Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „V.“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Š.“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovės MB „Š.” atstovas T. M. parengiamojo teismo posėdžio metu

paaiškino, kad traktorius UAB „V.“ remontui buvo atvežtas 2021 m. prieš pat Kalėdas. Tarėsi, kad traktorius bus suremontuotas per mėnesį laiko, tačiau remonto darbai užsitęsė apie du mėnesius. Traktorių grąžinus po remonto, jis važiavo, tačiau kaip miško darbams atlikti skirtas traktorius tinkamai neveikė. Jis asmeniškai skambino įmonės meistrui, kurio nei vardo, nei pavardės nežino, kurį jis vadino „dieduku“, teiravosi dėl kai kurių agregatų neveikimo, tačiau tas žmogus jam patikino, kad sutvarkyti negali, nes turi daug darbų. Įmonės direktoriui, kitiems atsakingiems darbuotojams jis neskambino, traktorių išvežė į kitą įmonę, esančią (duomenys neskelbtini), ir susiremontavo. Sąskaitą iš ieškovės jis gavo, tačiau pasitaręs su advokatu, nusprendė sąskaitos neapmokėti, nes remonto darbai atlikti nekokybiškai. Pretenzijų dėl remonto darbų trūkumų neteikė, jokių raštų nerašė. Jis įsitikinęs, kad įmonė žinojo apie remonto trūkumus, nes mano, kad meistras, su kuriuo jis kalbėjo telefonu apie tai savo vadovus informavo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad ieškovė atliko atsakovei priklausančio traktoriaus „V.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), remonto darbus. Atsakovės atstovas T. M., pasirašydamas 2022 m. sausio 27 d užsakymų darbams atlikti aktus, patvirtino, kad atsakovė priima ieškovės atliktą darbą, sutinka su darbų apimtimi, pakeistomis detalėmis, pretenzijų dėl atliktų darbų bei parduotų detalių kokybės neturi. Ieškovė suremontuotą traktorių atsakovei 2022 m. vasario 1 d. grąžino, atstovė traktorių priėmė. Už atliktus remonto darbus ieškovė 2022 m. vasario 7 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), kurią ieškovei pateikė elektroniniu paštu, pagal kurią atsakovė turėjo ieškovei sumokėti už traktoriaus remonto darbus 12416,67 Eur iki 2022 m. vasario 22 d. Šių faktinių aplinkybių atsakovė neginčijo. Parengiamojo posėdžio metu atsakovės atstovas patvirtino, kad traktorių remontavo UAB „V.“, traktorius atsakovei grąžintas, sąskaitą gavo, iki šiol sąskaitos neapmokėjo.

Prievolių teisiniai santykiai reglamentuojami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) šeštojoje knygoje. CK 6. 1 straipsnyje nustatyta, kad viena prievolės šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrus veiksmus, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko įvykdyti savo pareigą. Pagal CK 6. 3 straipsnį prievolės dalykas gali būti bet kokie veiksmai (veikimas, neveikimas), kurių nedraudžia įstatymai ir kurie neprieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei, taip pat bet koks turtas ar piniginės lėšos. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).

Iš šalių atstovų paaiškinimų, pateiktų rašytinių įrodymų visumos darytina išvada, kad tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai. Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį. Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį sumokėti, ir priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Taigi, pagal rangos sutartį pagrindinės rangovo pareigos yra darbo pagal užsakovo užduotį atlikimas ir darbo rezultato perdavimas užsakovui, o pagrindinės užsakovo pareigos – atlikto darbo priėmimas ir darbų kainos sumokėjimas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagrindas rangovui reikalauti iš užsakovo vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558-421/2015).

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė įsipareigojo atlikti atsakovės traktoriaus remonto darbus, atsakovės pateiktą remontuoti traktorių priėmė, remontavo, suremontuotą traktorių grąžino atsakovei. Atsakovės direktorius savo parašais patvirtino, kad atliktus darbus priima. Ieškovė, atlikusi remonto darbus, grąžinusi suremontuotą traktorių, pateikė atsakovei sąskaitą, kuri patvirtinama, kad ieškovė atliko remonto darbų už 12416,67 Eur. Atsakovė ieškovės nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų teisme neginčijo.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12 straipsniu, civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių teisė ir pareiga. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis).

