- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-25
- Bylos Nr.
- e2S-98-262/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00600-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ona Gasiulytė
- Pareiškėjas
- A. L.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ona Gasiulytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos A. L. atskirąjį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. L. prašymą dėl proceso atnaujinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja A. L. prašė atnaujinti procesą Šalčininkų rajono apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-866-604/2014 ir civilinę bylą išspręsti iš esmės, pakeičiant/panaikinant 2014 m. rugsėjo 23 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimą.
Nurodė, kad prašo procesą atnaujinti LR CPK 366 str. 1 d. 2 p., 9 p. numatytais pagrindais, nes atsakovė A. L. apie 2014 m. rugsėjo 23 d. priimtą teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-866-604/2014 sužinojo tik 2015 m. balandžio 17 d., kai jos sutuoktinis V. L. nuvykęs į Šalčininkų rajono apylinkės teismą gavo iš teismo šį sprendimą. Teismas LR CPK nustatyta tvarka nesistengė nustatyti atsakovės adreso, iš karto, net nepaprašęs papildomos informacijos iš ieškovo apie atsakovės gyvenamąją vietą, taip pat nepatikrinęs duomenų, 2014 m. rugpjūčio 11 d. priėmė nutartį, kuria nusprendė atsakovei A. L. procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu, apie tai paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje. Nors viešas paskelbimas gali būti naudojamas tik kaip kraštutinė priemonė, kai nėra galimybių kitais būdais atsakovei įteikti procesinius dokumentus, todėl buvo padaryta aiški procesinių teisės normų taikymo klaida. Iš 2015 m. gegužės 12 d. patvirtinimo matyti, kad ji, atsakovė A. L., apie į Angliją keliančio kelto išduotą 2012 m. lapkričio 11 d. bilietą Nr. 19775901 susižinojo tik 2015 m. balandžio 30 d., ir tik po to, kai 2015 m. balandžio 17 d. jos vyras, nuvykęs į teismą, iš teismo gavo teismo sprendimą ir tokiu būdu ji apskritai sužinojo apie šią egzistuojančią bylą bei joje priimtą įsiteisėjusį teismo sprendimą. Be to, šiuo metu LAT 2015 m. gegužės 29 d. nutartimi Nr. 3K-7-334-687/2015 išaiškino, kad draudimo sutartis negali įvesti draudimo apsaugos ribojimo ES teritorijos atžvilgiu, tokios draudimo sutarties nuostatos yra niekinės, o draudikas pagal įstatymą imperatyviai privalo suteikti vienodą apsaugą visoje ES teritorijoje.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo (ieškovas) AAS „Gjensidige Baltic“ atsiliepime į prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą prašė jį atmesti. Nurodė, kad pareiškėja draudimo sutartyje nurodė savo gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini). Apie bylos iškėlimą pareiškėja buvo informuota dar prieš teismui priimant sprendimą viešo paskelbimo būdu. Kadangi pareiškėja buvo informuota tinkamai, todėl galėjo realizuoti savo procesines teises bei turėjo galimybę vykdyti procesines pareigas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartimi atmestas pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo.
Teismas nurodė, kad grįžus teismo procesiniams dokumentams atsakovės gyvenamoji vieta buvo patikrinta teismų sistemoje „Liteko“ pagal Gyventojų registro duomenis. Nustatyta, kad jos deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), o 2012 m. liepos 16 d. A. L. deklaravo išvykimą į Jungtinę Karalystę. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovei A. L. nepavyko įteikti procesinių dokumentų ieškovo nurodytu adresu, bei į tai, kad atsakovė išvykusi į užsienį, t.y. nedirba Lietuvos Respublikoje, ieškovo prašymu 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi nutarė įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo metu. Pareiškėja nurodė, kad buvo galimybė išsiųsti dokumentus kitu adresu (duomenys neskelbtini), tačiau teismo šaukimas išsiųstas šiuo adresu taip pat grįžo neįteiktas pareiškėjai, nes ji vėl išvykusi iš Lietuvos. Priimant teismo sprendimą 2014 m. rugsėjo 23 d. buvo suformuota kita Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, negu šiuo metu nurodytoje civilinėje byloje 2015-05-29 nutartyje Nr. 3K-7-334-687/2015, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad buvo padarytos aiškios civilinio proceso kodekso ir civilinio kodekso teisės normų taikymo klaidos ir tai galėjo turėti įtakos priimti neteisėtą teismo sprendimą, kuris nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (LR CPK 366 str. 1 d. 9 p.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėja atskiruoju skundu prašo Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo.
