- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-30
- Bylos Nr.
- 1S-316/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aloyzas Kruopys
- Kaltinamasis
- M. G.
- Advokatai
- Aušra Ručienė
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo M. G. gynėjos advokatės Aušros Ručienės skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 15 d. nutarties, kuria M. G. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2013 m. liepos 23 d.
Teisėjas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs kaltinamojo gynėjos skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. G. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 129 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktuose, t. y. tuo, jog jis, veikdamas bendrininkų grupe su M. R., E. G., 2012 m. birželio 16 d. apie 7 val., turėdamas tikslą nužudyti G. Ž., E. G. tyrimo nenustatytu VW Golf markės automobiliu atvežus į G. Ž. gyvenamąją vietą - sodybą, esančią Marijampolės savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), E. G. laukiant automobilyje pasirengus išvežti iš įvykio vietos, dėl chuliganiškų paskatų - menkavertės dingsties, nepaisydamas elementarių moralės bei elgesio normų, demonstruodamas iššūkį visuomeninei tvarkai, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu - esant galimybei sužaloti įvykio vietoje buvusius kitus asmenis, tyčia šaudamas ne mažiau du kartus iš šaunamojo ginklo - pramoninės gamybos 9 mm kalibro nenustatyto modelio pistoleto kulkosvaidžio (kai kuriuose šaltiniuose šis ginklas vadinamas „AGRAM 2002“, skirto šaudyti 9 mm kalibro „LUGER“ (9x19 mm) šoviniais) į G. Ž. gyvenamąją vietą – namo, esančio Marijampolės savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), pirmą bei antrą aukštus, namo sienas, M. R. tyčia šovus ne mažiau dvidešimt keturis kartus iš automatinio šaunamojo ginklo - pramoninės gamybos 5, 45 mm kalibro 1974 m. pavyzdžio Kalašnikov sistemos automato „AK 74“, skirto šaudyti 5,45 mm kalibro (5,45x39 mm) šoviniais į G. Ž. gyvenamojo namo, esančio Marijampolės savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), pirmą bei antrą aukštus, namo sienas, padarius N. N. kiaurinį šautinį kaklo ir galvos sužalojimą, sužalojant kaklo pirmą slankstelį su nugaros smegenimis ir kairį viršutinį žandikaulį, nuo ko N. N. mirė, M. G. dėl chuliganiškų paskatų, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu tyčia nužudė N. N..
Be to, M. G. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 8 punktuose, t. y. tuo, jog, veikdamas bendrininkų grupe su M. R., E. G., 2012 m. birželio 16 d. apie 7 val., turėdamas tikslą nužudyti G. Ž., E. G. tyrimo nenustatytu VW Golf markės automobiliu atvežus į G. Ž. gyvenamąją vietą - sodybą, esančią Marijampolės savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), E. G. laukiant automobilyje pasirengus išvežti iš įvykio vietos, dėl chuliganiškų paskatų - menkavertės dingsties, nepaisydamas elementarių moralės bei elgesio normų, demonstruodamas iššūkį visuomeninei tvarkai, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu - esant galimybei sužaloti įvykio vietoje buvusius kitus asmenis, tyčia šaudamas iš šaunamojo ginklo - pramoninės gamybos 9 mm kalibro nenustatyto modelio pistoleto kulkosvaidžio (kai kuriuose šaltiniuose šis ginklas vadinamas „AGRAM 2002“, skirtą šaudyti 9 mm kalibro „LUGER“ (9x19 mm) šoviniais) į G. Ž. gyvenamojo namo, esančio Marijampolės savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), pirmą bei antrą aukštus, namo sienas, padarydamas V. G. atvirą kairio šeivikaulio lūžimą, šautines žaizdas abiejų šlaunų ir kairės blauzdos srityse, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, M. R. tyčia šovus ne mažiau dvidešimt keturis kartus iš automatinio šaunamojo ginklo - pramoninės gamybos 5,45 mm kalibro 1974 m. pavyzdžio Kalašnikov sistemos automato „AK 74“, skirto šaudyti 5,45 mm kalibro (5,45 x39 mm) šoviniais į G. Ž. gyvenamojo namo, esančio Marijampolės savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), pirmą bei antrą aukštus, namo sienas, M. G. tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu pasikėsino nužudyti du ir daugiau asmenų, t. y. G. Ž., V. G., Z. S., I. K., M. K. bei jų mažamečius vaikus - T. K., gimusį 2009 m., T. K., gimusį 2007 m., tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes V. G. buvo laiku suteikta kvalifikuota medicininė pagalba, į G. Ž., Z. S., I. K., M. K., mažamečius – T. K., gimusį 2009 m., T. K., gimusį 2007 m., nepataikė.
