Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

2019-07-15 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-656-1083/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-07-15
Bylos Nr.
A5.-656-1083/2019
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00316-2019-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Marius Jankauskas
Pažeidėjas
T. J.
Kategorijos
Byla Nr. A5.-656-1083/2019
Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00316-2019-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.4.4.; 1.5.3.; 1.5.4.; 6.1.; 21.9.9.; 21.9.10.; 21.9.11. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. liepos 15 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Marius Jankauskas,sekretoriaujant Laurai Levickienei,dalyvaujant Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei S. Ž.,administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. J.,

teismo posėdyje išnagrinėjęs T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, turinčio pagrindinį išsilavinimą, vykdančio individualią veiklą pagal verslo liudijimą, administracine tvarka nebausto,

kaltinamo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį, administracinio nusižengimo bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. T. J. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalies ir 43 straipsnio 1 dalies reikalavimus, t. y. 2019 m. birželio 29 d., 2019 m. liepos 1 d., 2019 m. liepos 2 d., 2019 m. liepos 3 d. ir 2019 m. liepos 4 d. prekybos vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), sudarė sąlygas ir leido I. D. dirbti pardavėjos pareigose jo (T. J.) naudai nesudaręs su I. D. rašytinės darbo sutarties ir apie darbo sutarties sudarymą bei darbuotojos priėmimą į darbą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui.

2. Įrodymai

2.1. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. J. savo kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo pripažino visiškai ir paaiškino, kad vykdo veiklą pagal verslo liudijimą – važinėja (duomenys neskelbtini) rajone ir prekiauja maisto produktais, taip pat uogomis, vaisiais ir daržovėmis. Internetiniame tinklalapyje „Facebook“ patalpino skelbimą apie tai, kad ieško jo produkcijos pardavėjos. Į šį skelbimą atsiliepė I. D., kuri nėra jo šeimos narė ar giminaitė. Jiedu iš pradžių internetiniame tinklalapyje „Facebook“, o po to susitikę aptarė darbo sąlygas. Sutarė, kad I. D. (duomenys neskelbtini) aikštėje prekiaus jo produkcija kiekvieną dieną (išskyrus sekmadienius) nuo 8 val. iki 19 val., kad jis už vieną darbo dieną mokės jai 25 eurų dydžio darbo užmokestį, taip pat aptarė sąlygas, susijusias su prekių svėrimu, jo kainomis ir kt. Darbo priemones (stalus, kėdę, skėtį, svarstykles, skaičiavimo mašinėlę ir kt.) I. D. suteikė jis (T. J.). Su I. D. nebuvo jokios kalbos apie pelno dalijimąsi – jis pažadėjo jai mokėti nuolatinį 25 eurų dydžio darbo užmokestį nepriklausomai nuo produkcijos pardavimo ir pelno dydžio. Produkcijos užsakymu, pristatymu, išvežimu taip pat rūpinosi jis, o I. D. tik prekiavo jo atvežta produkcija, ji dirbo tik pardavėja. Prieš I. D. pradedant dirbti jis pasiūlė jai įsigyti verslo liudijimą, už kurį jis pats sumokėjo 20–25 eurus. Darbas vyko taip – ryte jis atveža I. D. produkciją ir darbo priemones į prekybos vietą ((duomenys neskelbtini)), jiedu su I. D. pasveria produkciją, tuomet I. D. visą dieną prekiauja, darbo dienos pabaigoje jis atvažiuoja, jiedu su I. D. pasveria neparduotą produkciją, tada jis pasiima neparduotą produkciją, darbo priemones, už parduotą produkciją gautus pinigus, atsiskaito su I. D. ir išvyksta iš prekybos vietos. Kitą darbo dieną viskas taip pat. Jeigu I. D. nebūtų paklususi jo nustatytai tvarkai, jis būtų ieškojęs kito žmogaus vietoje jos. Prieš I. D. pradedant dirbti jis su ja darbo sutarties raštu nesudarė, apie I. D. darbą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui nepranešė nei prieš jos darbą, nei jai pradėjus dirbti. I. D. jam dirbo 2019 m. birželio 29 d., 2019 m. liepos 2 d., 2019 m. liepos 3 d. ir 2019 m. liepos 4 d. Tiksliai nepamena, ar ji dirbo 2019 m. liepos 1 d., bet galėjo tądien dirbti. Iš viso jis I. D. už jos darbą sumokėjo apie 100 eurų. Jo paties mėnesinės pajamos yra 800–1000 eurų, taip pat jis yra vienas iš trijų savininkų komercinės paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini) rajone. Aptariamą nusižengimą padarė dėl teisės aktų nežinojimo, jis nesiekė nuslėpti kokių nors mokesčių. Dėl savo nusižengimo nuoširdžiai gailisi.

