Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-08-16 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. N-62-823-10

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-08-16
Bylos Nr.
N-62-823-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Stasys Gagys (pirm.), Artūras Drigotas, Antanas Ablingis (pran.)
Kategorijos
  • 42.22pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N62-823/2010Procesinio sprendimo kategorijos 42.22 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. rugpjūčio 16 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 17 d. nutarimo S. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pareigūnas surašė S. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ji moksliniam pažinimui saugomoje Klaipėdos Senojo miesto vietoje su priemiesčiais, neatlikus archeologinių tyrinėjimų, pradėjo vykdyti žemės kasimo darbus. Protokole pažymėta, jog S. B. šiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei 3 dalį, t. y. padarė pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 91 straipsnyje.

2009 m. vasario 25 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys (toliau – ir Institucija) priėmė nutarimą, kuriuo S. B. pripažino kalta padarius ATPK 91 straipsnyje numatytą pažeidimą ir už jo padarymą skyrė 500 litų baudą.

Šalies argumentai

S. B., nesutikdama su priimtu nutarimu, pateikė skundą, kuriame prašė 2009 m. vasario 25 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Teigė, jog jokių žemės kasimo darbų nevykdė, o tik atžymėjo pastato ašis. Pareiškėjos nuomone, nebuvo aiškintasi ar ji tikrai padarė administracinį teisės pažeidimą, ar buvo padarytas turtinis nuostolis bei kitos aplinkybės turinčios reikšmės nagrinėjamai bylai.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, 2009 m. balandžio 17 d. nutarimu jį patenkino: panaikino skirtą baudą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė. Teismas konstatavo, jog teisės normoje, įtvirtintoje Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 17 straipsnyje, reglamentuota kaip vykdoma moksliniam pažinimui saugomo nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga, o iš šios normos turinio matyti, jog už moksliniam pažinimui saugomo nekilnojamojo kultūros paveldo objekto apsaugą atsakingas tokio objekto valdytojas. Sklypo, kuriame buvo atliekami ginčijami darbai valdytojas yra UAB „Kopų lūgnė“ direktoriaus pavaduotojas J. P.. Atsižvelgiant į paminėtą, teismas pažymėjo, jog S. B. yra UAB „Kopų lūgnė“ darbų vadovė, todėl ji negali būti laikoma atsakingu asmeniu už moksliniam pažinimui saugomą nekilnojamojo kultūros paveldo objektą, todėl ji negali būti teisės pažeidimo, numatyto ATPK 91 straipsnyje, subjektu.

II.

Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2009 m. balandžio 17 d. nutarimą ir palikti galioti 2009 m. vasario 25 d. Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio nutarimą, kuriuo S. B. buvo skirta 500 litų bauda. Pažymi, jog S. B. yra UAB „Kopų lūgnė“ statybos darbų vadovė, todėl ji privalėjo vadovautis Statybos techniniu reglamentu STR 1. 08.02:2002, reglamentuojančiu statybos darbus. Vadovaujantis minėto teisės akto nuostatomis, statinio statybos vadovas privalo užtikrinti ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė yra taikoma visiems piliečiams, pagal kompetenciją atsakingiems už kultūros vertybės objekto būklę ir tvarkybos darbus. Atsižvelgiant į tai kas paminėta, Institucijos nuomone, darbų vadovė S. B. yra atsakinga už administracinio teisės pažeidimo, už kurį atsakomybė numatyta ATPK 91 straipsnyje, padarymą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

S. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad ji pažeidė Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 3 dalį. Atsakomybė už minėto įstatymo pažeidimą numatyta ATPK 91 straipsnyje.

Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog moksliniam pažinimui saugomame objekte, jo teritorijoje, vietovėje draudžiama be institucijos, atsakingos už apsaugą, sutikimo atidengti autentiškas vertybės pase pažymėtas netirtas saugomas dalis ar elementus, atkasti netirtus pastatų rūsius, atidaryti laidojimo kriptas ar rūsius, atidengti ir judinti archeologinius sluoksnius, naudoti metalo, elektroninius ar kitokius ieškiklius. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, jog neištirtame moksliniam pažinimui saugomame objekte valdytojas gali vykdyti tik priežiūros ir konservavimo darbus.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir priimtas nutarimas yra ne to asmens atžvilgiu, kadangi Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 17 straipsnyje numatyta, jog už moksliniam pažinimui saugomo nekilnojamojo kultūros paveldo objekto apsaugą atsakingas tokio objekto valdytojas.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija su šia teismo išvada nesutinka, kadangi sistemiškai aiškinant įstatymo nuostatas darytina išvada, jog vertinant, ar konkrečiai objekto valdytojui taikomas Nekilnojamojo kultūros paveldo įstatymo 17 straipsnyje įtvirtintos moksliniam pažinimui saugomo nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos nuostatos, būtina kiekvienu atveju atskirai nustatyti, kas ir kokius veiksmus atliko moksliniam pažinimui saugomame objekte ar jo teritorijoje. Tai, kad UAB „Kopų lūgnė“ darbų vadovė S. B. nėra moksliniam pažinimui saugomo objekto valdytoja, nepaneigia 2009 m. vasario 24 d. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų aplinkybių, t. y., kad ji, būdama UAB „Kopų lūgnė“ darbų vadove, moksliniam pažinimui saugomoje teritorijoje pradėjo vykdyti žemės kasimo darbus, taip pažeisdama Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kadangi minėto įstatymo dalyje nėra konkrečiai nurodoma, jog už tai, kad be institucijos, atsakingos už apsaugą, sutikimo, atliekant statybos darbus moksliniam pažinimui saugomoje teritorijoje, už tai atsakytų objekto valdytojas. Priešingai, tiek pažeidimo padarymo metu galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 59.16 punkte, tiek ir pareiginėse UAB „Kopų lūgnės“ darbų vadovo nuostatuose (2.21 punktas) numatyta, jog statinio statybos vadovas privalo užtikrinti saugų darbą, gaisrinę saugą, aplinkos apsaugą bei tinkamas darbo higienos sąlygas statybvietėje bei statomame statinyje, taip pat gretimos aplinkos bei gamtos ir nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių apsaugą, šalia statybvietės gyvenančių, dirbančių, poilsiaujančių ir judančių žmonių apsaugą nuo statybos darbų keliamo pavojaus, be to, nepažeisti trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygų. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad S. B. yra tinkamas jai inkriminuoto pažeidimo subjektas.

ATPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimą, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn <...>. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pilnai neištyrė šių aplinkybių. Teismas nevertino administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų aplinkybių, t. y. ar S. B., būdama UAB „Kopų lūgnė“ statybos darbų vadove, moksliniam pažinimui saugomoje Klaipėdos Senojo miesto vietoje su priemiesčiais, neatlikus archeologinių tyrinėjimų, pradėjo vykdyti žemės kasimo darbus. Nepaneigus administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų aplinkybių, nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal ATPK 91 straipsnį, S. B. atžvilgiu nebuvo pagrindo. Todėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 17 d. nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, negali būti traukiamas atsakomybėn dėl Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 dalyje nenumatytų darbų įvykdymo, kadangi šioje dalyje įstatymas aiškiai įvardija, jog neištirtame moksliniam pažinimui saugomame objekte valdytojas gali vykdyti tik priežiūros ir konservavimo darbus, todėl administracinio teisės pažeidimo byla šioje dalyje nutraukta pagrįstai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 17 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisArtūras DrigotasStasys Gagys