Be to, M. G. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, jog jis 2012 m. birželio 16 d. apie 6 val., namo, esančio Marijampolėje, (duomenys neskelbtini), rūsyje, veikdamas bendrininkų grupe su M. R., E. G., neteisėtai, be atitinkamo leidimo, iš D. K. įgijo: automatinį šaunamąjį ginklą - pramoninės gamybos 5,45 mm kalibro 1974 m. pavyzdžio Kalašnikov sistemos automatą „AK 74“, skirtą šaudyti 5,45 mm kalibro (5,45x39 mm) šoviniais ir šaudmenis - ne mažiau 24 vnt. 5,45 mm kalibro 1974 m. pavyzdžio šovinių ( 5,45x39 mm), šaunamąjį ginklą - pramoninės gamybos 9 mm kalibro nenustatyto modelio pistoletą kulkosvaidį (kai kuriuose šaltiniuose šis ginklas vadinamas „AGRAM 2002“, skirtą šaudyti 9 mm kalibro „LUGER“ (9x19 mm) šoviniais) ir šaudmenis - ne mažiau 15 pramoninės gamybos 9 mm kalibro „LUGER“ (9x19 mm) šovinių, kuriuos tą pačią – 2012 m. birželio 6 d. tarp 6-7 val. E. G. vairuojamu nenustatytu VW Golf markės automobiliu gabeno po Marijampolės miestą, atgabeno iki įvykio vietos - G. Ž. gyvenamosios sodybos, esančios Marijampolės savivaldybėje, (duomenys neskelbtini). Tęsdamas nusikalstamą veiką, bendrininkų grupe su M. R., E. G., po 2012 m. birželio 16 d. apie 7 val. įvykdytų nusikaltimų - N. N. tyčinio nužudymo bei pasikėsinimo nužudyti G. Ž., V. G., Z. S., I. K., M. K., mažamečius T. K., gimusį 2009 m., T. K., gimusį 2007 m., automatinį šaunamąjį ginklą - pramoninės gamybos 5,45 mm kalibro 1974 m. pavyzdžio Kalašnikov sistemos automatą „AK 74“, skirtą šaudyti 5,45 mm kalibro (5,45 x39 mm) šoviniais, šaunamąjį ginklą - pramoninės gamybos 9 mm kalibro nenustatyto modelio pistoletą kulkosvaidį (kai kuriuose šaltiniuose šis ginklas vadinamas „AGRAM 2002“, skirtą šaudyti 9 mm kalibro „LUGER“ (9x19 mm) šoviniais) ir šaudmenis - ne mažiau 13 pramoninės gamybos 9 mm kalibro „LUGER“ (9x19 mm) šovinių nuo nusikaltimo vietos - sodybos, esančios Marijampolės savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), tyrimo nenustatytu E. G. vairuojamu VW Golf markės automobiliu nugabeno iki vietovės - Marijampolės savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), apie 2,5 kilometro atstumu nuo (duomenys neskelbtini), esančio Marijampolės savivaldybėje, kur pakelėje paslėpė bei laikė iki 2012 m. birželio 18 d., tiksliau tyrimu nenustatyta, kol juos rado ir paėmė D. K..