2.2. Liudytoja I. D. teismo posėdžio metu parodė, kad internetiniame tinklalapyje „Facebook“ surado skelbimą apie siūlomą vaisių, uogų, daržovių pardavėjos darbą. Jai tiko toks darbas, todėl ji susisiekė su šio skelbimo autoriumi, po to susitiko su juo. Susitikimo metu T. J. paaiškino jai darbo sąlygas ir tvarką – kad ji dirbs nuo pirmadienio iki šeštadienio, nuo 8 iki 19 val., kad jos darbo užmokestis už vieną darbo dieną yra 25 eurai. Taip pat T. J. jai pasiūlė įsigyti verslo liudijimą, už kurį sumokėjo jis (T. J.). Jos verslo liudijimas galiojo iki 2019 m. liepos 14 d. Nesitarė su T. J. apie pelno dalybas, jai buvo pasiūlytas fiksuotas užmokestis už darbo dieną. Darbo priemones jai suteikė T. J., kaip skaičiuoti, sverti produkciją jai parodė T. J.. Produkcijos kainas taip pat nustatė T. J.. Jos pareigos buvo tik pardavėjos – ji tik prekybos vietoje ((duomenys neskelbtini)) prekiavo T. J. produkcija. Darbas vyko taip – ryte T. J. atveža jai darbo priemones ir produkciją, jie pasveria produkciją, ji išsidėlioja produkciją ant prekystalių, visą dieną prekiauja, po darbo vėl atvažiuoja T. J., jie pasveria neparduotą produkciją, T. J. pasiima pinigus už parduotą produkciją, darbo priemones, atsiskaito su ja už darbo dieną ir jie išsiskiria. Kitą darbo dieną viskas taip pat. Ji pati su produkcijos tiekėjais tiesiogiai nebendravo ir produkcijos iš jų neužsisakė. Ji dirbo 2019 m. birželio 29 d., 2019 m. liepos 1 d., 2019 m. liepos 2 d., 2019 m. liepos 3 d. ir 2019 m. liepos 4 d., už tai ji iš T. J. gavo 125 eurus. Rašytinės darbo sutarties su T. J. nesudarė, darbo vietą, darbo sąlygas ir darbo užmokesčio dydį jie sutarė tik žodžiu. Per dieną už parduotą produkciją ji gaudavo apie 500–600 eurų.

2.3. Iš byloje esančių Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2019 m. liepos 8 d. operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. liepos 4 d. faktų fiksavimo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tikrinant T. J. vykdomą veiklą buvo nustatyta, jog prekybos vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 29 d. iki 2019 m. liepos 4 d. (išskyrus 2019 m. birelio 30 d.) vaisiais, daržovėmis ir uogomis prekiavo I. D., kuri turėjo jai išduotą verslo liudijimą. Tačiau I. D. nebuvo savarankiškai vykdanti veiklą, o tarp jos ir T. J. susiklostę santykiai vertintini kaip darbiniai santykiai, turintys darbo sutarties požymių, kur T. J. yra darbdavys, suteikiantis darbo vietą, priemones, mokantis darbo užmokestį, o I. D. – darbuotoja, atliekanti tam tikros kvalifikacijos darbą ir paklūstanti nustatytai tvarkai.

2.4. Iš verslo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, jog I. D. buvo išduotas verslo liudijimas, pagal kurį jai buvo suteikta teisė laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 29 d. iki 2019 m. liepos 14 d. Panevėžio miesto savivaldybės teritorijoje vykdyti individualią veiklą – prekybą.

2.5. Iš verslo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, jog T. J. buvo išduotas verslo liudijimas, pagal kurį jam ir jo šeimos nariui I. J. suteikta teisė 2019 m. birželio 6, 11–13, 18–20, 25–27 d., liepos 2–4, 9–11, 16–18 d. visoje Lietuvos Respublikoje, išskyrus, be kita ko, Panevėžio miesto savivaldybės teritoriją, vykdyti individualią veiklą – prekybą.