Nurodo, kad viešas paskelbimas apie vykstantį teismo procesą gali būti naudojamas tik išnaudojus visas kitas įmanomas priemones šalis informuoti apie inicijuotą teisminį procesą. To priimant sprendimą nebuvo padaryta. Dėl šios priežasties skundžiama nutartis - nepagrįsta, todėl naikintina, o dėl nurodytų esminių proceso teisės normų pažeidimų civilinės bylos procesas turėtų būti atnaujintas. Dėl padarytos aiškios materialinių teisės normų taikymo klaidos civilinės bylos Nr. 2-866-604/2014 procesas turėtų būti atnaujintas bei turėtų būti peržiūrėta, ar teisingai buvo taikytos materialinės teisės normos, ar teismas, vadovaudamasis CK 1.78 str. 5 d. įtvirtintu imperatyvu, neturėjo ex officio spręsti ir pripažinti negaliojančiomis tarp bylos šalių sudarytoje 2012 07 11 įprastinėje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartyje esančias niekines sąlygas dėl draudimo apsaugos galiojimo ribojimo visose Europos Sąjungos valstybėse narėse (t.y. sąlygas, įpareigojančias apeliantę transporto priemonės nenaudoti „...už Lietuvos Respublikos ribų ilgiau nei 45 dienas per draudimo apsaugos galiojimo laikotarpį;“ taip pat „...šalyse, kuriose eismas vyksta kairiąja kelio puse...“, draudimo sutarties 1.5 p.), o, jeigu paaiškėtų, kad teisės normos buvo taikytos neteisingai, tai turėtų būti sprendžiama, ar šiuo metu priimtas teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo (ieškovas) AAS „Gjensidige Baltic“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą.
Nurodo, kad teismas bylos nagrinėjimo metu tinkamai aiškino ir taikė teisės normas bei nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, todėl sprendimas laikytinas priimtu nepadarius aiškios teisės normos taikymo klaidos. Dėl šios priežasties nėra pagrindo atnaujinti procesą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
Apeliantė teigia kad Šalčininkų rajono apylinkės teismas nepagrįstai priėmė 2014- 09-23 sprendimą už akių, nes teismas, pažeisdamas CPK 124 str. 4 d. nustatytas taisykles, nepagrįstai įteikė procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu.
Tokie atskirojo skundo motyvai yra nepagrįsti. Kaip matyti iš bylos ginčo draudimo sutartyje pati apeliantė nurodė savo gyvenamosios vietos adresą, t. y. (duomenys neskelbtini)Dėl to teismas pagrįstai procesinius dokumentus išsiuntė šiuo adresu. Dokumentų nepavyko įteikti nei asmeniškai apeliantei nei jos šeimos nariams. Teismui patikrinus informaciją apie apeliantės darbo vietą, nustatyta, kad ji nedirba. Patikrinus gyventojų registro tarnybos duomenų bazėje, buvo rastas įrašas, kad A. L. deklaravo išvykimą į užsienio valstybę, tačiau gyvenamosios vietos adresas toje valstybėje nenurodytas. Taigi, teismas pagrįstai paskutine žinoma gyvenamąja vieta laikė pačios apeliantės nurodytą adresą (duomenys neskelbtini)ir ten siuntė procesinius dokumentus. Kadangi jų įteikti įprastu būdu nepavyko, teismas pagrįstai įteikė viešo paskelbimo būdu (CPK 123 str. 4 d., 130 str.). Įstatymas nenustato teismui pareigos siųsti procesinius dokumentus kitais adresais, pvz., atsakovo turto buvimo arba artimųjų asmenų gyvenamosios vietos adresais. Nepaisant to, teismas vistiek procesinius dokumentus apeliantei siuntė ir kitų žinomu adresu: (duomenys neskelbtini). Iš to, kas išdėstyta darytina išvada, kad teismas procesinius dokumentus pagrįstai įteikė viešo paskelbimo būdu.
Atskirajame skunde nurodoma, jog apeliantė nežinojo ir negalėjo žinoti, kad egzistuoja 2012-11-11 kelto bilietas ir DFDS Seaways užsakymo patvirtinimas.
Pažymėtina, kad apeliantė nuo draudimo sutarties sudarymo momento iki eismo įvykio (nuo 2012-07-11 iki 2012-11-17) buvo transporto priemonės PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip padidinto pavojaus šaltinio, savininkė.
CPK 366 str. 1 d. 2 p. nurodyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminės aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.
Apeliantė, kaip padidinto pavojaus šaltinio savininkė ir valdytoja privalėjo žinoti kur, kada, kiek laiko ir kokiomis sąlygomis naudojama jai priklausanti transporto priemonė. Tai, kad dėl aplaidumo ir neatsakingumo šios informacijos nežinojo, nedavė asmenims, naudojantiems transporto priemonę nurodymų dėl transporto priemonės naudojimo tvarkos, negali būti laikoma aplinkybe sudarančia pagrindą proceso atnaujinimui.
Ginčo draudimo sutartyje 1.6. p. nustatyta draudėjo (šiuo atveju apeliantės) pareiga užtikrinti, kad transporto priemonė bus naudojama 1.5. p. aptartomis sąlygomis. Sutarties 1.5. p. be kita ko nustatyta, kad transporto priemonė nebus naudojama už LR ribų ilgiau nei 45 dienas per draudimo apsaugos laikotarpį, be to, visą laikotarpį nebus naudojama valstybėse, kuriose eismas vyksta kairiąja puse.