Be to, M. G. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, jog jis 2012 m. birželio 16 d. apie 7 val., viešoje vietoje – G. Ž. gyvenamojo namo, esančio Marijampolės savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), kieme, veikdamas bendrininkų grupe su M. R., E. G., demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, nepaisydamas elementarių moralės bei elgesio normų, demonstruodamas iššūkį visuomeninei tvarkai, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, E. G. laukiant automobilyje pasirengus išvežti iš įvykio vietos, tyčia šaudamas iš šaunamojo ginklo - pramoninės gamybos 9 mm kalibro nenustatyto modelio pistoleto kulkosvaidžio (kai kuriuose šaltiniuose šis ginklas vadinamas „AGRAM 2002“, skirtą šaudyti 9 mm kalibro „LUGER“ (9x19 mm) šoviniais) į G. Ž. gyvenamojo namo, esančio Marijampolės savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), pirmą bei antrą aukštus, namo sienas, padarydamas V. G. atvirą kairio šeivikaulio lūžimą, šautines žaizdas abiejų šlaunų ir kairės blauzdos srityse, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, M. R. tyčia šovus ne mažiau dvidešimt keturis kartus iš automatinio šaunamojo ginklo - pramoninės gamybos 5,45 mm kalibro 1974 m. pavyzdžio Kalašnikov sistemos automato „AK 74“, skirto šaudyti 5,45 mm kalibro (5,45x39 mm) šoviniais į G. Ž. gyvenamojo namo, esančio Marijampolės savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), pirmą bei antrą aukštus, namo sienas, padarius N. N. kiaurinį šautinį kaklo ir galvos sužalojimą, sužalojant kaklo pirmą slankstelį su nugaros smegenimis ir kairį viršutinį žandikaulį, nuo ko N. N. mirė, M. G. tyčia, dėl chuliganiškų paskatų kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu nužudydamas N. N. bei tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu pasikėsindamas nužudyti du ir daugiau asmenų, t. y. G. Ž., V. G., Z. S., I. K., M. K. bei jų mažamečius vaikus - T. K., gimusį 2009 m., T. K., gimusį 2007 m., sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. nutartimi M. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. 2012 m. liepos 23 d. M. G. buvo sulaikytas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 25 d. nutartimi nustatytas paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 mėnesiams. Vėliau suėmimo terminas buvo tęsiamas. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 15 d. nutartimi M. G. suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2013 m. liepos 23 d.
Šalies argumentai
Kaltinamojo M. G. gynėja advokatė Aušra Ručienė skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 15 d. nutartį.
Gynėja nurodo, kad M. G. turi gyvenamąją vietą, jo socialiniai ryšiai yra labai stiprūs, jis bendrauja su savo šeima, iki paskiriant jam suėmimą, turėjo darbą, o darbo vieta jam iki šiol yra išlaikyta. Advokatei nesuprantama, kodėl Kauno apygardos teismas nepadarė išvados, kad kardomosios priemonės tikslai gali būti pasiekti paskyrus M. G. švelnesnę kardomąją priemonę.
Skunde cituojamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 1 punktas, kad teisėjai, skirdami suėmimą bei nustatydami jo terminą, privalo tiksliai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatas, nurodančias, kad niekam kitam neturi būti atimta laisvė, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 122 straipsnio 7 dalį, nustatančią, jog suėmimas gali būti skirias ir jo terminas nustatomas tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Skunde teigiama, kad M. G. yra teistas, tačiau ankščiau paskirtas bausmes jis atliko. Todėl, advokatė pažymi, vien ta aplinkybė, kad jos ginamasis kaltinamas padaręs sunkius nusikaltimus, neleidžia daryti išvados, jog jis, būdamas laisvėje, slėpsis nuo teismo. Gynėja atkreipia dėmesį, kad suėmime kaltinamasis yra laikomas jau ilgą laiko tarpą, o kitiems kaltinamiesiems šioje byloje suėmimas nėra taikomas.