Motyvuojamoji dalis

2.6. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kaip prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), I. D. vykdo prekybą daržovėmis, vaisiais ir uogomis.

3. Įrodymų vertinimas

3.1. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė darbdaviui ar kitam atsakingam asmeniui už nelegalų darbą. Nelegalaus darbo sąvoka apibrėžiama Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kur nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš 1 darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Tokias pareigas darbdaviui (atsakingam asmeniui) įtvirtina ir DK 42 ir 43 straipsniai.

3.2. Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai.

3.3. Iš visų byloje esančių ir teismo posėdžio metu patikrintų duomenų matyti, jog vykdydamas individualią veiklą pagal verslo liudijimą T. J. skelbimu tinklalapyje „Facebook“ ieškojo žmonių, pageidaujančių prekiauti jo produkcija – uogomis, vaisiais ir daržovėmis. Į jo skelbimą atsiliepus I. D., susitikęs su ja T. J. susitarė dėl pastarosios atlygintino darbo jo naudai – prekyba jo produkcija. Sutartu laiku I. D. pradėjo dirbti sutartą darbą ir už jį iš T. J. gavo už tai sutartą darbo užmokestį. I. D. taip dirbo 2019 m. birželio 29 d., 2019 m. liepos 1 d., 2019 m. liepos 2 d., 2019 m. liepos 3 d. ir 2019 m. liepos 4 d., kol prekybos vietos nepatikrino kompetentingų institucijų atstovai. Taip pat iš T. J. ir I. D. paaiškinimų matyti, kad I. D. dirbo pagal T. J. nustatytą darbo tvarką ir paklusdama jai – darbo dienos pradžioje T. J. atveždavo produkciją I. D., jie kartu pasverdavo produkciją, tuomet ji sutartu laiku prekiaudavo T. J. produkcija, o darbo dienos pabaigoje T. J. vėl atvažiuodavo, jie kartu pasverdavo neparduotą produkciją, T. J. pasiimdavo sau neparduotą produkciją ir per dieną už parduotas prekes I. D. gautus pinigus, o taip pat ir darbo priemones (stalus, svarstykles, skėtį). Taip pat T. J. sumokėdavo I. D. dienos darbo užmokestį. I. D. savarankiškai su produkcijos tiekėjais tiesiogiai nebendravo, produkcijos iš jų neužsakinėjo, ji prekiavo tik T. J. jai atvežta produkcija. Darbo priemonės – stalai, svarstyklės, skėtis ir pan., buvo T. J., taip pat produkcijos kainas nustatydavo T. J.. Pagal T. J. paaiškinimą, nepaklususi T. J. nustatytai tvarkai I. D. būtų nebedirbusi jam. Įvertinus šiuos duomenis akivaizdu, jog tarp I. D. ir T. J. buvo susiklostę pavaldumo (subordinaciniai) darbo santykiai – T. J. kaip darbdavio ir I. D. kaip darbuotojos, tarp jų buvo susitarimas dėl darbo sutarties sąlygų (darbo funkcijų, darbo sąlygų (laiko, vietos ir kt.), darbo užmokesčio dydžio ir kt.) ir I. D. atliko T. J. naudai atlygintinas, jų abiejų sutartas darbo funkcijas – T. J. produkcijos pardavėjos funkcijas.

3.4. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog pagal T. J. išduotą verslo liudijimą, jam iš viso nebuvo galima vykdyti veiklos (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės teritorijoje. Be to, vykdyti veiklą pagal T. J. išduotą verslo liudijimą, be paties T. J., turėjo teisę tik jo šeimos narys I. J.. Todėl siekdamas, kad I. D. (kuri nėra jam nei šeimos narė, nei giminaitė) galėtų atlygintinai dirbti jo naudai, T. J. privalėjo sudaryti su I. D. rašytinę darbo sutartį ir apie darbo sutarties sudarymą bei jos priėmimą į darbą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nustatyta tvarka pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Tačiau to T. J. nepadarė. Teismas pažymi, kad nuo minėtų darbdavio pareigų vykdymo T. J. neatleidžia tai, jog I. D. turėjo galiojantį verslo liudijimą.

