Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Živilė Janavičienė

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rasos Urbienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-48958-24, kurioje

R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis profesinį išsilavinimą, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis R. K. 2024 m. gruodžio 16 d. apie 14.52 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – keturratį „Apollo Magnum”, valstybinis identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, tai yra nustatytas 2,59 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis R. K. bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl jam pareikšto įtarimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį pripažino visiškai. Paaiškino, kad 2024 m. gruodžio 16 d. apie 13.00 val. savo keturračiu jis nuvažiavo pas savo brolį J. į (duomenys neskelbtini). Keturratį yra pirkęs prieš 3 metus, jį vairavo pats, nors žinojo, kad neturi teisės vairuoti transporto priemonių, kadangi teisė vairuoti jam gal 2014 m., tiksliai pasakyti negali, kuomet jį sustabdė policijos pareigūnai, kai jis vairavo transporto priemonę neblaivus. Nuo to momento jis teisės vairuoti nepersilaikė. Pas brolį jie dviese išgėrė 0,5 l talpos brendžio butelį ir po to jis keturračiu važiavo namo. Dar buvo šviesus paros metas, važiavo žvyrkeliu apie 50 km/h greičiu. Tačiau buvo labai stiprus vėjas. Važiuojant keliu jo keturratį pradėjo traukti į šoną, nes priekinis ratas įsipainiojo į ant kelio gulėjusį elektros laidą. Šis laidas buvo nukritęs ant žvyrkelio, nes vėjo gūsis nuvertė elektros stulpą, kuris buvo šalia kelio. Dėl šio į ratą įsisukusio laido jis keturračio nesuvaldė ir virto. Virsdamas keturratis jį prispaudė ir sužalojo. Po virtimo jis tam tikrą laiką buvo praradęs sąmonę, todėl negali pasakyti, kas jį rado ir kas iškvietė medikus. Sąmonę atgavo jau gulėdamas medikų automobilyje, jautė skausmą krūtinėje. Atvykę policijos pareigūnai jį testavo alkotesteriu, kiek įpūtė pasakyti negali, nes nepamena. Medikai jį pristatė į Alytaus ligoninę, kur jam buvo nustatyta krūtinės sumušimai, jis buvo išleistas gydytis į namus ambulatoriškai. Daugiau pas medikus nesikreipė. Padaręs nusikalstamą veiką jis prisipažįsta ir dėl to nuoširdžiai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Alytaus apskrities VPK) Reagavimo skyriaus tyrėjo T. J. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. gruodžio 16 d. (duomenys neskelbtini), R. K. vairavo keturratį būdamas neblaivus, 15.26 val. pirmo tikrinimo metu alkotesteriu „Drager 7510 ARRF-0146“, patikros sertifikato Nr. 2197952, jam nustatytas 2,59 promilių neblaivumas, 15.58 val. alkotesteriu „Drager 7510 ARJK-0094“, patikros sertifikato Nr. 2195894 nustatytas 2,59 promilių neblaivumas. Keturratis nuvežtas į saugomą transporto priemonių aikštelę, esančią Alytuje, Santaikos g. 31D.

Kitų objektų apžiūros protokole fiksuota policijos pareigūno BODY kamera filmuoto įvykio vietoje vaizdo įrašo peržiūra. Įraše matyti į įvykio vietą atvykęs Greitosios medicinos pagalbos automobilis, kurio viduje ant neštuvų guli vyriškis, tamsių plaukų, su barzda. Įrašo 00:42 min. pareigūnas garsiai pasako „atsinešk alkotesterį“. Pareigūnas praeina pro medikų automobilį, už jo matyti, kad ant važiuojamosios dalies krašto ant kairio šono apvirtęs keturratis, šalia jo – guli motociklininko šalmas. Vietoje esantis Priešgaisrinės apsaugos pareigūnas nurodo, kad ant kelio nuo vėjo nutraukti elektros laidai, o keturratis važiuodamas įsipainiojo į juos ir virto.

Iš Policijos registruojamų įvykių registro matyti, kad 2024 m. gruodžio 16 d. 14.52 val. gautas pranešimas, kad nuo kelio nuvažiavo ir apvirto keturratis.

Įvykio vietos apžiūros protokole fiksuota įvykio vietos, esančios yra (duomenys neskelbtini), apžiūra. Nurodyta, kad pravažiavus (duomenys neskelbtini) sankryžą, už 100 m, dešinėje kelio pusėje yra juodos spalvos keturratis motociklas „Magnum“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), stovintis priekiu į kelio sankasą. Matosi apgadintas jo sėdynės atlošas, sudužęs galinio žibinto stikliukas, nulūžęs dešinės pusės atgalinio vaizdo veidrodėlis. Ant motociklo dešinės priekinės ašies matosi užsisukęs pilkos spalvos elektros laidas. Įvykio vietoje, ant kelio važiuojamosios dalies matosi nukritęs elektros tiekimo linijos laidas.