Aptartų aplinkybių ir įrodymų visuma pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad atsakovė priėmė ieškovės atliktus darbus (patvirtino darbų atlikimo aktus parašais, priėmė suremontuotą traktorių), pretenzijų dėl nekokybiškai atliktų darbų įstatymo nustatyta tvarka nereiškė, jokiais būdais ieškovės neinformavo apie pastebėtus remonto darbų trūkumus, neginčijo atliktų darbų apimties, darbų kainos. Ta aplinkybė, kad po kurio laiko atsakovė dėl traktoriaus remonto kreipėsi į kitą įmonę, nepatvirtina, kad ieškovės darbai buvo atlikti netinkamai. Kadangi ieškovė remonto darbus atliko, atsakovė juos priėmė, todėl atsakovė turi pareigą už juos atsiskaityti, atsakovei neatsiskaičius, skola – 12416,67 Eur už atliktus darbus – priteisinta ieškovei.

Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutartyje ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.210, 6.261 straipsniai). Palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama atsiskaityti. Palūkanos pagal įstatymą skaičiuojamos iki bylos iškėlimo teisme. Prie kompensacinę funkciją atliekančių palūkanų taip pat priskirtinos palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Pastarųjų palūkanų paskirtis - skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. CK 6.210 straipsnyje numatyta skolininko, neįvykdžiusio piniginės prievolės, pareiga mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys.

Ieškovė už termino įvykdyti prievolę praleidimą siekia gauti įstatymo numatytas palūkanas, reikalavimai priteisti palūkanas, paskaičiuotas iki ieškinio pateikimo teismui dienos, ir procesines palūkanas pagrįsti ir tenkintini. Remiantis ieškovės pateikta sąskaita faktūra, kurios atsakovė neginčijo, atsakovė privalėjo apmokėti remonto darbų kainą sąskaitoje faktūroje nurodytu terminu, t. y. iki 2022 m. vasario 22 d. Atsakovei to nepadarius, pagrįstai ieškovė reikalauja priteisti 612,33 Eur dydžio palūkanas, apskaičiuotas nuo 2022 m. vasario 23 d. iki 2022 m. gruodžio 20 d. Skaičiuojant tokias palūkanas ieškovei nereikia įrodyti, kad laiku neįvykdžius piniginės prievolės ji patyrė nuostolių, nes įstatymu (CK 6.261 straipsnis) preziumuojama, kad jų patiriama. Ieškovė palūkanas paskaičiavo iki 2022 m. gruodžio 20 d., nors ieškinys pateiktas teismui 2022 m. gruodžio 22 d. Tokia ieškovės pozicija neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms, teismas savo iniciatyva priteistinų palūkanų nedidina.

Procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos, nėra dvigubos palūkanos CK 6. 37 straipsnio 4 dalies prasme. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra atsakovės atsakomybė už tai, kad ji prievolės nevykdė geruoju, o ieškovė dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką atsakovė naudojasi ieškovės lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia ieškovės interesus ir privalo įstatyminės normos pagrindu mokėti įstatymo nustatytas procesines palūkanas.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – žyminis mokestis, kuris šioje byloje yra 293 Eur, kurį ieškovė sumokėjo paduodama ieškinį dėl skolos priteisimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje susidarė 13,28 Eur, ieškinį patenkinus, šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178, 183, 259, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos „Š.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „V.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 12416,67 Eur (dvylikos tūkstančių keturių šimtų šešiolikos eurų 67 centų) skolą, 612,33 Eur (šešių šimtų dvylikos eurų 33 centų) palūkanas, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2022 m. gruodžio 22 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 293 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimt trijų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos „Š.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 13,28 Eur (trylikos eurų 28 centų) bylinėjimosi išlaidas valstybei, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5662.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.