3.5. Nors T. J. ir I. D. abu turėjo verslo liudijimus, teismas nenustatė, jog tarp T. J. ir I. D. būtų susiklostę jungtinės veiklos santykiai, nes tarp jų nebuvo sudaryta jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis, jie nesidalijo ir neskirstė tarpusavyje iš veiklos gauto pelno, nesitarė dėl jo skirstymo. Kaip jau buvo paminėta pirmiau, tarp T. J. ir I. D. buvo pavaldumo (subordinaciniai) santykiai, nes I. D. pakluso T. J. nustatytai tvarkai.

3.6. Apibendrinant visus byloje esančius duomenis abejoti tarp T. J. ir I. D. susiklosčiusiais darbo santykiais – T. J. kaip darbdavio ir I. D. kaip darbuotojos, nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendžia, kad T. J., vykdantis veiklą pagal verslo liudijimą, 2019 m. birželio 29 d., 2019 m. liepos 1 d., 2019 m. liepos 2 d., 2019 m. liepos 3 d. ir 2019 m. liepos 4 d. prekybos vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), sudarė sąlygas ir leido I. D. nelegaliai dirbti pardavėjos pareigose jo naudai nesudaręs su I. D. rašytinės darbo sutarties ir apie darbo sutarties sudarymą bei darbuotojos priėmimą į darbą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Tokia savo veika T. J. pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalies ir 43 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

4. Nuobaudos skyrimas

4.1. Atsakomybėn traukiamo asmens T. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi (išsamiai papasakojo apie nusižengimo padarymo aplinkybes), ją sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

4.2. Skirdamas administracinę nuobaudą atsakomybėn traukiamam asmeniui T. J. teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį bei pavojingumą (padarytas vienas administracinis nusižengimas, susijęs su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis), į nusižengimo padarymo aplinkybes, į atsakomybėn traukiamo asmens T. J. asmenybę (pagal Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančius duomenis jis neteistas, administracine tvarka nebaustas, vykdo individualią veiklą pagal verslo liudijimą), į tai, kad yra jo atsakomybę lengvinanti ir nėra ją sunkinančių aplinkybių. Skiriant nuobaudą būtina įvertinti T. J. turtinę padėtį (jo mėnesinės pajamos siekia 800–1000 eurų, jis yra vieno komercinės paskirties pastato bendrasavininkas, kito savo nekilnojamojo turto neturi), administracinio nusižengimo trukmę (I. D. nelegaliai išdirbo nepilnas 5 dienas), o taip pat ir tai, kad I. D. turėjo galiojantį verslo liudijimą, už kurį sumokėjo T. J., kad administracinį nusižengimą T. J. padarė iš esmės dėl netinkamo norminių aktų suvokimo ir jų interpretavimo, kuris nebuvo nulemtas kokių nors savanaudiškų ar priešiškų visuomenei paskatų, kad dėl T. J. veikos nebuvo padaryta reali žala valstybei ir I. D..

4.3. Įvertinęs visas pirmiau paminėtas aplinkybes, o taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju atsakomybėn traukiamo asmens T. J. padaryto nusižengimo pavojingumas yra žymiai mažesnis už rūšinio, ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo pavojingumą. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, jog taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį nebūtų galima pasiekti administracinių nuobaudų tikslų. Tokių aplinkybių kontekste teismas nors ir itin griežtai vertindamas teisės pažeidimus, susijusius su asmens darbo ir socialinių teisių pažeidimais, šiuo konkrečiu atveju mato pareigą išlikti humanišku ir išreikšti pasitikėjimą atsakomybėn traukiamu asmeniu, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skiriant jam švelnesnę už ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 635–637 straipsniais teismas

nutaria:

T. J. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį, nubausti jį 600 Eur (šešių šimtų eurų) dydžio bauda.

Išaiškinti T. J., jog paskirtą baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo paskirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini) (AB „Citadele“ bankas); (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas); (duomenys neskelbtini) (AB Šiaulių bankas); (duomenys neskelbtini) (Danske Bank A/S Lietuvos filialas); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas)); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB)); (duomenys neskelbtini) („Swedbank“ AB); (duomenys neskelbtini) (UAB Medicinos bankas) (įmokos kodas (duomenys neskelbtini)). Mokėjimo pavedime (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) nurodyti administracinį nusižengimą identifikuojantį numerį ROIK: (duomenys neskelbtini).

Nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstinai ANK 676 straipsnio nustatyta tvarka.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnis).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.

Teisėjas Marius Jankauskas