Advokatė nurodo ir tai, kad M. G., paskyrus jam švelnesnę kardomąją priemonę, netrukdys procesui, nes baudžiamoji byla yra perduota teismui, o ikiteisminio tyrimo pareigūnai bei prokuroras nepateikė jokių duomenų, kad M. G. slėptų įrodymus.
Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Byloje yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis M. G. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra kaltinamojo M. R. parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kaltinamojo D. K. parodymai, jo parodymų patikrinimo vietoje protokolas, specialistų išvados bei kita baudžiamosios bylos medžiaga. Svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, todėl, ar suimtasis yra kaltas padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nesprendžiama.
Kauno apygardos teismas, pratęsdamas M. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nurodė tokio sprendimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose – kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei daryti naujus nusikaltimus.
Griežčiausia kardomoji priemonė skiriama esant Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnyje numatytiems pagrindams ir sąlygoms. Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. M. G. kaltinamas padaręs įvairaus sunkumo 4 nusikalstamas veikas (ne vien sunkius nusikaltimus, kaip nurodyta skunde), iš kurių – ir 2 labai sunkius nusikaltimus, esant šias veikas kvalifikuojantiems požymiams. Todėl, jei jo kaltė būtų įrodyta, jam grėstų labai griežta laisvės atėmimo bausmė nuo 8 iki 20 metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Šį manymą patvirtina ir tai, kad M. G. nevedęs, baudžiamojoje byloje nėra patikimų duomenų, kad M. G., būdamas nesuimtas, turėjo legalų pragyvenimo šaltinį, Kauno apygardos teisme jis patvirtino, kad iki paskiriant jam suėmimą, gyveno Didžiojoje Britanijoje, kur šiuo metu gyvena jo draugai, artimieji, o tai patvirtina jog jis turi ryšių užsienyje, šioje baudžiamojoje byloje buvo paskelbta M. G. paieška. Šio suėmimo taikymo pagrindo nepaneigia gynėjos skunde nurodytas teiginys, kad M. G. bendrauja su artimaisiais, turi gyvenamąją vietą.
Pagal teismų praktiką, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.
Kaip jau buvo minėta, M. G. kaltinamas padaręs 4 nusikalstamas veikas, tarp jų ir labai sunkius nusikaltimus. Ankščiau jis teistas, taip pat ir užsienio valstybėje. Šios aplinkybės patvirtina, kad skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatuotas ir kitas suėmimo taikymo pagrindas - pagrįstas manymas, kad kaltinamasis darys Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.
Gynėja advokatė A. Ručienė skunde nurodo, kad baudžiamojoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad, būdamas laisvėje, M. G. trukdys procesui. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas suėmimo skyrimo pagrindas (manymas, kad įtariamasis trukdys procesui) M. G. skundžiamoje nutartyje ir nebuvo nustatytas.
Priešingai nei nurodoma skunde, nustatytų 2 suėmimo taikymo pagrindų buvimas leidžia daryti išvadą, kad M. G. laisvė apribota tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti. Tokia išvada padaryta ir skundžiamoje nutartyje. Priešingos išvados negalima padaryti remiantis skunde nurodytais teiginiais, kad M. G. suėmime yra laikomas ilgą laiko tarpą, o kitiems kaltinamiesiems pati griežčiausia kardomoji priemonė nėra paskirta. Visų pirma, Lietuvos Respublikos BPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta taisyklė, kad ikiteisminio tyrimo metu suėmimo terminas negali tęstis ilgiau kaip 18 mėnesių, nėra taikoma pasibaigus ikiteisminiam tyrimui ir bylą perdavus teismui, juolab, kad M. G. suėmime yra laikomas 12 mėnesių. Be to, klausimai dėl kardomosios priemonės paskyrimo ar paskirto suėmimo termino pratęsimo kiekvienu atveju sprendžiami individualiai, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis apie kiekvieną kaltinamąjį.
Dėl šių motyvų skundžiama nutartis laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl nenaikinama.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo M. G. gynėjos advokatės Aušros Ručienės skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.