Spręsdamas administracinės nuobaudos klausimą, teismas negali nevertinti to, jog R. J. analogiškus pažeidimus padaro ne pirmą kartą, būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti, buvo sukėlęs eismo įvykį, kurio metu vienas žmogus žuvo, vienas sužalotas nesunkiai, o dar šešiems padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai, jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, tačiau netgi po to pastarasis savo elgesio kritiškai neįvertino ir toliau neturėdamas teisės, apsvaigęs nuo alkoholio, vairuoja transporto priemonę. Ankstesniais teismų nutarimais administracinių teisės pažeidimų bylose R. J. buvo paskirtos baudos, kurios šiai dienai nėra sumokėtos. Akivaizdu, kad nurodyta administracinės nuobaudos rūšis nebuvo pakankama nuobaudos tikslams pasiekti, dėl ko yra visi pagrindai skirti R. J. griežtesnę administracinę nuobaudą – administracinį areštą, nustatant minimalią trukmę, be transporto priemonės konfiskavimo. Pažymėtina, jog ATPK 129 straipsnio sankcijoje numatytas transporto priemonės konfiskavimas yra alternatyvi papildoma nuobauda, dėl kurios kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas padaryto pažeidimo aplinkybes, yra pavesta spręsti bylą nagrinėjančiam teismui. Naujoji ATPK 26 straipsnio redakcija, įsigaliojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. (2015 m. lapkričio 19 d. įstatymo Nr. XII-2049 redakcija) numato, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Konfiskuota gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio antrojoje dalyje numatytus atvejus. Daiktai, kurių apyvarta uždrausta, konfiskuojami visais atvejais. Šio kodekso < ... > 129 straipsnyje < ... > numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose gali būti konfiskuoti nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai ir pajamos, jeigu: 1) perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti; 2) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti sudarius apsimestinį sandorį; 3) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį daiktą ar pajamas, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis daiktas yra administracinio teisės pažeidimo įrankis, tiesioginis objektas arba pajamos, gautos dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo. Taigi nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojus ATPK 26 straipsnio pakeitimams, nuosavybės teise kitam asmeniui (ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui) priklausantys daiktai (šiuo atveju – transporto priemonė) gali būti konfiskuojama tik egzistuojant bent vienai iš aukščiau išvardintų sąlygų, kurių nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nenustatyta. Bylos duomenimis, transporto priemonė priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam R. J., o kitam asmeniui, byloje nenustatyta, kad transporto priemonės savininkas Z. S. sąmoningai leido R. J. naudotis jam priklausančiu automobiliu, juo labiau žinojo, kad pastarasis neturi teisės vairuoti transporto priemones, juo labiau, esant neblaiviam. Duomenų apie tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo minimą transporto priemonę anksčiau būtų naudojęs teisės pažeidimams padaryti, taip pat nėra. Tad nenustačius įstatyme numatytų sąlygų, transporto priemonės konfiskavimas netaikytinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 129 straipsniu, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

R. J. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 straipsnyje, ir paskirti jam 20 (dvidešimties) parų administracinį areštą be transporto priemonės konfiskavimo.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.