Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėjas Ramūnas Šarka

išnagrinėjo baudžiamąją byla, kurioje L. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 1992-02-28 Lazdijų rajono apylinkės teismo pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 146 straipsnio 2 dalį ir 250 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 metams, nuosprendžio vykdymas atidėtas 2 metams; 2) 1993-01-21 Lazdijų rajono apylinkės teismo pagal tuo metu galiojusio BK 146 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 4 metams, pagal 1993-06-15 įstatymo „Dėl amnestijos“ 3 straipsnį likusi bausmė sumažinta iki 2 metų 10 mėnesių 12 dienų laisvės atėmimo; 3) 1994-10-27 Lazdijų rajono apylinkės teismo pagal tuo metu galiojusio BK 146 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams su turto konfiskavimu, Lietuvos Respublikos Prezidento 1997-02-18 dekretu suteikus malonę nuo likusios bausmės atleistas lygtinai su 2 metų bandomuoju laikotarpiu; 4) 1997-06-02 Lazdijų rajono apylinkės teismo pagal tuo metu galiojusio BK 271 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams su turto konfiskavi­mu; 5) 2000-04-18 Lazdijų rajono apylinkės teismo pagal tuo metu galiojusio BK 271 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams su ¼ turto konfiskavimu, pagal 2000-04-11 įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą paskirta bausmė sumažinta ?, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams; 6) 2000-10-05 Lazdijų rajono apylinkės teismo pagal tuo metu galiojusio BK 271 straipsnio 3 dalį, 241 straipsnio 1 dalį, 271 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 metams su viso turto konfiskavimu; 7) 2003-10-26 Kauno apygardos teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 4 metams 3 mėnesiams; 8) 2009-01-27 Lazdijų rajono apylinkės teismo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimu 1 metams; 9) 2011-01-07 Lazdijų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 10 mėnesių; 2011-03-10 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė; 10) 2014-06-10 Lazdijų rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 38 parų areštu; 11) 2014-09-02 Lazdijų rajono apylinkės teismo pagal BK 159 straipsnį, 178 straipsnio 2 ir 4 dalis – laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams; 12) 2018-02-02 Alytaus apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 30 parų areštu; 13) 2019-02-21 Alytaus apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 60 parų areštu, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis L. U. 2019 m. vasario 25 d. apie 17 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padary­mui, per duris įsibrovė į V. L. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), bei pagrobė svetimą, V. L. priklausantį turtą – auksinę grandinėlę (apyrankę) 50 eurų vertės ir mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3.1 Plus“, modelis TA-1104, IMEI1 355846091415585, IMEI2 355846091495587, 180 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai V. L. bendrą 230 eurų turtinę žalą.

L. U., pareiškus jam įtarimą ir apklausus įtariamuoju, savo kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad 2019-02-25 nuo 14 val. gėrė alų, išgėrė nemažai, jautėsi neblaivus. Tada sugalvojo nueiti pas kaimynę V. L. dar išgerti alaus. Apie 17 val. nuėjo prie V. L. namų, jos namuose nebuvo, durys buvo užkakintos. Nuėjęs prie verandos patraukė duris ir atkabino kabliuką, kuriuo jos buvo užrakintos, išėmė kitų durų rankeną ir užėjo į kambarį. Kadangi pas V. lankosi dažnai, žino kur kokie daiktai stovi. Iš kambaryje buvusios spintelės paėmė mobiliojo ryšio telefoną NOKIA, jis buvo naujas su plėvele, dėžutės neėmė, iš sekcijos paėmė auksinę grandinėlę. Tos pačios dienos vakare matė, kad pas V. buvo atvykę policijos pareigūnai. Išsigando ir jiems išvykus nuėjo pas ją pasikalbėti. Pirmos apklausos metu nurodė, kad nuėjęs telefoną padėjo į spintelę, tačiau tiksliai neprisimena, kadangi buvo girtas, gali ir ne taip atsiminti aplinkybes. Galbūt telefoną padėjo kitoje vietoje. Kitą dieną vėl nuėjo pas V. L. ir grąžino grandinėlę, kurią buvo pavogęs. V. L. atsiprašė, ji jam atleido, jie susitai­kė. Labai gailisi dėl savo poelgio, blaivus taip tikrai nebūtų pasielgęs. Prašo skirti švelniausią baus­mę (b. l. 98–99, 105–106).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo prisipažinimo, kaltinimas pagrįstas šiais įrodymais:

- nukentėjusiosios V. L. protokolu–pareiškimu ir parodymais (b. l. 1, 59–60, 67–68, 71–72), iš kurių matyti, kad gyvena (duomenys neskelbtini) Maždaug prieš metus dovanų gavo ploną, auksinę apyrankę. Ją laikė raudonos spalvos dėžutėje, kurią buvo padėjusi sekcijoje, už stiklinės pertvaros. Dėžutė bevertė, grandinėlę vertina 50 eurų. 2019 m. vasario mėnesį „Tele2“ parduotuvėje nusipirko mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3.1 Plus“, kurio IMEI 355846091415585 ir 355846091495587, sumokėjo 180 eurų. 2019-02-25 apie 10 val. išvažiavo į darbą. Apie 18 val. grįžusi namo ir atėjusi į kambarį pamatė, kad išimta durų, pro kurias patenkama į verandą, rankena, o įėjusi į verandą, pamatė, kad atkabintas durų kabliukas. Apžiū­rė­ju­si kambarį pamatė, kad sekcijoje nėra dėžutės ir grandinėlės, o iš spintelės dingęs minėtas mobiliojo ryšio telefonas. Jai padaryta 230 eurų turtinė žala. Paskambino bendruoju pagalbos centro numeriu 112 ir pranešė apie vagystę. Kai policijos pareigūnai įformino įvykį ir išvažiavo, atėjo kaimynystėje gyvenantis L. U., klausė, kodėl kvietė policiją. Ji pasakė, kad apvogė jos namus. L. sakė: „be reikalo kvietei, vis tiek daug negalėjo pavogti“. Ji atsakė: „kiek pavogė, tiek, tačiau namuose kameros sudėtos, todėl vagį ras“. Dėl kamerų pamelavo. Praėjus valandai po pokalbio išėjusi į kiemą ant laiptų rado padėtą savo mobiliojo ryšio telefoną. Kitą dieną L. U. vėl atėjo, klausė, ar tikrai pas ją namuose sudėtos kameros, ji atsakė, kad tikrai. Tada jis išėjo, o po kelių minučių grįžo su jos auksine grandinėle ir atidavė, atsiprašė, kad įsilaužė į jos namus ir pavogė daiktus, prašė atsiimti pareiškimą. L. U. pretenzijų neturi, su juo susitaikė, civilinio ieškinio nereiškia. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu, prašo skirti L. U. minimalią bausmę;

- įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 25–31), iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esančiame mediniame, vieno aukšto name. Nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės yra verandos durys, patraukus jų rankeną, per plyšį 8 cm aukštyje nuo rankenos matosi iš vidaus užkabintas kabliukas. Į namo vidų įeinama nuo kiemo pusės. Priean­gio kairėje pusėje yra durys, pro kurias patenkama į virtuvę, iš jos tiesiai yra įėjimas į kamba­rį, kurio dešinėje yra įėjimas į kitą kambarį, į kurį įėjus priešais matomos praviros, medinės, lakuo­tos durys, kuriose nėra rankenos, į verandą. Nuo įėjimo į verandą kairėje pusėje stovi medi­nė, ruda, dviejų dalių sekcija, priešais ją, kitoje kambario pusėje, stovi tamsiai raudonos spalvos spintelė;

- savanoriško daiktų pateikimo protokolu (b. l. 42), iš kurio matyti, kad V. L. pateikė mobiliojo ryšio telefoną ir auksinę grandinėlę;

- daiktų apžiūros protokolu (b. l. 43–48), kuriuo apžiūrėti daiktai: auksinė grandinėlė 19,2 cm ilgio su pritvirtinta etikete, kurioje nurodyta „Dzūkijos perlas“, „Auksas 585“, svoris gramais 0,49; mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 3.1 Plus TA-11-04“ baltoje dėžutėje, telefono IMEI 355846091415585 ir 355846091495587; apžiūrėti daiktai grąžinti savininkei (b. l. 53).

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad L. U. kaltė padarius jam inkri­minuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta, nes jo prisipažinimas ir nukentėjusiosios parodymai sutampa, o juos patvirtina įvykio vietos apžiūros metu užfiksuotos aplinkybės.