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad 2024 m. gruodžio 16 d. vairuotojui R. K. buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Atlikus tikrinimą prietaisu „Drager 7510“, ARRF-0146, metrologinės patikros sertifikato Nr. 2197952, pirmu tikrinimu 15.26 val. jam nustatytas 2,59 promilių neblaivumas, antru tikrinimu, atliktu prietaisu „Drager 7510“, ARJK-0094, metrologinės patikros sertifikato Nr. 2195894, 15.58 val. nustatytas 2,59 promilių neblaivumas.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo R. K. kaltė įrodyta.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis R. K. vairavo motorinę transporto priemonę – keturratį „Apollo Magnum”, valstybinis identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, t. y. nustatytas 2,59 promilių neblaivumas. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Tai įvertinus, pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje gali būti taikomas supaprastintas bylos procesas, t. y. procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnis). Pranešus kaltinamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išaiškinus jam BPK 418–425 straipsniuose numatytą šio proceso tvarką ir pasekmes, kaltinamasis tam neprieštaravo, sutiko su prokurorės siūloma arešto bausme ir jos dydžiu.

Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 straipsnyje įtvirtintais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis R. K. teisiamas už tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), jis neturi galiojančio teistumo, tačiau teismas įvertina aplinkybę, jog kaltinamasis 2018 m. birželio 19 d. Alytaus apylinkės teismo buvo nuteistas už analogišką nusikalstamą veiką 20 parų areštu, be to, jis šią nusikalstamą veiką padarė, būdamas 2024 m. spalio 10 d. nubaustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti transporto priemones. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, tai jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, skirtina BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta arešto bausmė. Už nesunkų nusikaltimą yra nustatytas areštas nuo penkiolikos iki devyniasdešimt parų (BK 49 straipsnio 3 dalis). Įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, skirtinas 75 parų areštas. Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis visiškai prisipažino kaltas, todėl yra sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltinamojo asmenybę, jo ankstesnį teistumą, baustumą administracine tvarka, sprendžia, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog kaltinamasis daro išvadas iš jam taikytų poveikio priemonių ir yra galimybė pasiekti bausmės tikslus be realaus bausmės atlikimo, todėl arešto bausmės vykdymo atidėjimas R. K. netaikomas.

Prokurorė siūlo skirti kaltinamajam R. K. kartu su bausme ir baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metams ir transporto priemonės – keturračio „Apollo Magnum”, valstybinis identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

BK 42 straipsnio 6 dalyje, 67 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir uždraudimas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis bei turto konfiskavimas. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, įvertinęs R. K. padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, į nustatytą kaltinamajam neblaivumo laipsnį, į tai, jog transporto priemonę neblaivus vairavo jau ne pirmą kartą ir šios nusikalstamos veikos padarymo metu jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, sprendžia, kad tikslinga skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones penkeriems metams (BK 68 straipsnio 2 dalis). Be to, įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kaltinamajam skirtina dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – keturračio „Apollo Magnum”, valstybinis identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimas. Be transporto priemonės tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymas nėra įmanomas. Taigi, nustačius, kad transporto priemonė šiuo atveju buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jos konfiskavimas yra privalomas. Prokurorės 2024 m. gruodžio 19 d. nutarimu galimam transporto priemonės konfiskavimui užtikrinti paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, t. y. šešiems mėnesiams laikinai apribota nuosavybės teisė į keturratį „Apollo Magnum”, valstybinis identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), kaltinamasis paskirtas šio turto saugotoju. Paskirta procesinė prievartos priemonė paliktina galioti iki bus įvykdyta baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas.

Ikiteisminio tyrimo pareigūno 2024 m. gruodžio 18 d. nutarimu R. K. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktinos galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir nubausti 75 parų areštu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti R. K. galutinę bausmę – areštą 50 (penkiasdešimt) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68 ir 72 straipsniais, skirti R. K. baudžiamojo poveikio priemones:

1) draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkeriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. gruodžio 18 d.;

2) transporto priemonės – keturračio „Apollo Magnum”, valstybinis identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Kardomąsias priemones specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rasos Urbienės 2024 m. gruodžio 19 d. nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į R. K. priklausančią transporto priemonę – keturratį „Apollo Magnum”, valstybinis identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki bus įvykdyta baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas.

Išaiškinti R. K., kad nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, bausmę atlieka laisvės atėmimo vietų įstaigoje, todėl jis privalo ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, darbo dieną, įstaigos darbo metu (nuo 8 val. iki 16 val.), atvykti į Alytaus kalėjimą, planuojamą atvykimą iš anksto suderinęs telefonu, atlikti arešto bausmės arba jeigu dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalės nustatytu laiku atvykti, jis privalo raštu arba elektroniniu paštu pranešti Alytaus kalėjimo administracijai apie neatvykimo priežastis ir susiderinti atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.