Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Račkauskaitė-Burneikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovei E. M. dėl skolos priteisimo, priimdama sprendimą už akių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinys buvo priimtas 2019 m. vasario 5 d. teismo rezoliucija, ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalis).

Atsakovei per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį bei ieškovei ieškinyje prašant tokiu atveju priimti sprendimą už akių, teismas nutaria, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Privalomasis sveikatos draudimas – tai valstybės nustatyta asmens sveikatos priežiūros ir ekonominių priemonių sistema, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau – Sveikatos draudimo įstatymas) nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuojanti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą (Sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu laikomi privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami asmenys, kurie moka arba už kuriuos yra mokamos nustatyto dydžio įmokos (Sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Asmuo, kuriam per vieną mėnesį po to, kai už jį nustota mokėti arba kai jis pats nustojo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, buvo suteiktos ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtos sveikatos priežiūros paslaugos, iki šio mėnesio pabaigos neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu teisinio statuso, jis turi pareigą sumokėti už jam per šį laikotarpį suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4, 5 dalys).

Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovei E. M. 2017 m. balandžio 14 d. ir 2017 m. balandžio 24 d. buvo suteiktos ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokėtos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių kaina 21,49 Eur (e. b. l. 5). Iš draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenų nustatyta, kad privalomuoju sveikatos draudimu atsakovė buvo drausta iki 2017 m. kovo 31 d. Atsakovė nebuvo drausta privalomuoju sveikatos draudimu nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. gegužės 1 d. (e. b. l. 6). Ieškovė 2018 m. gruodžio 6 d. pranešimu kreipėsi į atsakovę dėl žalos atlyginimo (e. b. l. 7). Duomenų apie tai, kad atsakovė ieškovei būtų atlyginusi žalą, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

Pagal Sveikatos draudimo įstatymo 27 straipsnį, teritorinės ligonių kasos sutartyse numatytomis sąlygomis, neviršydamos patvirtinto Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto skirtų asignavimų, privalo apmokėti asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių, su kuriomis jos yra sudariusios sutartis, pateiktas sąskaitas. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnio 1 dalimi, atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Ieškovė, sumokėjusi gydymo įstaigoms už atsakovei suteiktas kompensuojamąsias sveikatos priežiūros paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo (išlaidų už suteiktas gydymo paslaugas) iš atsakingo asmens – atsakovės, kuri paslaugų suteikimo metu neturėjo apdrausto privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso. Atsakovei neįvykdžius įstatyme nustatytos pareigos laiku sumokėti sveikatos draudimo įmoką ir/ar vėliau atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidas, atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, kuriais ieškovei padarė 21,49 Eur žalą dėl atsakovei, neturinčiai apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso, suteiktų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto kompensuojamos sveikatos priežiūros paslaugų 21,49 Eur sumai neapmokėjimo (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Dėl šios priežasties teismas tenkina ieškovės reikalavimą ir iš atsakovės priteisia 21,49 Eur žalos atlyginimą

Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už 21,49 Eur priteistą bendrą sumą, skaičiuojamos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. vasario 5 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CPK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovei esant atleistai nuo žyminio mokesčio ir ieškinį tenkinus visiškai, į valstybės biudžetą iš atsakovės priteisiamos 18,72 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis ir 3,72 Eur teismo patirtos pašto išlaidos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

Priteisti ieškovei „Vilniaus teritorinė ligonių kasa“, į. k. 188783796, iš atsakovės E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 21,49 Eur (dvidešimt vieną eurą ir 49 ct) turtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 21,49 Eur sumą, skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. vasario 5 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 18,72 Eur (aštuoniolika eurų 72) bylinėjimosi išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank”, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovė turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio, 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.