Nustatyta, kad kaltinamasis, įsibrovęs į patalpą, pagrobė nukentėjusiajai priklausantį 230 eurų vertės turtą, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kuri numa­to atsakomybę už svetimo turto pagrobimą įsibrovus į patalpą.

Už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiria­ma bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama skirti areštą. Kaltinamasis sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūlo­mos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 146–148, 150).

Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę.

L. U. padarė nusikaltimą, kuris pagal pavojingumo visuomenei laipsnį priskiriamas prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 4 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru pašalino padarytą žalą - grąžino pavogtus daiktus (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Jo atsako­mybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ir yra recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai). Gyvenamosios vietos seniūnijos pažymoje nurodyta, kad L. U. gyvena su sugyventine, augi­na mažametį sūnų, šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą, nusiskundimų jo elgesiu seniūnija buvo gavusi ir anksčiau (b. l. 147).

L. U. daug kartų teistas, tame tarpe ir už analogiškus nusikaltimus nuosavybei, teistumas neišnykęs (b. l. 114–123), todėl remiantis BK 55 straipsniu jam, kaip ne pirmą kartą teisiamam asmeniui, nėra pagrindo skirti švelniausią sankcijoje numatytą, su laisvės atėmimu nesu­sijusią, bausmės rūšį – baudą. Tokie kaltinamąjį apibūdinantys duomenys ir anksčiau padarytų nusi­kaltimų skaičius patvirtina, kad jis linkęs nusikalsti ir ši veika nebuvo atsitiktinė. Kaltinamojo asme­nybė ir jo veikos pavojingumo pobūdis leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai negali būti pasiekti skiriant švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, todėl jam skirtina antra pagal griež­tumą sankcijoje numatyta bausmė – areštas.

Nustatant bausmės dydį atsižvelgiama į atsa­komybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis. Teismas sprendžia, kad prokurorės siūloma maksimalaus dydžio arešto bausmė (BK 49 straipsnio 3 dalis) yra tinkama bausmė kaltinamajam (BK 61 straipsnis), nes jis daug kartų teistas, jo atsakomybę sunkina dvi aplinkybės, todėl lengvinančios aplinkybės nenusveria sunkinančių aplinkybių ir paties kaltinamojo asmenybės pavojingumo.

Įvertinus tai, kad yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisi­­pažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tais atvejais, kai nuteistasis po nuosprendžio priėmimo, bet iki jo įsiteisėjimo padaro naują nusikalstamą veiką, tai teismai jam paskirtas bausmes bendrina vadovaudamiesi BK 64 straipsniu, tačiau tik po to, kai įsiteisėja ankstesnis nuosprendis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-133/2010). Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimą kaltinamasis padarė po rūmų 2019 m. vasario 21 d. baudžiamojo įsakymo priėmimo, ir pastarasis jau yra įsiteisėjęs, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrintina su pagal ankstes­nį baudžiamąjį įsakymą paskirta neatlikta bausme, prie paskirtos bausmės pridedant Alytaus apylin­kės teismo Lazdijų rūmų 2019 m. vasario 21 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį – 30 parų arešto, nes visiškas bausmių sudėjimas nėra būtinas bausmės tikslams pasiek­ti (BK 64 straipsnio 1, 3 dalys).

Siekiant užtikrinti nekliudomą nuosprendžio įvykdymą kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina pradėjus vykdyti įsiteisėjusį baudžia­mąjį įsakymą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

L. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 90 (devyniasdešimt) parų arešto.

Taikyti BK 64¹ straipsnį, L. U. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskir­ti sumažintą bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su neatlikta Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2019 m. vasario 21 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 60 parų arešto bausme ir, prie šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos arešto bausmės pridėjus neatliktos pagal ankstesnį baudžiamąjį įsakymą bausmės dalį, paskirti galutinę subendrintą bausmę – 90 (devyniasdešimt) parų arešto.

L. U. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus vykdyti įsiteisėjusį baudžiamąjį įsakymą.

Išaiškinti L. U., jog nesutikdamas su bausme, paskirta teismo baudžiamuoju įsaky­mu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos jis turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašy­mą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsaky­mas neskundžiamas.