Dėl šių priežasčių laikytina, kad draudėjas visais atvejais atsako už draudimo sutartimi prisiimtų pareigų nevykdymą, todėl pareiškėjos argumentai, kad neva ji neturėjo informacijos kokiomis sąlygomis buvo naudojama jai priklausanti transporto priemonė, yra nepagrįsti.
Byloje nėra ginčo, kad transporto priemonė buvo naudojama Didžiojoje Britanijoje, t. y. šalyje kurioje eismas vyksta kairiąja kelio puse. Eismo įvykis taip pat įvyko šioje šalyje. Tai laikytina šiurkščiu draudimo sutarties pažeidimu (Sutarties 1.5. p.) ir draudikas įgijo teisę išsireikalauti dalies išmokėtų išmokų iš pareiškėjos.
Apeliantė, siekdama sudaryti draudimo sutartį ieškovui nurodė, kad transporto priemonė nėra ir nebus naudojama šalyse, kuriose eismas vyksta kairiąja kelio puse. Taigi ieškovas buvo suklaidintas ir dėl šios priežasties paskaičiavo ženkliai mažesnę draudimo įmoką. Ieškovas nurodo, kad jei apeliantė būtų atskleidusi informaciją, kad transporto priemonė bus naudojama Didžiojoje Britanijoje, bazinė draudimo įmoka būtų ne 338,00 Lt, o 2.772,00 Lt, nes draudimo rizika, jei transporto priemonė naudojama šalyse, kuriose eismas vyksta kairiąja puse, yra net daugiau nei 8 kartus didesnė nei apeliantės deklaruota ginčo draudimo sutartyje. Akivaizdu, kad asmeniui, kuris pripratęs važinėti dešine kelio puse, bei su transporto priemone, kurioje vairas yra kairėje pusėje, yra žymiai sudėtingiau vairuoti transporto priemonę kairiąja eismo juosta, kas sąlygoja daug dažnesnį eismo įvykių atsitikimą.
Pažymėtina, kad teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.). Apeliantė apie bylos iškėlimą buvo informuota įstatyme nustatyta tvarka. Nepaisant to, nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nedalyvavo teismo posėdyje, neteikė jokių paaiškinimų ar įrodymų (pareiškėjos su prašymu atnaujinti teismo procesą pateikti įrodymai (bilietai ir pan.) jau egzistavo bylos nagrinėjimo metu, paneigiančių ieškovo argumentus ir teisę į prašomos sumos priteisimą. Faktas, kad eismo įvykis įvyko Didžiojoje Britanijoje buvo akivaizdus iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų. Draudimo sutarties pažeidimo faktas taip pat yra akivaizdus, kaip ir draudimo išmokos dydis bei eismo įvykio kaltininkas. Dėl šių priežasčių laikytina, kad teismas atsižvelgdamas į su ieškiniu pateiktus įrodymus, pagrįstai patenkino ieškovo ieškinį. Kitaip tariant teismas nepadarė aiškios teisės normos taikymo klaidos, kuri galėjo įtakoti neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą.
2015-05-29 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė nutartį c. b. Nr. 3K-7-334- 687/2015, kurioje išaiškino, kad draudiko reikalavimas grąžinti dalį išmokėtos draudimo išmokos, jei pažeidžiama pareiga pranešti apie transporto priemonės naudojimą užsienyje, laikytinas nepagrįstu.
Atkreiptinas dėmesys, kad ši nutartis priimta tik 2015-05-29, o Šalčininkų rajono apylinkės teismas sprendimą už akių priėmė kuomet buvo suformuota kita Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (pvz., LAT 2013-03-21 nutartis c. b. Nr. 3K-3-162/2013 ir kt.). Pagal bylos nagrinėjimo metu galiojusius teisės aktus ir suformuotą teismų praktiką, draudikas turėjo teisę išsireikalauti dalies išmokėtų sumų iš pareigą pranešti apie transporto priemonės naudojimą užsienyje pažeidusio draudėjo.
Taip pat pažymėtina, kad ši byla yra ne vienintelė, Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama tarp tų pačių šalių: A. L. ir AAS „Gjensidige Baltic“. Vilniaus apygardos teismo c.b. Nr. e2S-2422-656/2015 A. L. savo poziciją taip pat grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi c.b. 3K-7-334- 687/2015, tačiau bylą nagrinėjęs teismas taip pat atmetė A. L. argumentus remdamasis tais pačiais motyvais, t.y. jog ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis buvo priimta jau po procesinio sprendimo prašomoje atnaujinti byloje priėmimo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta darytina išvada, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismas tiek pirminės bylos nagrinėjimo metu, tiek nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas bei nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.